Gydytoja: tėvai rūpinasi pažymiais ir pamiršta daug svarbesnį dalyką

 (2)
Rugsėjo viduryje baigiasi terminas, kai moksleiviai į savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas. Centro poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, gydytoja Laimutė Šumskienė džiaugiasi, kad praėjo tie laikai, kai tokių pažymų moksleiviai pas gydytojus užplūsdavo prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Dabar tikrinimas vyksta beveik visus metus. Su daug metų vaikų gydytoja dirbančia medike kalbamės apie tai, ką gi rodo vaikų sveikatos tikrinimai, kokios yra vaikų sergamumo tendencijos, priežastys ir klausomės jos patarimų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Gydytoja, ką rodo ilgametė Jūsų patirtis, stebėjimai ir statistika - kokiomis ligomis vis dažniau serga mūsų vaikai?

Centro poliklinikoje per metus profilaktiškai patikrinama apie 19 tūkstančių vaikų sveikata. Šių metų moksleivių sveikatos patikrinimo rezultatai panašūs į ankstesnių metų. 

Dažniausiai mūsų vaikai serga raumenų ir skeleto sistemos ligomis, daugelis turi silpnus raumenis ir laikysenos sutrikimus. 

Antroje vietoje pagal susirgimų dažnumą yra regėjimo sutrikimai, trečioje vietoje - alerginės ligos. Sergamumas jomis didėja kiekvienais metais ir šiuo metu daugiau kaip trečdalis moksleivių turi įvairius alerginius susirgimus. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
7 sveiki užkandžiai, kuriuos rekomenduoja specialistai
Mama Rita dovanoja žaliavalgiškų saldainių receptą

Ketvirtoje vietoje - vaikų elgesio, emocijų, psichikos ir mokymosi sutrikimai. Jiems mūsų visuomenėje skiriama mažai dėmesio, šie vaikai negauna kokybiškos pagalbos ir dažnai lieka vieniši, nesuprasti, atstumti.

Kokios pagrindinės vaikų sveikatos sutrikimų priežastys?

Pagrindinės moksleivių sveikatos sutrikimų priežastys pirmiausia yra pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas ir vertybės. Vaikai, pradėję lankyti mokyklą, didžiąją dienos dalį praleidžia mokydamiesi. 

Moksleiviai 5-7 valandas mokosi mokykloje, vėliau 2-3 valandas, o vyresnėse klasėse ir dar ilgiau, ruošia pamokas namie. Vaikai, kurie lanko muzikos, dailės mokyklas, mokosi dar daugiau. Mokinių gyvenimas tampa panašus į suaugusiųjų, nes didžiąją dienos dalį jie turi dirbti - mokytis, jiems nebelieka laiko žaidimams ir laisvalaikiui.

Mes gyvename mažuose butuose, vaikai nebeturi vietos, kur galėtų išeiti pabėgioti, pažaisti, nes kiemai paversti mašinų stovėjimo aikštelėmis. Miestų gyvenamuosiuose rajonuose retai kur pamatysi krepšinio, tinklinio ar futbolo aikštę, o žiemą niekas nebeišlieja čiuožyklų.
Gydytoja Laimutė Šumskienė

Dauguma tėvų pritaria tokiam vaikų gyvenimo būdui, nes skiria didesnį dėmesį savo vaikų intelekto ugdymui ir lavinimui, negu fizinei kultūrai ir sportui. O sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas yra antroji moksleivių sveikatos sutrikimų priežastis. Mūsų vaikai nustojo judėti. Retoje šeimoje randama laiko aktyviam poilsiui lauke, sportui gamtoje. Problemą komplikuoja ir tai, kad Lietuvoje didelę mokslo metų dalį vyrauja tamsus paros metas, todėl praleisti laisvalaikį kieme gali nepavykti.

Dar viena priežastis, kuri daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai - tai nepilnavertė mityba. Dalis moksleivių mokykloje nevalgo arba valgo pyragaičius ir saldumynus. Yra vaikų, kurie nevalgo pusryčių. Daug mūsų vaikų nemėgsta šviežių daržovių ir vaisių, dažniau renkasi atvežtinius, dirbtinai sunokintus, užmiršdami vietinius.

Dar viena priežastis, kurią norėčiau paminėti, paradoksas, bet tai - biomedicinos mokslo pasiekimai. Medicinos progreso dėka išgyvena naujagimiai, kurie gimė neišnešioti, vaikai sergantys sunkiomis genetinėmis ligomis, turintys įgimtų sklaidos trūkumų. Džiugu, kad jie užauga visaverčiais žmonėmis ir įsilieja į mūsų visuomenę, tačiau vis tik sveikatos sutrikimų tokie vaikai turi daugiau.

Anksčiau vaikai labai mėgdavo žaisti kieme, dabar juos retai pamatysi žaidžiančius lauke.

Iš tikrųjų labai pasikeitė mūsų gyvenamoji aplinka. Mes gyvename mažuose butuose, vaikai nebeturi vietos, kur galėtų išeiti pabėgioti, pažaisti, nes kiemai paversti mašinų stovėjimo aikštelėmis. Miestų gyvenamuosiuose rajonuose retai kur pamatysi krepšinio, tinklinio ar futbolo aikštę, o žiemą niekas nebeišlieja čiuožyklų. Kadangi tėvai dirba, didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia vieni namuose leisdami laiką prie visagalės medijos.

Gydytoja: tėvai rūpinasi pažymiais ir pamiršta daug svarbesnį dalyką
Vaikai vis rečiau išeina tiesiog pažaisti ar pabūti kieme
© Vida Press

Ar yra vaikų ligų, kurių skaičius pastaraisiais metais mažėja?

Yra vaikų ligų, kuriomis sergamumas mažai kinta. Pavyzdžiui, sergamumas nutukimu pastaruoju metu  nedidėja, bet išlieka aktuali anoreksijos ir bulimijos problema. Sergamumas anoreksija didėja tiek mergaičių, tiek berniukų tarpe. Nesikeičia sergamumas inkstų ir šlapimo organų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau daugėja vaikų su ydingais įpročiais, vartojančių narkotikus, rūkančių. Mūsų vaikai pradeda vartoti alkoholį nuo 12 - 13 metų, o rūkyti dar anksčiau.

Sumažėjo vaikų sergamumas virškinimo sistemos ligomis: skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimais, opalige. Bet šių ligų vietą užima virškinimo trakto motorikos sutrikimai, kurie reikalauja ilgalaikio dietinio ir medikamentinio gydymo.

Ką gi turėtų daryti tėvai, kad jų vaikai būtų sveikesni, į ką būtina atkreipti dėmesį?

Tėvai turi žinoti, kad sveikos gyvensenos įgūdžius vaikai įgyja šeimoje. Tėvelių pareiga kontroliuoti sūnaus ar dukters dienos rėžimą. Vaikai turi laiku keltis, laiku gultis, turi miegoti ne mažiau kaip 8 - 9 valandas per parą. Labai svarbu kokybiška vaikų mityba. Vaikai turi būtinai pavalgyti 3 kartus per dieną - pusryčius, pietus ir vakarienę. Mano nuomone, visi moksleiviai turi valgyti pietus mokykloje, jei pietų metu jie yra mokyklos patalpose. Maistas turėtų būti kokybiškas, aukštos maistinės vertės ir skanus. Dažniausiai moksleiviai nevalgo motyvuodami tuo, kad neskanu. Labai didelė dalis vaikų visą dieną būna nevalgę, o valgo tik vakare.

Mes užmiršome, koks svarbus namuose pagamintas maistas, mamos maistas. Dabar net šeimų mityboje vyrauja greitas maistas ir pusfabrikačiai. Nuo to kenčia vaikų virškinimo sistema, pablogėja mikroklimatas pačioje šeimoje, kas atsiliepia vaikų psichologinei būsenai. Bendras pietų stalas ir mamos rankomis pagamintas valgis visada buvo šeimą vienijantis dalykas ir gaila, jei ši tradicija išnyktų iš mūsų gyvenimo.

Dar viena svarbi sveikos gyvensenos dalis - aktyvus laisvalaikio praleidimas gamtoje. Idealu būtų, kad savaitgaliais taip savo laisvalaikį kartu su vaikais praleistų ir tėvai.

Iš tėvų neretai tenka girdėti, kad vaikai visą laiką būna kambaryje, jų nei varu negali išvaryti į lauką. Ar Jūs pastebite tokią problemą ir kaip ją reikėtų spręsti?

Vaikų aktyvus buvimas lauke - labai svarbus dalykas. Lietuvoje labai didelę laiko dalį rudenį, žiemą, pavasarį būna tamsu, o kai šviesu, vaikai būna mokykloje. Kada vaikui pabūti lauke reikėtų pasirūpinti tėvams ir mokyklai. Mokykloje turėtų būti galimybė vaikui pabūti kieme bet kokiu oru. Žinau vieną mokymo įstaigą, kurioje vaikai pavakarių arbatą visada geria lauke, kieme pastatytoje atviroje verandoje.

Ir tėveliai, ir pedagogai turėtų suprasti, kad šalia intelektualaus vaikų ugdymo labai svarbus fizinis vaikų lavinimas. Šiuo metu kūno kultūra mokykloje yra našlaitės vietoje.
Gydytoja Laimutė Šumskienė

Ir tėveliai, ir pedagogai turėtų suprasti, kad šalia intelektualaus vaikų ugdymo labai svarbus fizinis vaikų lavinimas. Dabar kalbama, kad kūno kultūros pamokos būtų 3 kartus per savaitę. Tai būtų geras sprendimas, jei pamokos būtų kokybiškos ir įdomios. Vaikai galėtų išmokti mankštos elementų, plaukti,  taisyklingo bėgimo, įvairių žaidimų. Šiuo metu kūno kultūra mokykloje yra našlaitės vietoje.

Noriu atkreipti dėmesį į mikroklimatą mokykloje ir visuomenėje, nes nuo to priklauso vaikų psichinė sveikata. Mūsų žmonėms labai trūksta gerumo, tolerancijos kitokiam žmogui, kitokiam vaikui. Dėl to jautresni vaikai labai kenčia. Jie nepritampa mokykloje ir dažnai metai iš metų besitęsiantis vidinis stresas  pereina į somatinius susirgimus ar psichines ligas. Turime nemažai vaikų, sergančių neurozėmis, turinčių polinkį į depresiją, savižudybes. Kad juos pastebėtume ir laiku suteiktume pagalbą reikalingas pedagogų psichologinis paruošimas, aktyvus mokyklos psichologo dalyvavimas mokymo įstaigos gyvenime, nuolatinis tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (3)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.