Gydytoja: tėvai rūpinasi pažymiais ir pamiršta daug svarbesnį dalyką

 (2)
Rugsėjo viduryje baigiasi terminas, kai moksleiviai į savo mokyklas turi pristatyti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymas. Centro poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, gydytoja Laimutė Šumskienė džiaugiasi, kad praėjo tie laikai, kai tokių pažymų moksleiviai pas gydytojus užplūsdavo prieš pat naujų mokslo metų pradžią. Dabar tikrinimas vyksta beveik visus metus. Su daug metų vaikų gydytoja dirbančia medike kalbamės apie tai, ką gi rodo vaikų sveikatos tikrinimai, kokios yra vaikų sergamumo tendencijos, priežastys ir klausomės jos patarimų.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Gydytoja, ką rodo ilgametė Jūsų patirtis, stebėjimai ir statistika - kokiomis ligomis vis dažniau serga mūsų vaikai?

Centro poliklinikoje per metus profilaktiškai patikrinama apie 19 tūkstančių vaikų sveikata. Šių metų moksleivių sveikatos patikrinimo rezultatai panašūs į ankstesnių metų. 

Dažniausiai mūsų vaikai serga raumenų ir skeleto sistemos ligomis, daugelis turi silpnus raumenis ir laikysenos sutrikimus. 

Antroje vietoje pagal susirgimų dažnumą yra regėjimo sutrikimai, trečioje vietoje - alerginės ligos. Sergamumas jomis didėja kiekvienais metais ir šiuo metu daugiau kaip trečdalis moksleivių turi įvairius alerginius susirgimus. 

TAIP PAT SKAITYKITE:
7 sveiki užkandžiai, kuriuos rekomenduoja specialistai
Mama Rita dovanoja žaliavalgiškų saldainių receptą

Ketvirtoje vietoje - vaikų elgesio, emocijų, psichikos ir mokymosi sutrikimai. Jiems mūsų visuomenėje skiriama mažai dėmesio, šie vaikai negauna kokybiškos pagalbos ir dažnai lieka vieniši, nesuprasti, atstumti.

Kokios pagrindinės vaikų sveikatos sutrikimų priežastys?

Pagrindinės moksleivių sveikatos sutrikimų priežastys pirmiausia yra pasikeitęs mūsų gyvenimo būdas ir vertybės. Vaikai, pradėję lankyti mokyklą, didžiąją dienos dalį praleidžia mokydamiesi. 

Moksleiviai 5-7 valandas mokosi mokykloje, vėliau 2-3 valandas, o vyresnėse klasėse ir dar ilgiau, ruošia pamokas namie. Vaikai, kurie lanko muzikos, dailės mokyklas, mokosi dar daugiau. Mokinių gyvenimas tampa panašus į suaugusiųjų, nes didžiąją dienos dalį jie turi dirbti - mokytis, jiems nebelieka laiko žaidimams ir laisvalaikiui.

Mes gyvename mažuose butuose, vaikai nebeturi vietos, kur galėtų išeiti pabėgioti, pažaisti, nes kiemai paversti mašinų stovėjimo aikštelėmis. Miestų gyvenamuosiuose rajonuose retai kur pamatysi krepšinio, tinklinio ar futbolo aikštę, o žiemą niekas nebeišlieja čiuožyklų.
Gydytoja Laimutė Šumskienė

Dauguma tėvų pritaria tokiam vaikų gyvenimo būdui, nes skiria didesnį dėmesį savo vaikų intelekto ugdymui ir lavinimui, negu fizinei kultūrai ir sportui. O sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas yra antroji moksleivių sveikatos sutrikimų priežastis. Mūsų vaikai nustojo judėti. Retoje šeimoje randama laiko aktyviam poilsiui lauke, sportui gamtoje. Problemą komplikuoja ir tai, kad Lietuvoje didelę mokslo metų dalį vyrauja tamsus paros metas, todėl praleisti laisvalaikį kieme gali nepavykti.

Dar viena priežastis, kuri daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai - tai nepilnavertė mityba. Dalis moksleivių mokykloje nevalgo arba valgo pyragaičius ir saldumynus. Yra vaikų, kurie nevalgo pusryčių. Daug mūsų vaikų nemėgsta šviežių daržovių ir vaisių, dažniau renkasi atvežtinius, dirbtinai sunokintus, užmiršdami vietinius.

Dar viena priežastis, kurią norėčiau paminėti, paradoksas, bet tai - biomedicinos mokslo pasiekimai. Medicinos progreso dėka išgyvena naujagimiai, kurie gimė neišnešioti, vaikai sergantys sunkiomis genetinėmis ligomis, turintys įgimtų sklaidos trūkumų. Džiugu, kad jie užauga visaverčiais žmonėmis ir įsilieja į mūsų visuomenę, tačiau vis tik sveikatos sutrikimų tokie vaikai turi daugiau.

Anksčiau vaikai labai mėgdavo žaisti kieme, dabar juos retai pamatysi žaidžiančius lauke.

Iš tikrųjų labai pasikeitė mūsų gyvenamoji aplinka. Mes gyvename mažuose butuose, vaikai nebeturi vietos, kur galėtų išeiti pabėgioti, pažaisti, nes kiemai paversti mašinų stovėjimo aikštelėmis. Miestų gyvenamuosiuose rajonuose retai kur pamatysi krepšinio, tinklinio ar futbolo aikštę, o žiemą niekas nebeišlieja čiuožyklų. Kadangi tėvai dirba, didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia vieni namuose leisdami laiką prie visagalės medijos.

Gydytoja: tėvai rūpinasi pažymiais ir pamiršta daug svarbesnį dalyką
Vaikai vis rečiau išeina tiesiog pažaisti ar pabūti kieme
© Vida Press

Ar yra vaikų ligų, kurių skaičius pastaraisiais metais mažėja?

Yra vaikų ligų, kuriomis sergamumas mažai kinta. Pavyzdžiui, sergamumas nutukimu pastaruoju metu  nedidėja, bet išlieka aktuali anoreksijos ir bulimijos problema. Sergamumas anoreksija didėja tiek mergaičių, tiek berniukų tarpe. Nesikeičia sergamumas inkstų ir šlapimo organų sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Tačiau daugėja vaikų su ydingais įpročiais, vartojančių narkotikus, rūkančių. Mūsų vaikai pradeda vartoti alkoholį nuo 12 - 13 metų, o rūkyti dar anksčiau.

Sumažėjo vaikų sergamumas virškinimo sistemos ligomis: skrandžio, dvylikapirštės žarnos uždegimais, opalige. Bet šių ligų vietą užima virškinimo trakto motorikos sutrikimai, kurie reikalauja ilgalaikio dietinio ir medikamentinio gydymo.

Ką gi turėtų daryti tėvai, kad jų vaikai būtų sveikesni, į ką būtina atkreipti dėmesį?

Tėvai turi žinoti, kad sveikos gyvensenos įgūdžius vaikai įgyja šeimoje. Tėvelių pareiga kontroliuoti sūnaus ar dukters dienos rėžimą. Vaikai turi laiku keltis, laiku gultis, turi miegoti ne mažiau kaip 8 - 9 valandas per parą. Labai svarbu kokybiška vaikų mityba. Vaikai turi būtinai pavalgyti 3 kartus per dieną - pusryčius, pietus ir vakarienę. Mano nuomone, visi moksleiviai turi valgyti pietus mokykloje, jei pietų metu jie yra mokyklos patalpose. Maistas turėtų būti kokybiškas, aukštos maistinės vertės ir skanus. Dažniausiai moksleiviai nevalgo motyvuodami tuo, kad neskanu. Labai didelė dalis vaikų visą dieną būna nevalgę, o valgo tik vakare.

Mes užmiršome, koks svarbus namuose pagamintas maistas, mamos maistas. Dabar net šeimų mityboje vyrauja greitas maistas ir pusfabrikačiai. Nuo to kenčia vaikų virškinimo sistema, pablogėja mikroklimatas pačioje šeimoje, kas atsiliepia vaikų psichologinei būsenai. Bendras pietų stalas ir mamos rankomis pagamintas valgis visada buvo šeimą vienijantis dalykas ir gaila, jei ši tradicija išnyktų iš mūsų gyvenimo.

Dar viena svarbi sveikos gyvensenos dalis - aktyvus laisvalaikio praleidimas gamtoje. Idealu būtų, kad savaitgaliais taip savo laisvalaikį kartu su vaikais praleistų ir tėvai.

Iš tėvų neretai tenka girdėti, kad vaikai visą laiką būna kambaryje, jų nei varu negali išvaryti į lauką. Ar Jūs pastebite tokią problemą ir kaip ją reikėtų spręsti?

Vaikų aktyvus buvimas lauke - labai svarbus dalykas. Lietuvoje labai didelę laiko dalį rudenį, žiemą, pavasarį būna tamsu, o kai šviesu, vaikai būna mokykloje. Kada vaikui pabūti lauke reikėtų pasirūpinti tėvams ir mokyklai. Mokykloje turėtų būti galimybė vaikui pabūti kieme bet kokiu oru. Žinau vieną mokymo įstaigą, kurioje vaikai pavakarių arbatą visada geria lauke, kieme pastatytoje atviroje verandoje.

Ir tėveliai, ir pedagogai turėtų suprasti, kad šalia intelektualaus vaikų ugdymo labai svarbus fizinis vaikų lavinimas. Šiuo metu kūno kultūra mokykloje yra našlaitės vietoje.
Gydytoja Laimutė Šumskienė

Ir tėveliai, ir pedagogai turėtų suprasti, kad šalia intelektualaus vaikų ugdymo labai svarbus fizinis vaikų lavinimas. Dabar kalbama, kad kūno kultūros pamokos būtų 3 kartus per savaitę. Tai būtų geras sprendimas, jei pamokos būtų kokybiškos ir įdomios. Vaikai galėtų išmokti mankštos elementų, plaukti,  taisyklingo bėgimo, įvairių žaidimų. Šiuo metu kūno kultūra mokykloje yra našlaitės vietoje.

Noriu atkreipti dėmesį į mikroklimatą mokykloje ir visuomenėje, nes nuo to priklauso vaikų psichinė sveikata. Mūsų žmonėms labai trūksta gerumo, tolerancijos kitokiam žmogui, kitokiam vaikui. Dėl to jautresni vaikai labai kenčia. Jie nepritampa mokykloje ir dažnai metai iš metų besitęsiantis vidinis stresas  pereina į somatinius susirgimus ar psichines ligas. Turime nemažai vaikų, sergančių neurozėmis, turinčių polinkį į depresiją, savižudybes. Kad juos pastebėtume ir laiku suteiktume pagalbą reikalingas pedagogų psichologinis paruošimas, aktyvus mokyklos psichologo dalyvavimas mokymo įstaigos gyvenime, nuolatinis tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.