Gydytoja V. Mačionienė: kaip su vaikais kalbėti apie lytinį gyvenimą?

 (2)
Lietuvos mokyklose trūksta moksleivių lytinio švietimo. Jo apraiškų pasitaiko, bet retai, jos epizodinės ir atsitiktinės. Tai leidžia tvirtinti Centro poliklinikos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos, gydytojos med. m. dr. Virginijos Mačionienės patirtis.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

„Mano stebėjimais, lytiniu keliu plintančių ligų paauglių tarpe, deja, nemažėja. Tai didele dalimi lemia lytinio švietimo trūkumas, elementarių lytinio gyvenimo psichohigienos žinių nebuvimas. Vaikai vis anksčiau - nuo 13-14 metų - pradeda lytinį gyvenimą ir žinių apie jį dažniausiai prisirankioja iš bendraamžių ar interneto. Tačiau internete rasta informacija nebūtinai visada teisinga. Kai vadovaujamasi internete paskleistais mitais, nesėkmės lytiniame gyvenime neišvengiamos. Dažnai tai būna lytiniu keliu plintančios ligos ar nepageidaujamas nėštumas", - sako gydytoja med. m. dr. Virginija Mačionienė.

Trūksta tėvų ir mokyklos iniciatyvos

Vaikai dabar daug laiko praleidžia be tėvų, nes jie labai užimti, daug dirba ir mano, kad užtenka vaikus tik gerai aprūpinti materialiai. Jaunimas anksti pradeda intymų gyvenimą, nes turi daug laisvės ir mažai šilumos bei artumo, kurio nepajėgūs duoti pernelyg užsiėmę tėvai. Jie per mažai su vaikais kalbasi apie intymų gyvenimą, dažnai vengia tokių temų, o juk būtent tėvai turėtų būti lytinio gyvenimo švietėjai. O po to - mokykla. Intymaus gyvenimo temos neturi būti tabu.

„Teisingos informacijos vaikams labai reikia. Juk jie nori viską išbandyti, pasirodyti kietuoliais prieš draugus. Tai dažnai veda prie atsitiktinių lytinių santykių, o aktyvus lytinis gyvenimas ne su vienu partneriu savo ruožtu gali duoti „dovanų" - lytiniu keliu plintančių ligų. Neturėdami pakankamai teisingos informacijos ir norėdami nuslėpti bėdą, paaugliai nesikreipia į gydytoją ir dažnai imasi savigydos. Randa savo ar draugų namuose užsilikusių antibiotikų, pageria juos kelias dienas, savijauta lyg ir pagerėja, simptomai (mergaitėms - išskyros genitalijose, berniukams - perštėjimas lytiniuose takuose) sumažėja ir jie nustoja gerti vaistus. O tam, kad sunaikintų ligos sukėlėjus - mikroorganizmus, būtina išgerti tam tikrą kursą vaistų. Sakoma, kas mūsų neužmuša, padaro stipresniais. Tai labai tinka ir mikroorganizmams. Antibiotikų be gydytojo paskyrimo negalima vartoti. Tai stiprus ginklas, kuris gali atsigręžti prieš tave. Bėdų su tuo jau turim - grėsmingai auga atsparumas antibiotikams", - perspėja gydytoja med. m. dr. V. Mačionienė.

Perspėkim vėžį

Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes miršta moteris, Lietuvoje - penkios moterys per savaitę. Nuo 2016 metų Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas mergaičių skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) - vieno pagrindinių faktorių, lemiančio gimdos kaklelio vėžio išsivystymą. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, todėl vakcinuojamos bus 9-14 metų mergaitės, kurios nėra pradėjusios lytinio gyvenimo. Dabar apie 50 procentų jaunesnių nei 19 metų lytiškai aktyvių merginų yra užsikrėtusios ŽPV. Galima tikėtis, kad nauja skiepijimo tvarka paskatins pirmiausia mergaičių mamas pasirūpinti jų sveikata, jas paskiepyti ir išvengti baisios ligos ateityje.

ŽIV nemažėja

„Kalbėdami apie lytiniu keliu plintančias ligas neturėtume užmiršti ir žmogaus imunodeficito viruso. Juo dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu ir susirgimų šia liga, deja, nemažėja. Kaip matome, problemų turime nemažai, todėl labai svarbus lytinis jaunimo švietimas, tai turi suvokti ir imtis aktyvių veiksmų ir tėvai, ir mokykla", - ragina Centro poliklinikos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja, gydytoja med. m. dr. Virginija Mačionienė.

Gydytoja primena, kad paauglius iki 16 metų pas akušerį ginekologą turi atlydėti tėvai, tačiau bet kuriuo atveju iškilus reikalui pirmiausiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.