Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ambicingas planas pasiteisino – jau antrą dešimtmetį Suomijos moksleivių matematikos, mokslo ir skaitymo gebėjimų rezultatai pagal PISA tyrimą pirmauja pasaulyje, lenktyniaudami tik su Japonija ir Korėja. Tuo tarpu šiaurės šalimi besivadinanti Lietuva pagal mokymosi rezultatus nusileidžia net tyrimo šalių vidurkiui.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?
Jurgita Nacevičienė
© Organizatorių archyvas

Apie tai, ko galėtume pasimokyti iš suomių, Lietuvoje neseniai viešėjusią Helsinkio pradinio ugdymo skyriaus vadovę Marjo Kyllönen, vieną iš naujausios suomių švietimo reformos įgyvendintojų, kalbina leidyklos „Šviesa" vadovė Jurgita Nacevičienė.

Jurgita Nacevičienė: Suomija garsėja savo aukštais pasiekimais švietimo srityje ir, remiantis Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimo duomenimis, sėkmingai išlieka pirmaujančia valstybe pagal švietimo pasiekimus. Kokia yra jūsų paslaptis?

Marjo Kyllönen: Nuodugni švietimo reforma Suomijoje buvo įgyvendinta prieš daugiau nei 40 metų. Pagrindinis šios reformos tikslas buvo sukurti visapusišką mokyklą visiems mokiniams. Tai, kad vienoje klasėje paprastai mokosi daug skirtingų mokinių taip pat privertė mus iš naujo permąstyti tiek pačias pamokas, tiek tai, kaip padėti silpniausiems mokiniams.

Kita priežastis – tai, kad švietimas Suomijoje yra labai vertinimas, o mokytojo profesija – gerbiama. Ir taip yra priimta nuo seno. Be to, visi mokytojai turi magistro laipsnius, o atskirų dalykų mokytojai privalo baigti ir pedagogikos studijas.

J. N.: Viena iš nuomonių apie švietimą Suomijoje yra ta, kad jūsų valstybė sulaužė visas taisykles ir sukūrė geriausią švietimo sistemą. Ar tai tiesa ir kaip tai pavyko?

M. K.: Suomijos švietimo sistema yra unikali. Mes turime išsamų, įprastą pagrindinį išsilavinimą ir didžioji dalis mokinių eina į mokyklas, esančias arčiausiai jų namų. Suomijoje beveik nėra privačių mokyklų. Tos kelios privačios mokyklos, kurios mūsų šalyje vis dėlto veikia, taip pat yra finansuojamos valstybės, joms taikomi tie patys nuostatai ir neleidžiama rinkti mokesčių už mokslą. Taigi, mūsų švietimo sistemoje nėra nelygybės.

Su nauja švietimo reforma mes nelaužome sistemos – tiesiog perrašome mokymosi koncepciją. Pasaulis pasikeitė, todėl negalime pasikliauti vakarykščiais sprendimais. Dabartinės mokyklos ir jose taikytos praktikos buvo orientuotos į industrinės eros ir gana nuspėjamo pasaulio poreikius. Todėl turime iš naujo pergalvoti, ką mokykla reikš ateityje ir ko iš tiesų verta mokytis. Turime atsakyti į klausimą, kokių kompetencijų reikės ateityje ir ar mes šias kompetencijas suteikiame savo vaikams ar tik kartojame senas mokymo formules? Jei mokykla į tai neatsižvelgia, nėra pasirengusi keistis, visuomenės akyse ji praras bet kokią vertę.

J. N.: Po naujausios reformos Suomijoje švietimas tapo paremtas tiriamąja mokinių veikla, ieškant atsakymų į kompleksinius klausimus (angl. phenomenon based learning). Kaip tai buvo įgyvendinta ir ar tai padeda pasiekti geresnių rezultatų?

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?
Marjo Kyllönen
© Organizatorių archyvas

M. K.: Fenomeno tyrimu paremtas mokymas – tai holistinė, visa apimanti prieiga, kai mokiniai, vietoje atskirų dalykų mokymosi, sprendžia tikrame gyvenime sutinkamas problemas. Toks mokymasis yra autentiškas, kontekstualus, grindžiamas iškeltomis problemomis ir orientuotas į mokymosi procesą. Mokinių vaidmuo mokantis yra aktyvus, jie patys viską kontroliuoja: dalyvauja tiek planuodami savo mokymąsi, tiek pačiame mokymosi procese, tiek įsivertinime, vietoje to, kad paklusniai sektų, ką mokytojas sako ar ko prašo. Fenomeno, arba reiškinių visumos tyrinėjimu paremtas mokymasis tampa prasmingesnis, aktyvesnis ir labiau motyvuojantis.

Kaip tai įgyvendinama praktiškai, šalies mastu: kiekvienas moksleivis turi bent vieną ištęstinį tarpdisciplininio mokymosi užsiėmimą, o Helsinkyje šias reiškinių tyrinėjimui skirtas studijas atlieka bent du kartus per metus.

J. N.: Kurios iš Suomijoje taikomų švietimo inovacijų labiausiai pasiteisino?

M. K.: Suomijoje mes norime būti ta šalimi, kurioje visi mėgsta mokytis. Mokymasis yra prasmingas, aktyvus ir linksmas. Naujasis mūsų ugdymo naratyvas yra grįstas tokiais principais: dėmesys prasmingam mokymuisi ir visa apimančioms kompetencijoms, moksleivių įsitraukimo ir aktyvaus mokymosi skatinimas, socialinių įgūdžių ir bendradarbiavimo stiprinimas, galimybė rinktis individualų mokymosi kelią, mokymosi ir realaus gyvenimo reiškinių susiejimas.

Įgyvendiname naują ugdymo programą, pagrįstą XXI-o amžiaus holistiniais įgūdžiais. Todėl vietoje klausimo „ką mokytis?", mes užduodame „kaip mokytis?".

Skaitmenizacija taip pat pakeitė mūsų aplinką bei tai, kaip mes dirbame. Tik neverta pamiršti, kad nors skaitmeniniai įrankiai yra svarbūs mokymosi procese, jie tėra įrankiai. Tai mes ir norime pabrėžti – būtent pedagogika turėtų nulemti mokymąsi, o ne įrankiai.

J. N.: Kiek laiko pamokų metu skiriama naudojimuisi interaktyviomis technologijomis: kompiuteriais, planšetėmis ar išmaniaisiais telefonais?

M. K.: Šiuo metu dar neturime tikslių duomenų. Skaitmeniniai sprendimai šiandien tampa ypač svarbiais mokymosi įrankiais, todėl atitinkamai dedame visas pastangas, kad aprūpintume jais šalies mokyklas. Kita vertus, naudojimasis tokiomis technologijomis reikalauja naujų kompetencijų, todėl investuojame ir į mokyklų direktorių bei mokytojų mokymus.

J. N.: Kaip Suomijoje įvertinate mokytojų darbą? Kiek jie yra atsakingi už vaikų mokymąsi?

M. K.: Mūsų sistema yra pagrįsta pasitikėjimu ir skatinimu, o ne kontrole ir tikrinimu. Taikome kasmetinę savęs vertinimo sistemą, kiekvienas mokytojas įvardina individualius lavinimosi ir tobulėjimo tikslus. Taip pat atliekame užklausas, klausiame moksleivių, jų tėvų apie švietimo paslaugų kokybę. Nacionaliniu lygiu įgyvendiname konkrečiais pavyzdžiais grįstus švietimo situacijos tyrimus, bet jie neatspindi kiekvieno vaiko ir mokytojo pasiekimų atskirai.

J. N.: Kas dar yra svarbu, bet ne taip plačiai žinoma apie švietimą Suomijoje?

M. K.: Visa mūsų švietimo sistema sukurta vadovaujantis lygybės ir teisingumo principais. Todėl mūsų mokiniai, o vėliau studentai, niekada neatsiduria aklavietėje. Nepaisant to, kokį kelią bepasirinktum gavęs pagrindinį išsilavinimą, jei norėsi, visada galėsi tęsti studijas iki pat universitetinio lygio.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.