Interviu su psichologe: kam paaugliui reikia mentoriaus

 (1)
Įvairios sveikatos organizacijos visame pasaulyje kasmet skambina pavojaus varpais - alkoholio, tabako ir narkotikų pabando vis jaunesni vaikai. Ne išimtis ir Lietuva, todėl narkotinių medžiagų prevencija tampa itin svarbi.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagos, neužtenka vien tik informuoti moksleivius apie tokių medžiagų teikiamą žalą, būtina skatinti sveiką gyvenimo būdą ir ugdyti socialinius įgūdžius.

Tokio tikslo siekia ir metus laiko trunkanti mentorystės programa, kurioje dalyvauja 12-14 metų paaugliai ir savanoriai, tampantys jų mentoriais. Mentorius skiria dalį savo laiko susitikimams su paaugliu, turiningai leidžia laiką kartu, siekdamas savo pavyzdžiu ir nuoširdžiu, gyvu bendravimu padėti vaikui formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir tapti atspariam neigiamai aplinkos įtakai.

Remiantis organizacijos „Mentor Lietuva" duomenimis, prieš dešimtmetį šioje programoje dalyvavo vos 40 mentorių ir paauglių. Kasmet prisijungiant vis daugiau įmonių, suvokiančių narkotinių medžiagų prevencijos svarbą, gausėjo ir mentorystės dalyvių skaičius - 2013 m. mentorystės programoje dalyvavo 104 paaugliai ir jų suaugę draugai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip savo vaikus auklėja Angelina Jolie?
Svarbi informacija svajojantiems apie šunį

Apie tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti mentorius ir šios programos svarbą kalbamės su „OVC Consulting" vyr. konsultante Mirolanda Trakumaite, kuri savo karjeros eigoje dirbo su paaugliais psichiatrijos klinikoje ir psichoterapijos centre. Psichologės išsilavinimą turinti M. Trakumaitė prisideda ir prie mentorystės programos - būtent ji buvo pagalbinio leidinio „Būsimo mentoriaus vadovas" turinio redaktorė ir jau kelis metus mentoriams veda konsultacinius užsiėmimus, kuriuose aptariamos iškilusios problemos, sudėtingos situacijos ar vaiko elgesio pokyčiai.

Kokie žmonės gali būti mentoriais, kokiomis savybėmis jie turi pasižymėti?

Pirmiausia, žmogus turi norėti būti mentoriumi. Kalbos nėra, jeigu tai būtų prievartinis dalykas, nebūtų tinkama ir efektyvu. Mentorius turi būti smalsus vaikų, jaunesnių žmonių atžvilgiu. Kitaip sakant, idealu, jog mentoriui būtų įdomus paauglio pasaulis, jo mintys, veiksmai. Vertinamas noras padėti jauniems žmonėms tapti visaverčiais bendruomenės, visuomenės nariais. Taip pat, mentoriui reikia bendravimo sugebėjimų, kurių vieni žmonės turi daugiau, kiti mažiau. Natūralu, jog turintiems geresnius bendravimo sugebėjimus yra lengviau susibendrauti su kitu žmogumi.

Mentoriaus užduotis - savo pavyzdžiu, per bendravimą parodyti, ko reikia, kad žmogus galėtų įgyti profesiją, turėtų darbą, užsidirbtų pinigų ir gyventų taip, kaip jam norisi gyventi. Jis yra tam tikro gyvenimo modelio pavyzdys, kurį paauglys gali prisiderinti pagal save.

Mentoriams  reikalingos tam tikros žinios ir įgūdžiai, būtent todėl jiems iki susitikimo su paaugliu rengiami mokymai. Vis tik, pasiruošimo metu gali ir nepavykti detaliai visko aptarti ir pasiruošti kiekvienai situacijai. Tam ir reikalingos konsultacijos, kuriose aptariame iškilusius klausimus ar neaiškumus.

Koks žmogus negalėtų būti mentoriumi?

Mentoriumi tikrai negali būti žmogus, pripažįstantis smurtą ar turintis priklausomybių. Svarbu išsiaiškinti tam tikras mentorių nuostatas, susijusias su mentorystės programos pagrindiniais principais. Pavyzdžiui, ar pritaria tam, jog reikia rūpintis, kad paaugliai netaptų priklausomi nuo svaigalų, kad jų elgesys visuomenei ar bendruomenei nekeltų problemų ir pan.

Mentoriai gali neturėti tam tikrų įgūdžių, tačiau dažniausiai jie atsiranda mentorystės programos eigoje.

Ar tam ir yra vykdomi individualūs pokalbiai su mentoriais - suvokti jo asmenines nuostatas?

Taip. Iš vienos pusės, šių pokalbių metu paaiškėja, ar žmogus, turintis konkrečias nuostatas tinka ar netinka būti mentoriumi, sektinu pavyzdžiu. Iš kitos pusės, kadangi dalyvavimas mentorystėje yra savanoriška veikla, žmonės prieš tapdami mentoriais arba dar prieš pasisiūlydami jais būti, įsivertina save. Aš manau, jog žmonės, turintys tam tikrų problemų dėl priklausomybių, nesisiūlo būti mentoriumi. Ši atranka nėra tokia preciziška, daugiau remiamasi pasitikėjimu, rekomendacijomis. Tai yra visuomeninis dalykas.

Individualus pokalbis su potencialiu mentoriumi yra tikrai reikalingas. Mentorių paruošimo, t.y. mokymų metu, taip pat gali išryškėti tam tikri dalykai, niuansai. Juos įvertinęs, suvokęs, jog negalės vykdyti programos taisyklių ar pan., mentorius gali atsisakyti dalyvauti programoje. Lygiai taip pat ir mentoriui gali būti pasiūlyta dar truputį pagalvoti ir palaukti.

Kodėl paaugliui reikalingas suaugęs draugas?

Vienas iš paauglystės ypatumų yra tai, jog šiame amžiuje pradedama purkštauti, priešgyniauti šeimos nariams, žmonėms iš artimiausios aplinkos. Paaugliai ieškodami savo vietos pasaulyje tiesiog prieš daug ką pradeda protestuoti, o tą protestą lengviausia reikšti artimųjų rate.

Kitas dalykas - paaugliams, be abejo, svarbi tėvų, artimųjų nuomonė, bet lygiai taip pat svarbi ir bendraamžių. Ir kartais, jie tarp tų nuomonių pasimeta. Jei paauglys bendrauja su žmogumi, kuris su jo artimiausia aplinka nesusijęs, jam lengviau aptarti tą nuomonę. Tėvai, pirmiausia, yra auklėtojai, kurie vienokiais ar kitokiais būdais bando auklėti, remdamiesi tam tikromis taisyklėmis. Mentorius nėra tiesioginis auklėtojas ar ugdytojas, tai yra daugiau patarėjas, palaikytojas, tai yra ta ausis, kuri gali pasiklausyti daug ką, ta akis, kuri gali tam tikrus dalykus pamatyti, ir tos lūpos, kurios gali atsakyti į įvairius klausimus.

Bendraudamas su mentoriumi, žmogumi iš šalies, paauglys ne tik turi galimybę aptarti iškylančius klausimus, bet ir gali pamatyti dalykus, kurių jo aplinkoje nėra. Yra pasitaikę visus nustebinusių atvejų, pavyzdžiui, bendraujant su paaugliu, gyvenančiu sostinės miegamajame rajone, paaiškėjo, jog jis iki šiol nėra lankęsis Vilniaus centrinėje dalyje.

Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria mentoriai?

Pirmiausia, mentoriai dažnai patys išsikelia per didelius reikalavimus, turi labai didelių lūkesčių. Pavyzdžiui, galvoja „aš suteiksiu tokią pagalbą arba tas vaikas labai pasikeis su manimi bendraudamas, galbūt kažko išmoks arba pradės labai gerai mokytis ar dar kažkas reikšmingo su tuo vaiku įvyks". Nebūtinai mentoriai yra tai įvardinę, bet tikisi tokių dalykų. Paaiškėjus, jog tiems lūkesčiams nelemta išsipildyti, atsiranda nusivylimas - ir dėl to, tiek programos koordinatoriai, tiek aš, stengiamės parodyti, jog vien tai, jog mentoriai su paaugliu pabendravo, kažkur pabuvo, kažką kartu pamatė, jau yra nemažas dalykas, ypač jei prieš tai tas paauglys nėra nei buvęs, nei matęs, nei patyręs. Jeigu paauglys išmoko, jog negalėdamas atvykti susitikti su mentoriumi bent jau turi parašyti žinutę, ir likus ne penkioms minutėms, o pusvalandžiui, tai jau yra didelis pokytis ir nuveiktas darbas. Apie tai tenka daug kalbėti.

Kiti sunkumai su kuriais mentoriai dažnai susiduria - paauglių uždarumas. Sunku yra paskatinti juos rodyti iniciatyvą dėl vykdomų veiklų. Kalbamės apie tai, kaip padėti atsiverti, kaip prakalbinti, kaip paskatinti didesnį iniciatyvumą.

Kaip manote, ar mentorystė reikalinga?

Manau, kad ji yra labai reikalinga ir prasminga. Kaip minėjau anksčiau, vien tai, jei paaugliai pamato, patiria, tai, ko nematė anksčiau, pavyzdžiui, nueina į spektaklį, muziejų, sudalyvauja šventėje - jau yra puiki patirtis. Iš tiesų, tai yra naudinga ir mentoriams. Sudalyvavę programoje jie irgi pamato kažką kitokio, suvokia apie gyvenimą daugiau dalykų nei prieš tai, pamato, jog savanoriškas darbas, vienaip ar kitaip padedant kitiems žmonėms, suteikia daug teigiamų emocijų, įneša į gyvenimą daug prasmės. Tai yra abipusiai naudingas ir vertingas dalykas.

Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir lapkričio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (30)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?