Interviu su psichologe: kam paaugliui reikia mentoriaus

 (1)
Įvairios sveikatos organizacijos visame pasaulyje kasmet skambina pavojaus varpais - alkoholio, tabako ir narkotikų pabando vis jaunesni vaikai. Ne išimtis ir Lietuva, todėl narkotinių medžiagų prevencija tampa itin svarbi.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagos, neužtenka vien tik informuoti moksleivius apie tokių medžiagų teikiamą žalą, būtina skatinti sveiką gyvenimo būdą ir ugdyti socialinius įgūdžius.

Tokio tikslo siekia ir metus laiko trunkanti mentorystės programa, kurioje dalyvauja 12-14 metų paaugliai ir savanoriai, tampantys jų mentoriais. Mentorius skiria dalį savo laiko susitikimams su paaugliu, turiningai leidžia laiką kartu, siekdamas savo pavyzdžiu ir nuoširdžiu, gyvu bendravimu padėti vaikui formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius ir tapti atspariam neigiamai aplinkos įtakai.

Remiantis organizacijos „Mentor Lietuva" duomenimis, prieš dešimtmetį šioje programoje dalyvavo vos 40 mentorių ir paauglių. Kasmet prisijungiant vis daugiau įmonių, suvokiančių narkotinių medžiagų prevencijos svarbą, gausėjo ir mentorystės dalyvių skaičius - 2013 m. mentorystės programoje dalyvavo 104 paaugliai ir jų suaugę draugai.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip savo vaikus auklėja Angelina Jolie?
Svarbi informacija svajojantiems apie šunį

Apie tai, kokiomis savybėmis turi pasižymėti mentorius ir šios programos svarbą kalbamės su „OVC Consulting" vyr. konsultante Mirolanda Trakumaite, kuri savo karjeros eigoje dirbo su paaugliais psichiatrijos klinikoje ir psichoterapijos centre. Psichologės išsilavinimą turinti M. Trakumaitė prisideda ir prie mentorystės programos - būtent ji buvo pagalbinio leidinio „Būsimo mentoriaus vadovas" turinio redaktorė ir jau kelis metus mentoriams veda konsultacinius užsiėmimus, kuriuose aptariamos iškilusios problemos, sudėtingos situacijos ar vaiko elgesio pokyčiai.

Kokie žmonės gali būti mentoriais, kokiomis savybėmis jie turi pasižymėti?

Pirmiausia, žmogus turi norėti būti mentoriumi. Kalbos nėra, jeigu tai būtų prievartinis dalykas, nebūtų tinkama ir efektyvu. Mentorius turi būti smalsus vaikų, jaunesnių žmonių atžvilgiu. Kitaip sakant, idealu, jog mentoriui būtų įdomus paauglio pasaulis, jo mintys, veiksmai. Vertinamas noras padėti jauniems žmonėms tapti visaverčiais bendruomenės, visuomenės nariais. Taip pat, mentoriui reikia bendravimo sugebėjimų, kurių vieni žmonės turi daugiau, kiti mažiau. Natūralu, jog turintiems geresnius bendravimo sugebėjimus yra lengviau susibendrauti su kitu žmogumi.

Mentoriaus užduotis - savo pavyzdžiu, per bendravimą parodyti, ko reikia, kad žmogus galėtų įgyti profesiją, turėtų darbą, užsidirbtų pinigų ir gyventų taip, kaip jam norisi gyventi. Jis yra tam tikro gyvenimo modelio pavyzdys, kurį paauglys gali prisiderinti pagal save.

Mentoriams  reikalingos tam tikros žinios ir įgūdžiai, būtent todėl jiems iki susitikimo su paaugliu rengiami mokymai. Vis tik, pasiruošimo metu gali ir nepavykti detaliai visko aptarti ir pasiruošti kiekvienai situacijai. Tam ir reikalingos konsultacijos, kuriose aptariame iškilusius klausimus ar neaiškumus.

Koks žmogus negalėtų būti mentoriumi?

Mentoriumi tikrai negali būti žmogus, pripažįstantis smurtą ar turintis priklausomybių. Svarbu išsiaiškinti tam tikras mentorių nuostatas, susijusias su mentorystės programos pagrindiniais principais. Pavyzdžiui, ar pritaria tam, jog reikia rūpintis, kad paaugliai netaptų priklausomi nuo svaigalų, kad jų elgesys visuomenei ar bendruomenei nekeltų problemų ir pan.

Mentoriai gali neturėti tam tikrų įgūdžių, tačiau dažniausiai jie atsiranda mentorystės programos eigoje.

Ar tam ir yra vykdomi individualūs pokalbiai su mentoriais - suvokti jo asmenines nuostatas?

Taip. Iš vienos pusės, šių pokalbių metu paaiškėja, ar žmogus, turintis konkrečias nuostatas tinka ar netinka būti mentoriumi, sektinu pavyzdžiu. Iš kitos pusės, kadangi dalyvavimas mentorystėje yra savanoriška veikla, žmonės prieš tapdami mentoriais arba dar prieš pasisiūlydami jais būti, įsivertina save. Aš manau, jog žmonės, turintys tam tikrų problemų dėl priklausomybių, nesisiūlo būti mentoriumi. Ši atranka nėra tokia preciziška, daugiau remiamasi pasitikėjimu, rekomendacijomis. Tai yra visuomeninis dalykas.

Individualus pokalbis su potencialiu mentoriumi yra tikrai reikalingas. Mentorių paruošimo, t.y. mokymų metu, taip pat gali išryškėti tam tikri dalykai, niuansai. Juos įvertinęs, suvokęs, jog negalės vykdyti programos taisyklių ar pan., mentorius gali atsisakyti dalyvauti programoje. Lygiai taip pat ir mentoriui gali būti pasiūlyta dar truputį pagalvoti ir palaukti.

Kodėl paaugliui reikalingas suaugęs draugas?

Vienas iš paauglystės ypatumų yra tai, jog šiame amžiuje pradedama purkštauti, priešgyniauti šeimos nariams, žmonėms iš artimiausios aplinkos. Paaugliai ieškodami savo vietos pasaulyje tiesiog prieš daug ką pradeda protestuoti, o tą protestą lengviausia reikšti artimųjų rate.

Kitas dalykas - paaugliams, be abejo, svarbi tėvų, artimųjų nuomonė, bet lygiai taip pat svarbi ir bendraamžių. Ir kartais, jie tarp tų nuomonių pasimeta. Jei paauglys bendrauja su žmogumi, kuris su jo artimiausia aplinka nesusijęs, jam lengviau aptarti tą nuomonę. Tėvai, pirmiausia, yra auklėtojai, kurie vienokiais ar kitokiais būdais bando auklėti, remdamiesi tam tikromis taisyklėmis. Mentorius nėra tiesioginis auklėtojas ar ugdytojas, tai yra daugiau patarėjas, palaikytojas, tai yra ta ausis, kuri gali pasiklausyti daug ką, ta akis, kuri gali tam tikrus dalykus pamatyti, ir tos lūpos, kurios gali atsakyti į įvairius klausimus.

Bendraudamas su mentoriumi, žmogumi iš šalies, paauglys ne tik turi galimybę aptarti iškylančius klausimus, bet ir gali pamatyti dalykus, kurių jo aplinkoje nėra. Yra pasitaikę visus nustebinusių atvejų, pavyzdžiui, bendraujant su paaugliu, gyvenančiu sostinės miegamajame rajone, paaiškėjo, jog jis iki šiol nėra lankęsis Vilniaus centrinėje dalyje.

Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria mentoriai?

Pirmiausia, mentoriai dažnai patys išsikelia per didelius reikalavimus, turi labai didelių lūkesčių. Pavyzdžiui, galvoja „aš suteiksiu tokią pagalbą arba tas vaikas labai pasikeis su manimi bendraudamas, galbūt kažko išmoks arba pradės labai gerai mokytis ar dar kažkas reikšmingo su tuo vaiku įvyks". Nebūtinai mentoriai yra tai įvardinę, bet tikisi tokių dalykų. Paaiškėjus, jog tiems lūkesčiams nelemta išsipildyti, atsiranda nusivylimas - ir dėl to, tiek programos koordinatoriai, tiek aš, stengiamės parodyti, jog vien tai, jog mentoriai su paaugliu pabendravo, kažkur pabuvo, kažką kartu pamatė, jau yra nemažas dalykas, ypač jei prieš tai tas paauglys nėra nei buvęs, nei matęs, nei patyręs. Jeigu paauglys išmoko, jog negalėdamas atvykti susitikti su mentoriumi bent jau turi parašyti žinutę, ir likus ne penkioms minutėms, o pusvalandžiui, tai jau yra didelis pokytis ir nuveiktas darbas. Apie tai tenka daug kalbėti.

Kiti sunkumai su kuriais mentoriai dažnai susiduria - paauglių uždarumas. Sunku yra paskatinti juos rodyti iniciatyvą dėl vykdomų veiklų. Kalbamės apie tai, kaip padėti atsiverti, kaip prakalbinti, kaip paskatinti didesnį iniciatyvumą.

Kaip manote, ar mentorystė reikalinga?

Manau, kad ji yra labai reikalinga ir prasminga. Kaip minėjau anksčiau, vien tai, jei paaugliai pamato, patiria, tai, ko nematė anksčiau, pavyzdžiui, nueina į spektaklį, muziejų, sudalyvauja šventėje - jau yra puiki patirtis. Iš tiesų, tai yra naudinga ir mentoriams. Sudalyvavę programoje jie irgi pamato kažką kitokio, suvokia apie gyvenimą daugiau dalykų nei prieš tai, pamato, jog savanoriškas darbas, vienaip ar kitaip padedant kitiems žmonėms, suteikia daug teigiamų emocijų, įneša į gyvenimą daug prasmės. Tai yra abipusiai naudingas ir vertingas dalykas.

Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir lapkričio mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.