Reklama

Ką reikia žinoti prieš perkant mineralinį vandenį sau ir vaikams?

 (2)
Mineralinį vandenį dažniausiai renkamės pagal skonį, kuris priklauso nuo ištirpusių mineralinių medžiagų sudėties ir kiekio, taip pat angliarūgštės koncentracijos. Tokios informacijos dažniausiai ir ieškome etiketėse. Tačiau ar to pakanka? Kas dar lemia mineralinio vandens savybes ir naudą sveikatai? Ką būtinai turėtume žinoti prieš pirkdami mineralinį vandenį sau ir vaikams?
© Reklamos užsakovų nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Blogos savijautos ir ligų priežastis - rūgštus organizmas

Genetinis žmogaus gyvenimo trukmės potencialas yra apie 120-140 metų, tačiau gyvename daug trumpiau. Be to, vis daugiau ligų „jaunėja". Kodėl? Kur slypi priežastys? Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad senėjimą ir ligų vystymąsi skatina organizmo rūgštėjimas, o darniai jo veiklai itin svarbus yra rūgščių ir šarmų balansas.

Žmogaus organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą atspindi kraujo pH, kuris, kai žmogus sveikas, yra 7,35-7,45, t.y. šarminis. Kraujo pH svyravimo intervalas labai mažas, ir net nedidelis nuokrypis lemia sveikatos sutrikimus. Tiesa, žmogus dažniausiai tai pajunta ne iš karto, bet ilgainiui gali didėti svoris, pasireikšti įvairios ligos, kurių aiškių priežasčių, beje, dažnai nežino ir medikai.

Maistas, kurį valgome, dažniausiai yra rūgštinis. Daug rūgštinių medžiagų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, taip pat aukštos kokybės miltuose, saldumynuose, pieno produktuose, kavoje, alkoholiniuose gėrimuose, kt. Vaikų mėgstama kokakola yra rūgštinis gėrimas - jo pH vos 3,4 (kai 3,0 pH - terpė, kuri nepalanki egzistuoti jokiai gyvybei!). Tad, norėdami išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, turėtume daugiau valgyti šarminių produktų. Tai švieži vaisiai ir daržovės, kurių, beje, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai valgo per mažai. Atkurti ir palaikyti šarminį organizmo pH gali padėti ir vanduo.

Kaip organizme palaikyti rūgščių ir šarmų balansą?

Norint palaikyti tinkamą organizmo pH balansą, būtina pakankamai gerti vandens. Organizmo pH galima atkurti geriant tik šarminį vandenį. Kai vandens geriame per mažai, mūsų organizmas teršiamas kenksmingomis rūgštinėmis medžiagomis, kurios kaupiasi kraujagyslių senelėse, kauluose (pvz., ataugos), t.t. ir sukelia įvairias ligas. Šarminiame vandenyje yra ne tik šarminių mineralų (natrio, kalcio, kalio, magnio), kurie naudingi, nes gali „sujungti", neutralizuoti rūgštines medžiagas ir taip išvalyti mūsų organizmą.

Šarminis vanduo iš esmės lėtina organizmo rūgštėjimą, normalizuoja rūgščių ir šarmų balansą, nes pagal savo struktūrą pasisavinamas iš karto, organizmui jo papildomai nereikia apdoroti ir eikvoti tam energijos. Šis vanduo yra skvarbesnis, jis geriau išplauna kenksmingas medžiagas ar medžiagų apykaitos produktus. Be to, šarminiame vandenyje yra laisvų elektronų, kurie gali būti atiduodami organizmui. Tai lemia, kad šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, t.y. neutralizuoja žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

Gerti taip pat reikia mokėti?

Vanduo sudaro mitybos piramidės pagrindą. Medikai per dieną rekomenduoja išgerti apie 8 stiklines vandens. Tai vidutinis privalomas skysčių kiekis per parą. Tačiau ši norma gali kisti pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius, nes priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo, klimato, organizmo būklės ir kt. Norėdami apskaičiuoti, kiek vandens reikėtų išgerti, rekomenduojama vadovautis formule, pagal kurią norma yra 30 ml vandens kilogramui svorio.

Vanduo neatsitiktinai vadinamas gyvybės šaltiniu: visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandenyje, jame tirpsta vitaminai, mineralinės medžiagos, su vandeniu pasišalina atliekos. Tačiau ar mokame gerti? Ar neužmirštame?

Pasirodo, kad kai jaučiame troškulį, mūsų organizmui jau trūksta apie litro vandens. Tai reiškia, kad ląstelės jau yra išdžiūvusios, ir tai sunkina visus organizme vyksiančius procesus. Todėl būtina nuolat gerti vandens net ir nejaučiant troškulio. Kitas dalykas, kad žmonės dažnai troškulį painioja su alkiu: net 37 proc. žmonių troškulio mechanizmas silpnas, todėl užuot gėrę jie valgo. Reikia nepamiršti, kad ir sportuodami, vasarą netenkame daugiau skysčių, todėl ir vandens turėtume gerti daugiau. Dar vienas blogumas, kad, pajutę troškulį, vietoje vandens renkamės kavą ar kitus gėrimus. Tai nėra gerai, nes, pvz., kava rūgština organizmą, ir, išgėrus kavos, organizmo vandens poreikis dar padidėja. Kita vertus, geriant reikiamą kiekį vandens galima sumažinti riziką susirgti skrandžio, krūties vėžiu, alergijomis.

Kas lemia vandens kokybę?

Požeminio, tiek gėlo, tiek mineralinio, vandens kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos ir žmogaus veikla: žemės ūkyje naudojamos trąšos, pesticidai, kt., pramoniniai fabrikai, nes gali būti netinkamai išvalomos nuotėkos ir pan. Taigi sveikatai naudingas vanduo turėtų būti išgaunamas tose vietovėse, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla ir aplinka nėra užteršta.

Lietuvos higienos norma nurodo, kad mitybai skirtame vandenyje nitratų neturėtų būti daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų - 0,5 mg/l, nes didesnį jų kiekiai žalingi sveikatai. Tačiau tyrimai rodo, kad mūsų šalyje padidėjęs nitratų kiekis nustatomas kas antro šachtinio šulinio vandenyje. Taip pat nitratais gali būti užterštas ir negilių individualių gręžinių vanduo.

Nitratai (azoto rūgšties druskos) - klastingi junginiai, nes žmogus jų nejaučia. Tai nei skonio, nei kvapo, nei spalvos neturinčios medžiagos. Nitratai niekur nedingsta vandenį užvirinus, jų nesulaiko ir buitiniai filtrai. Į gruntą šios medžiagos patenka tręšiant dirvą, taip pat iš tvartų, lauko tualetų, kt. Taip susiformuoja užteršti plotai, iš kurių į šulinių ar net gręžinių vandenį toksinai sunkiasi dešimtmečiais.

Kuo nitratai virsta žmogaus organizme?

Kuo pavojingi nitratai? Paprastai deguonį po organizmą išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas. Su geriamuoju vandeniu į organizmą patekę nitratai žarnyne virsta nitritais, kurie, susijungę su hemoglobinu, neleidžia jam prisijungti deguonies. Dėl to organizmas mažiau aprūpinamas deguonimi, ir tai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas. Ypač nitratai žalingi nėščiosioms, naujagimiams ir pirmaisiais mėnesiais kūdikiams, todėl nemaitinančios krūtimi moterys turėtų būti užtikrintos, kad kūdikių maistui ruošti naudoja vandenį be nitratų. Nitratams itin jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis.

Taigi, prieš pirkdami mineralinį vandenį, turėtume:

- pasidomėti, kokioje vietovėje jis išgaunamas, kokia ūkinė veikla vykdoma tose vietovėse;

- žinoti, kad sveikatai naudingas natūralus mineralinis vanduo, kuris yra mikrobiologiškai visavertis, pasižymintis natūraliu tyrumu ir susiformavęs neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „Akvilė" išgaunamas valstybės saugomame regioniniame parke. Šioje milžiniškoje teritorijoje draudžiama bet kokia pramoninė ir ūkinė veikla, kuri gali pakenkti gamtos harmonijai;

- suprasti, kad svarbu ne tik gerti, bet ir „nurūgštinti organizmą", o tam puikiai tinka šarminis vanduo (pvz., „Akvilė").

Kai parduotuvėje prie lentynos renkatės mineralinį vandenį, patariama:

Pirmenybę teikti šarminiam vandeniui, kuris lėtina žalingą organizmo rūgštėjimą.

Atkreipti dėmesį į gręžinio vietą, ar šalia nevykdoma ūkinė veikla, ar vandenyje nurodytas nitratų kiekis.

Daugiau informacijos apie šarminį vandenį:

FACEBOOK AKVILĖ arba www.bmv.lt

Parengė: www.karjerairsveikata.lt

Užsakymo nr.: PT_64840967

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.