Reklama

Ką reikia žinoti prieš perkant mineralinį vandenį sau ir vaikams?

 (2)
Mineralinį vandenį dažniausiai renkamės pagal skonį, kuris priklauso nuo ištirpusių mineralinių medžiagų sudėties ir kiekio, taip pat angliarūgštės koncentracijos. Tokios informacijos dažniausiai ir ieškome etiketėse. Tačiau ar to pakanka? Kas dar lemia mineralinio vandens savybes ir naudą sveikatai? Ką būtinai turėtume žinoti prieš pirkdami mineralinį vandenį sau ir vaikams?
© Reklamos užsakovų nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Blogos savijautos ir ligų priežastis - rūgštus organizmas

Genetinis žmogaus gyvenimo trukmės potencialas yra apie 120-140 metų, tačiau gyvename daug trumpiau. Be to, vis daugiau ligų „jaunėja". Kodėl? Kur slypi priežastys? Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad senėjimą ir ligų vystymąsi skatina organizmo rūgštėjimas, o darniai jo veiklai itin svarbus yra rūgščių ir šarmų balansas.

Žmogaus organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą atspindi kraujo pH, kuris, kai žmogus sveikas, yra 7,35-7,45, t.y. šarminis. Kraujo pH svyravimo intervalas labai mažas, ir net nedidelis nuokrypis lemia sveikatos sutrikimus. Tiesa, žmogus dažniausiai tai pajunta ne iš karto, bet ilgainiui gali didėti svoris, pasireikšti įvairios ligos, kurių aiškių priežasčių, beje, dažnai nežino ir medikai.

Maistas, kurį valgome, dažniausiai yra rūgštinis. Daug rūgštinių medžiagų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, taip pat aukštos kokybės miltuose, saldumynuose, pieno produktuose, kavoje, alkoholiniuose gėrimuose, kt. Vaikų mėgstama kokakola yra rūgštinis gėrimas - jo pH vos 3,4 (kai 3,0 pH - terpė, kuri nepalanki egzistuoti jokiai gyvybei!). Tad, norėdami išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, turėtume daugiau valgyti šarminių produktų. Tai švieži vaisiai ir daržovės, kurių, beje, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai valgo per mažai. Atkurti ir palaikyti šarminį organizmo pH gali padėti ir vanduo.

Kaip organizme palaikyti rūgščių ir šarmų balansą?

Norint palaikyti tinkamą organizmo pH balansą, būtina pakankamai gerti vandens. Organizmo pH galima atkurti geriant tik šarminį vandenį. Kai vandens geriame per mažai, mūsų organizmas teršiamas kenksmingomis rūgštinėmis medžiagomis, kurios kaupiasi kraujagyslių senelėse, kauluose (pvz., ataugos), t.t. ir sukelia įvairias ligas. Šarminiame vandenyje yra ne tik šarminių mineralų (natrio, kalcio, kalio, magnio), kurie naudingi, nes gali „sujungti", neutralizuoti rūgštines medžiagas ir taip išvalyti mūsų organizmą.

Šarminis vanduo iš esmės lėtina organizmo rūgštėjimą, normalizuoja rūgščių ir šarmų balansą, nes pagal savo struktūrą pasisavinamas iš karto, organizmui jo papildomai nereikia apdoroti ir eikvoti tam energijos. Šis vanduo yra skvarbesnis, jis geriau išplauna kenksmingas medžiagas ar medžiagų apykaitos produktus. Be to, šarminiame vandenyje yra laisvų elektronų, kurie gali būti atiduodami organizmui. Tai lemia, kad šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, t.y. neutralizuoja žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

Gerti taip pat reikia mokėti?

Vanduo sudaro mitybos piramidės pagrindą. Medikai per dieną rekomenduoja išgerti apie 8 stiklines vandens. Tai vidutinis privalomas skysčių kiekis per parą. Tačiau ši norma gali kisti pagal kiekvieno žmogaus individualius poreikius, nes priklauso nuo žmogaus fizinio aktyvumo, klimato, organizmo būklės ir kt. Norėdami apskaičiuoti, kiek vandens reikėtų išgerti, rekomenduojama vadovautis formule, pagal kurią norma yra 30 ml vandens kilogramui svorio.

Vanduo neatsitiktinai vadinamas gyvybės šaltiniu: visi medžiagų apykaitos procesai vyksta vandenyje, jame tirpsta vitaminai, mineralinės medžiagos, su vandeniu pasišalina atliekos. Tačiau ar mokame gerti? Ar neužmirštame?

Pasirodo, kad kai jaučiame troškulį, mūsų organizmui jau trūksta apie litro vandens. Tai reiškia, kad ląstelės jau yra išdžiūvusios, ir tai sunkina visus organizme vyksiančius procesus. Todėl būtina nuolat gerti vandens net ir nejaučiant troškulio. Kitas dalykas, kad žmonės dažnai troškulį painioja su alkiu: net 37 proc. žmonių troškulio mechanizmas silpnas, todėl užuot gėrę jie valgo. Reikia nepamiršti, kad ir sportuodami, vasarą netenkame daugiau skysčių, todėl ir vandens turėtume gerti daugiau. Dar vienas blogumas, kad, pajutę troškulį, vietoje vandens renkamės kavą ar kitus gėrimus. Tai nėra gerai, nes, pvz., kava rūgština organizmą, ir, išgėrus kavos, organizmo vandens poreikis dar padidėja. Kita vertus, geriant reikiamą kiekį vandens galima sumažinti riziką susirgti skrandžio, krūties vėžiu, alergijomis.

Kas lemia vandens kokybę?

Požeminio, tiek gėlo, tiek mineralinio, vandens kokybę lemia gamtinės hidrogeologinės sąlygos ir žmogaus veikla: žemės ūkyje naudojamos trąšos, pesticidai, kt., pramoniniai fabrikai, nes gali būti netinkamai išvalomos nuotėkos ir pan. Taigi sveikatai naudingas vanduo turėtų būti išgaunamas tose vietovėse, kur nevykdoma jokia ūkinė veikla ir aplinka nėra užteršta.

Lietuvos higienos norma nurodo, kad mitybai skirtame vandenyje nitratų neturėtų būti daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų - 0,5 mg/l, nes didesnį jų kiekiai žalingi sveikatai. Tačiau tyrimai rodo, kad mūsų šalyje padidėjęs nitratų kiekis nustatomas kas antro šachtinio šulinio vandenyje. Taip pat nitratais gali būti užterštas ir negilių individualių gręžinių vanduo.

Nitratai (azoto rūgšties druskos) - klastingi junginiai, nes žmogus jų nejaučia. Tai nei skonio, nei kvapo, nei spalvos neturinčios medžiagos. Nitratai niekur nedingsta vandenį užvirinus, jų nesulaiko ir buitiniai filtrai. Į gruntą šios medžiagos patenka tręšiant dirvą, taip pat iš tvartų, lauko tualetų, kt. Taip susiformuoja užteršti plotai, iš kurių į šulinių ar net gręžinių vandenį toksinai sunkiasi dešimtmečiais.

Kuo nitratai virsta žmogaus organizme?

Kuo pavojingi nitratai? Paprastai deguonį po organizmą išnešioja kraujo baltymas hemoglobinas. Su geriamuoju vandeniu į organizmą patekę nitratai žarnyne virsta nitritais, kurie, susijungę su hemoglobinu, neleidžia jam prisijungti deguonies. Dėl to organizmas mažiau aprūpinamas deguonimi, ir tai gali pasireikšti tokiais simptomais, kaip pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas. Ypač nitratai žalingi nėščiosioms, naujagimiams ir pirmaisiais mėnesiais kūdikiams, todėl nemaitinančios krūtimi moterys turėtų būti užtikrintos, kad kūdikių maistui ruošti naudoja vandenį be nitratų. Nitratams itin jautrūs vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligomis.

Taigi, prieš pirkdami mineralinį vandenį, turėtume:

- pasidomėti, kokioje vietovėje jis išgaunamas, kokia ūkinė veikla vykdoma tose vietovėse;

- žinoti, kad sveikatai naudingas natūralus mineralinis vanduo, kuris yra mikrobiologiškai visavertis, pasižymintis natūraliu tyrumu ir susiformavęs neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „Akvilė" išgaunamas valstybės saugomame regioniniame parke. Šioje milžiniškoje teritorijoje draudžiama bet kokia pramoninė ir ūkinė veikla, kuri gali pakenkti gamtos harmonijai;

- suprasti, kad svarbu ne tik gerti, bet ir „nurūgštinti organizmą", o tam puikiai tinka šarminis vanduo (pvz., „Akvilė").

Kai parduotuvėje prie lentynos renkatės mineralinį vandenį, patariama:

Pirmenybę teikti šarminiam vandeniui, kuris lėtina žalingą organizmo rūgštėjimą.

Atkreipti dėmesį į gręžinio vietą, ar šalia nevykdoma ūkinė veikla, ar vandenyje nurodytas nitratų kiekis.

Daugiau informacijos apie šarminį vandenį:

FACEBOOK AKVILĖ arba www.bmv.lt

Parengė: www.karjerairsveikata.lt

Užsakymo nr.: PT_64840967

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.