Kad vaikai norėtų mokytis, reikia žinoti 3 esminius dalykus

 (5)
Vaikų ir paauglių psichologė straipsnyje atsako į klausimą, kaip motyvuoti vaikus mokytis: ko reikia, kad mokymasis jiems taptų patrauklus ir jie norėtų mokytis?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Kartais užtenka vieno saulės spindulio. Malonaus žodžio. Pasveikinimo. Glamonės. Šypsenos. Tiek mažai, kad tie, kurie yra šalia mūsų, taptų laimingesni.“ (Bruno Ferrero)

Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė.

Praėjusį kartą aptariau tikslų, gebėjimo pasirinkti ir problemų sprendimo įgūdžių svarbą vaikų motyvacijai mokytis. Šį kartą norisi atkreipti dėmesį į vaikų poreikius ir ką dažnai pamirštame mokydami ar ragindami juos mokyti.

TAIP PAT REKOMENDUOJAME:
I straipsnio dalis: kaip įkvėpti vaiką mokytis
II straipsnio dalis: kas nutiks, jei vaiko nuolat klausite „O kaip tu manai?“

Dauguma pedagogų ir psichologų teigia, jog vaikas gali susitelkti ir gerai mokytis, kuomet yra patenkinti fiziologiniai, saugumo ir pripažinimo poreikiai. O vaiko noras mokytis stiprėja, kai mokiniui mokykloje jauku ir malonu, kai vaikas per pamokas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmą bei kai patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą.

Todėl kalbėdama su tėvais, dažnai jiems pateikiu šiuos klausimus: kaip vaikas susipažįsta su nauja aplinka? Kaip vaikas priima sprendimus? Kaip vaikas mokosi? Kada vaikas pasiekia gerų rezultatų: dirbdamas vienas ar grupėje? Šie klausimai padeda suprasti, koks yra vaiko mokymosi stilius ir kas vaikui padeda bei kas trukdo mokytis.

Kad vaikai norėtų mokytis, reikia žinoti 3 esminius dalykus
Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Tuo pačiu, būtent šie klausimai padeda suprasti, kad daugumai iki šiol yra gerai pažįstami ir suprantami tik du mokymosi stiliai: regimasis mokymosi stilius ir girdimasis mokymosi stilius. Tačiau dauguma pamiršta, jog yra ir kinestetinis/taktilinis mokymosi stilius. O prie šių trijų kai kurie autoriai prideda ir analitinį/intelektualųjį mokymosi stilius, kuris dažniausiai gali būti pastebimas tik vyresnėse klasėse.

Tad dar kartą trumpai pristatysiu visus tris mokymosi stilius:

Regimasis mokymosi stilius. Šio mokymosi stiliaus mokinys geriausiai įsimena medžiagą, kuri yra pateikta filmuose, iliustracijose, grafikuose, diagramose, schemose, žemėlapiuose, lentelėse. Lengviausia jiems klausytis pasakojimų, kurie yra kupini spalvų ir vaizdinių. Regimojo mokymosi stiliaus mokiniai nemėgsta ilgų kalbų, vengia kalbėti apie jausmus. Geriausias pašnekovas tas, kuris žiūri jiems į akis. Todėl bendraujant ir mokant regimojo stiliaus vaiką, svarbu neliesti jo, laikytis nuo jo distancijos ir leisti jam pačiam vadovauti pokalbiui. Mokant, informaciją nuolat rodyti brėžiniuose, nuotraukose, diagramose ir raginti esminę informaciją pasibraukti žymekliu.

Girdimasis mokymosi stilius. Šio mokymosi stiliaus mokiniui mokymosi medžiagą reikia išgirsti ir tam, kad išmoktų medžiagą, jiems reikia akustinių įspūdžių, paskaitų, pokalbių, dialogų, diskusijų, muzikos. Girdimojo mokymosi stiliaus vaikai mėgsta daug kalbėti, diskutuoti, pasakoti istorijas, jiems būtina kalbėti telefonu, klausytis muzikos, bendrauti su kolegomis. Bendraujant su girdimojo mokymosi stiliaus mokiniais, galime dažnai išgirsti žodelius „klausau", „girdėjau...", „skamba įtikinamai". Todėl bendraujant ir mokant girdimojo stiliaus vaiką, svarbu atkreipti dėmesį į savo balso toną, kalbėjimo tempą, nevengti su juo diskutuoti ir uždavinėti kuo daugiau klausimų.

Kinestetinis – taktilinis stilius. Šio mokymosi stiliaus asmenims mokymosi medžiagą reikia pačiupinėti ir perprasti, ką nors atlikti patiems. dalykus jiems reikia pažinti iš savo patirties. Jie geriausiai informaciją įsimena, kai turi galimybę ką nors patirti tikroviškai arba įsijausti į situaciją ir išgyventi ją vaizduotėje, eksperimentuodami ir išbandyti daiktus bei situacijas. Kinestetinio - taktilinio mokymosi stiliaus mokiniui svarbu tai, ką jis  jaučia, todėl dažnai kalboje naudoja žodelius  - „jaučiu", „mane veikia", „mane jaudina", „mane varžo", „nujaučiu, nieko gero nebus". Bendraudamas laikysis arčiau pašnekovo, kartais lies už rankovės, rankos, o artimesniais atvejais - apkabins. Tad bendraujant ir mokant kinestetinio - taktilinio mokymosi stiliaus vaiką, svarbu padėti jam susikurti korteles, kurios padėtų mokytis, leisti jam bendraujant judėti, naudoti kuo daugiau gestų, dažniau keisti mokymosi aplinką.

TESTAS. Tikriausiai, kyla klausimas, kaip nustatyti mokymosi stilių. Pateiksiu jums keletą klausimų, pasirinkite jums tinkamiausią atsakymo variantą.

1.Nusipirkote naują iPad'ą, bet sunku suprasti, kaip juo galima daryti balso įrašus. Kad geriau išmoktumėte naudotis iPad'u, Jūs:

□ pažiūrite filmuką apie tai, kaip naudotis iPad'u.

▲ tiesiog imate iPad'ą ir daug kartų bandydamas, išsiaiškinate, kaip galite padaryti balso įrašą.

○ paprašote, kad kažkas kitas papasakotų apie tai, kaip naudotis iPad'u.

2. Per mokyklos ekskursiją atvykus į muziejuje, pirmiausiai:

□ apsižvalgote ir susirandate muziejaus žemėlapį, kuriame nurodyta, kokios parodos jame yra.

▲ žengiate į pirmą pasitaikiusią parodą ir apžiūrite eksponatus.

○ pasikalbate su gide ir išsiaiškinate, kur kokią parodą galima rasti.

3.Mama paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti produktus vakarienei.

□ susidarote reikiamų produktų sąrašą;

○ pasiimate telefoną ir paprašote, kad mama dar kartą pasakytų ko reikia;

▲ išgirdęs reikiamų produktų sąrašą, mintyse apeinate visą parduotuvę ir susidarote planą, kur pirmiausiai eisite ir kur eisite toliau.

Jei daugiausiai surinkote kvadratėlių, jūsų mokymosi stilius yra regimasis, jei daugiausiai trikampėlių - kinestetinis - taktilinis mokymosi stilius, o jei apskritimų - girdimasis mokymosi stilius.

Aišku, šie klausimai yra skirti tik suprasti, koks yra dominuojantis jūsų ar jūsų vaiko mokymosi stilius. Tuo pačiu, šį minį testuką pateikiau ir dėl to, kad pasitikrintumėte, ar taikote tinkamus mokymo(si) būdus. Bet labiausiai norėjau pastebėti, jog tiek mokytojai, tiek tėvai nepelnytai pamiršta kinestetinį - tekstilinį mokymosi stilių. Juk šiuo metu augame pasaulyje, kupiname išmaniųjų technologijų, tad vis daugiau vaikų, kurie mokydamiesi naudoja kinestetinį - taktilinį mokymosi stilių. Vaikus vis labiau traukia interaktyvios knygos, lentos, užduotys ir žaidimai. 

Taigi, kiekvienas iš mūsų mokosi skirtingai ir dažnai atrandame savų mokymosi būdų. Tai labai svarbu prisiminti ir bendraujant su vaikais, mokant juos. Todėl bendraujant su jais, padedant jiems mokytis, ruošti namų darbus, raginu būti kūrybiškiems žaismingiems ir kantriems. Juk ir jiems reikia leisti atrasti savų mokymosi būdų.

Tinklaraštis BŪTI ČIA IR DABAR
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.