Kaip įkvėpti vaiką ir padėti atrasti savąjį tikslą

 (1)
„Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir forma suklasifikuotų dalykų.“ (Johanas Volfgangas Gėtė)
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė:

„Neseniai vedžiau tris užsiėmimus apie motyvaciją mokytis. Kiekvienas iš šių užsiėmimų buvo skirtingas ir savaip ypatingas. Tačiau jau pasiruošimas jiems leido suprasti, kad pusantros valandos nepakanka aptarti mokymosi motyvacijai. Pirmiausia, remiantis įvairia literatūra, supratau, kad motyvacijai mokytis turi įtakos ne vienas aspektas  ir ne apie visus lengva kalbėti. Tad aš pasirinkau pakalbėti apie šešis motyvacijos aspektus, tai – savigarba, pasitikėjimas, tikslai, pasirinkimai, poreikiai ir atsakomybė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Nebijokime vaikams leisti klysti – tai sveika
Psichologė E.Čekuolienė: senelių paskirtis – lepinti vaikus

Vienas svarbiausių motyvacijos veiksnių – tikslai. Juk be jų nei vienas suaugęs negali išsiversti savo darbe. Ir iš mokytojų kiekvieną rugsėjį reikalaujama tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių planų. To paties reikia ir vaikams. Juk kaip gali judėti, jei nežinai kur?

Bet čia ir pradeda darytis sunku. Kai vaiko paklausiame, ką norėtum veikti gyvenime, retas atsako: „būti policininku, gyvūnų gydytoju ar mokslininku“. Dažniausiai sulaukiame atsakymo - „nežinau“. Tuo metu pokalbyje įsivyrauja įtampa ir sutrikimas, nebežinome, kaip reaguoti į tokį vaiko atsakymą. Dažnai net numojame ranka, kad ateis laikas ir supras. O kaip vaikas gali suprasti, jei niekas jam nepadeda ieškoti to tikrojo kelio?

Kaip įkvėpti vaiką ir padėti atrasti savąjį tikslą
Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Suaugusieji labai svarbūs vaikų gyvenime ir tik jie gali padėti atrasti gyvenimo tikslą. Tad atėjus tėvams į konsultaciją ir iš pokalbio paaiškėjus, kad vaikas stipriai pasimetęs, ką jam pasirinkti, dažnai rekomenduoju štai šias priemones:

Supažindinkite vaikus su įvairiomis profesijomis. Jei vaikas užduoda klausimą: „Kas buvo holokaustas?“, nesistenkite pats atsakyti į šį klausimą. Geriau suraskite gerai šią sritį išmanantį istoriką ir paprašykite jo papasakoti apie Antrąjį pasaulinį karą. Jei vaikui įdomus teatras ir jis svajoja apie aktoriaus karjerą, suraskite pažįstamą aktorių, kuris galėtų papasakoti apie savo profesiją. Būdų, kaip supažindinti vaiką su profesijomis galima atrasti įvairiausių. Svarbiausia, nesiimkite per daug atsakomybės kalbėdamas apie jas, o geriau supažindinkite juos su kuo įvairesnių profesijų atstovais. Vaikas tai daug labiau įsimins. 

Pasakokite apie žinomus žmones. Šiuo atveju nerekomenduoju nuolat kalbėti apie Lady Gagą ar Roby Wiliams'ą. Prisiminkite, kad pasaulyje ir Lietuvoje yra daug gerbiamų žmonių, kurie yra apdovanoti informatiko, dailininko, fiziko, matematiko, filologo, dizainerio talentu. Jei pritrūkta minčių, vaikinai visada su susižavėjimu kalba apie Steve'ą Jobs'ą ar Bill'ą Gatse'ą. O merginoms visada patinka kalbėti apie Juozą Statkevičių ar kitus mados guru. Manau, šiuo metu verta su vaikais pakalbėti ir apie Nobelio taikos laureatę Malalą. 

Dažniau lankykitės teatre, sporto renginiuose, kine, paskaitose, supažindinkite su daile, muzika. Vaikas, lankydamasis įvairiuose renginiuose ir skirtingose aplinkose, mokysis būti lankstus, geriau pažins etiketo taisykles bei supras, kuri aplinka jam priimtina, o kuri – ne. Be to, tokiu būdu jis semsis idėjų, įkvėpimo bei lavins savo kūrybiškumą. 

Supažindinkite vaikus su tėvų darbu. Kalbėdama su vaikais, dažnai jų paklausiu, ar žino, ką jų tėvai dirba. Vaikai dažniausiai pasako tėvų profesiją, bet retai gali pasakyti, ką jie veikia savo darbe. Užtat kartais prašau tėvų ne tik pasakoti savo vaikams apie savo darbą, bet ir parodyti savo darbo vietą ir kartais drauge praleisti visą dieną darbe.

Būtent pažintis su skirtingomis profesijomis, pokalbiai apie žymius žmones ir tėvų darbą vaikams padeda išsikelti ilgalaikius tikslus. Tačiau viso to nepakanka, vaikams reikia ir trumpalaikių tikslų, kurie padėtų eiti  link ilgalaikio tikslo įgyvendinimo. Šiuo atveju trumpalaikis tikslas negali būti „pradėti lankyti šokių būrelį“. Trumpalaikis tikslas turi būti konkretus, pamatuojamas, pasiekiamas, prasmingas ir apribotas laiku. Kitaip tariant, vaiko trumpalaikis tikslas turėtų skambėti taip: „Pradėjus lankyti šokių būrelį išmokti šokti du šokius per tris mėnesius." Arba jei norima, kad pagerėtų mokymosi rezultatai, vaiko tikslas turėtų skambėti taip: „Per ateinantį pusmetį, matematikos ir geografijos pažymių vidurkis pakils vienu pažymiu.“ Jei iš vaiko reikalausime, kad per puse metų iš visų mokomųjų dalykų turėtų dešimtukus, nors prieš tai turėjo tik septynetus, tokie tikslai būtų ir sunkiai pasiekiami, ir mažai prasmingi. Juk ne visi dalykai vienodai svarbūs ir reikšmingi siekiant ilgalaikio tikslo.

Taigi, jei norime, kad vaikai turėtų noro mokytis, būtų smalsūs ir daug kuo besidomintys, suaugusieji prie to turi prisidėti. Kartais supažindinti su profesijomis, kartais nusivesti į dailės parodą, kartais pasidalinti istorijomis apie savo darbą. O tuo pačiu padėti vaikui susikurti tokius tikslus, kurie būtų realūs, pasiekiami ir prasmingi.“

Tinklaraštis BŪTI ČIA IR DABAR
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.