Kaip įkvėpti vaiką ir padėti atrasti savąjį tikslą

 (1)
„Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir forma suklasifikuotų dalykų.“ (Johanas Volfgangas Gėtė)
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė:

„Neseniai vedžiau tris užsiėmimus apie motyvaciją mokytis. Kiekvienas iš šių užsiėmimų buvo skirtingas ir savaip ypatingas. Tačiau jau pasiruošimas jiems leido suprasti, kad pusantros valandos nepakanka aptarti mokymosi motyvacijai. Pirmiausia, remiantis įvairia literatūra, supratau, kad motyvacijai mokytis turi įtakos ne vienas aspektas  ir ne apie visus lengva kalbėti. Tad aš pasirinkau pakalbėti apie šešis motyvacijos aspektus, tai – savigarba, pasitikėjimas, tikslai, pasirinkimai, poreikiai ir atsakomybė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Nebijokime vaikams leisti klysti – tai sveika
Psichologė E.Čekuolienė: senelių paskirtis – lepinti vaikus

Vienas svarbiausių motyvacijos veiksnių – tikslai. Juk be jų nei vienas suaugęs negali išsiversti savo darbe. Ir iš mokytojų kiekvieną rugsėjį reikalaujama tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių planų. To paties reikia ir vaikams. Juk kaip gali judėti, jei nežinai kur?

Bet čia ir pradeda darytis sunku. Kai vaiko paklausiame, ką norėtum veikti gyvenime, retas atsako: „būti policininku, gyvūnų gydytoju ar mokslininku“. Dažniausiai sulaukiame atsakymo - „nežinau“. Tuo metu pokalbyje įsivyrauja įtampa ir sutrikimas, nebežinome, kaip reaguoti į tokį vaiko atsakymą. Dažnai net numojame ranka, kad ateis laikas ir supras. O kaip vaikas gali suprasti, jei niekas jam nepadeda ieškoti to tikrojo kelio?

Kaip įkvėpti vaiką ir padėti atrasti savąjį tikslą
Vaikų ir jaunimo psichologė Aurelija Ananjevaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Suaugusieji labai svarbūs vaikų gyvenime ir tik jie gali padėti atrasti gyvenimo tikslą. Tad atėjus tėvams į konsultaciją ir iš pokalbio paaiškėjus, kad vaikas stipriai pasimetęs, ką jam pasirinkti, dažnai rekomenduoju štai šias priemones:

Supažindinkite vaikus su įvairiomis profesijomis. Jei vaikas užduoda klausimą: „Kas buvo holokaustas?“, nesistenkite pats atsakyti į šį klausimą. Geriau suraskite gerai šią sritį išmanantį istoriką ir paprašykite jo papasakoti apie Antrąjį pasaulinį karą. Jei vaikui įdomus teatras ir jis svajoja apie aktoriaus karjerą, suraskite pažįstamą aktorių, kuris galėtų papasakoti apie savo profesiją. Būdų, kaip supažindinti vaiką su profesijomis galima atrasti įvairiausių. Svarbiausia, nesiimkite per daug atsakomybės kalbėdamas apie jas, o geriau supažindinkite juos su kuo įvairesnių profesijų atstovais. Vaikas tai daug labiau įsimins. 

Pasakokite apie žinomus žmones. Šiuo atveju nerekomenduoju nuolat kalbėti apie Lady Gagą ar Roby Wiliams'ą. Prisiminkite, kad pasaulyje ir Lietuvoje yra daug gerbiamų žmonių, kurie yra apdovanoti informatiko, dailininko, fiziko, matematiko, filologo, dizainerio talentu. Jei pritrūkta minčių, vaikinai visada su susižavėjimu kalba apie Steve'ą Jobs'ą ar Bill'ą Gatse'ą. O merginoms visada patinka kalbėti apie Juozą Statkevičių ar kitus mados guru. Manau, šiuo metu verta su vaikais pakalbėti ir apie Nobelio taikos laureatę Malalą. 

Dažniau lankykitės teatre, sporto renginiuose, kine, paskaitose, supažindinkite su daile, muzika. Vaikas, lankydamasis įvairiuose renginiuose ir skirtingose aplinkose, mokysis būti lankstus, geriau pažins etiketo taisykles bei supras, kuri aplinka jam priimtina, o kuri – ne. Be to, tokiu būdu jis semsis idėjų, įkvėpimo bei lavins savo kūrybiškumą. 

Supažindinkite vaikus su tėvų darbu. Kalbėdama su vaikais, dažnai jų paklausiu, ar žino, ką jų tėvai dirba. Vaikai dažniausiai pasako tėvų profesiją, bet retai gali pasakyti, ką jie veikia savo darbe. Užtat kartais prašau tėvų ne tik pasakoti savo vaikams apie savo darbą, bet ir parodyti savo darbo vietą ir kartais drauge praleisti visą dieną darbe.

Būtent pažintis su skirtingomis profesijomis, pokalbiai apie žymius žmones ir tėvų darbą vaikams padeda išsikelti ilgalaikius tikslus. Tačiau viso to nepakanka, vaikams reikia ir trumpalaikių tikslų, kurie padėtų eiti  link ilgalaikio tikslo įgyvendinimo. Šiuo atveju trumpalaikis tikslas negali būti „pradėti lankyti šokių būrelį“. Trumpalaikis tikslas turi būti konkretus, pamatuojamas, pasiekiamas, prasmingas ir apribotas laiku. Kitaip tariant, vaiko trumpalaikis tikslas turėtų skambėti taip: „Pradėjus lankyti šokių būrelį išmokti šokti du šokius per tris mėnesius." Arba jei norima, kad pagerėtų mokymosi rezultatai, vaiko tikslas turėtų skambėti taip: „Per ateinantį pusmetį, matematikos ir geografijos pažymių vidurkis pakils vienu pažymiu.“ Jei iš vaiko reikalausime, kad per puse metų iš visų mokomųjų dalykų turėtų dešimtukus, nors prieš tai turėjo tik septynetus, tokie tikslai būtų ir sunkiai pasiekiami, ir mažai prasmingi. Juk ne visi dalykai vienodai svarbūs ir reikšmingi siekiant ilgalaikio tikslo.

Taigi, jei norime, kad vaikai turėtų noro mokytis, būtų smalsūs ir daug kuo besidomintys, suaugusieji prie to turi prisidėti. Kartais supažindinti su profesijomis, kartais nusivesti į dailės parodą, kartais pasidalinti istorijomis apie savo darbą. O tuo pačiu padėti vaikui susikurti tokius tikslus, kurie būtų realūs, pasiekiami ir prasmingi.“

Tinklaraštis BŪTI ČIA IR DABAR
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.