Kaip Lietuvoje vaikus auklėjo 16-17 amžiuje

 (32)
Vaiko auklėjimą XVI a. vid.-XVII a. vid. LDK lėmė šeimos socialinė padėtis. Vienaip jis vyko valstiečio ar miestiečio, kitaip į vaiką žiūrėta bajorijos elito šeimose.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Trumpa valstiečių vaikystė

Kaime, atliekant žemės ūkio darbus, buvo svarbi kiekviena rankų pora. Vos ūgtelėję ir namų ruošoje galėję padėti vaikai iš karto būdavo įtraukiami į suaugusiųjų pasaulį. Jų vaikystė truko tol, kol vaikas buvo priklausomas nuo kitų pagalbos ir priežiūros.

Vos vienas kitas valstiečio vaikas parapijinėje mokykloje gavo gramatikos žinių ir tikėjimo pradmenis. Skirtingai nei Danijoje, kur nuo XVII a. 2-ojo deš. pradėta įgyvendinti privalomo pradinio mokymo idėja, LDK valstiečių (ir daugumos miestiečių) vaikai buvo beraščiai. Tėvai nenorėjo jų leisti mokytis, nebuvo pakankamai pradinių mokyklų, trūko lėšų jas išlaikyti. Todėl žinios apie žemesniųjų visuomenės sluoksnių vaikų auklėjimą negausios.

Diduomenės vaikai – giminės tęsėjai

Geriausiai žinoma apie to meto bajorijos ir jos elito vaikų auklėjimą.

Pagal III Lietuvos Statutą mergina suaugusia laikyta nuo 14 metų, o vaikinas – nuo 18, teoriškai tiek laiko turėjo trukti jaunuolių auklėjimas.

LDK nebuvo vieningo švietimo modelio, ugdymo procesas vyko individualiai. Vaikų auklėjimo ir lavinimo laikas šeimose įvairavo. Diduomenė sekė europiečių elito vaikų auklėjimu. Berniuko ir mergaitės gimimu diduomenės šeimos džiaugėsi.

Paveldėtojo, giminės tęsėjo atėjimas į pasaulį buvo įvykis. 1520 metais sūnaus sulaukęs Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis rašė žmonai: „Dviguba ir neišmatuojama laimė pasiekė mus su Jūsų Malonybės laišku, perduodanti žinią apie laimingai pasibaigusį gimdymą ir tai, jog su Dievo pagalba turime mieliausią sūnų, amžiną mūsų abipusės meilės laidą. Už tokią laimingą ir džiugią naujieną dėkojame Jūsų Karališkai Malonybei ir primygtinai prašome kuo labiau pasirūpinti savo sveikata. Mylimiausiam mūsų sūnui įsakykite krikštijant duoti Žygimanto vardą, kurį dabar dviese nešiosime."

O štai į pasaulį viena po kitos ateinančios dukros reiškė giminės gesimą, su ištekančia dukra į kitą giminę „nutekėdavo" ir turto dalis.

Bet dukros gimimas taip pat buvo šventė. 1667 metais gimus paskutinei Biržų šakos Radvilaitei – Liudvikai Karolinai, jos tėvas LDK arklidininkas Boguslovas Radvila Karaliaučiuje įvykį pažymėjo patrankų salvėmis. Vienodai tėvai sielojosi ir dėl visų anksti mirusių vaikų.

Pirmoji auklėtoja – mama

Auklėjimo klausimus sprendę teologai, teisininkai ir pedagogai sutarė, jog didžiausia pareiga, rengiant vaikus gyvenimui, tenka šeimai, ypač motinoms, tik po to – mokyklai. XVI amžiaus vid. Mikalojus Rėjus pageidavo, kad „motinos [...] pačios savo vaikus maitintų ir auklėtų".

Anot 1640 m. laidotuvių kalbos autoriaus, „tikroji garbė ne motina būti ir vaikus pagimdyti, bet juos gerai išauklėti, Dievo baimę ir meilę įskiepyti".

Nuostata vaiką iki 7 m. amžiaus palikti motinos globoje įteisinta 1588 m. III Lietuvos Statute. Tokios praktikos laikytasi gyvenime. 1581 metais išdaviko Grigaliaus Astiko sūnus Jonas, nenorėdamas prarasti valdų, teisme aiškino, jog „ankstyvoje vaikystėje jį ir jo motiną tėvas nuo savęs atskyrė, jis lavinosi atskirai". Teisėjai, atsižvelgę į paaiškinimą, priėmė palankų Jonui sprendimą.

Didikės dvare mažamečius prižiūrėjo mama, auklės ir dvariškės. XVI aamžiaus vid. Mikalojaus Radvilos Rudojo sūnus auklėjo Ana Chomecka, kuriai 1548 m. didikas padovanojo Astravo dvarą. Nuo XVII a. pr. LDK susiklostė tradicija formuoti atskirus didikų vaikų dvarus.

Su mažamečiais kai kurie tėvai bendravo daug. XVII a. pr. Vilniaus kašteliono Jonušo Radvilos mažos dukros kartu su tėvais pusryčiaudavo, prižiūrimos, kad „neišsiteptų, kaip paršiukai". Išlikusi diduomenės korespondencija rodo tėvų meilę vaikams. Jie vadinti mažybiniais vardais (Anuška, Kristupėlis, Zoska, Jonušėlis ar Halčuchna). Rūpintasi jų sveikata, apranga, valgiu. Minėtas J. Radvila liepė dukrai rytais duoti šviežių vaisių, o po valgio būtinai plauti dantis, draudė pernelyg šildyti patalpas.

Skiepijant religingumą bei Tėvynės meilę nevengta ir rykštės

Moralistai, pvz., Augustinas Lavskis (1614) smerkė beatodairišką tėvų, ypač motinų, meilę vaikams. Ją prilygino „grynai ligai ir alinančiai karštinei".

Iš tėvų laukta aktyvaus dalyvavimo, formuojant vaiko charakterį, griežtos rankos. Pedagogai akcentavo moralinį vaiko ugdymą. Jis buvo suprantamas kaip religinis (tikėjimo) ugdymas ir pilietinis (atsidavimas Tėvynei) auklėjimas bei papročių mokymas.

Vaikai mokyti tikybos, dievobaimingumo ir paklusnumo. Jiems rodyti tinkamų asmenų pavyzdžiai, nes, anot 1558 m. pasirodžiusio pirmo Lenkijoje pedagoginio traktato autoriaus Erazmo Gličnerio, „vaikas yra lyg beždžionė: ką pamato, tą kartoja".

Bausta už melavimą, užsispyrimą, piktumą. Nesitenkinta moralais, pagrindinė auklėjimo priemonė – rykštė. Jų neišvengė ir mergaitės, pvz., Liudvika Karolina Radvilaitė.

1651 m. traktate „Apie politinę žmonių sąjungą" skyrių vaikų bausmėms skyręs Aaronas Aleksandras Olizarovijus siūlė: „Bausmės neturi būti sunkesnės už nusižengimus".

Dukterims – Šventasis Raštas ir ekonomika

Ūgtelėjusių vaikų auklėjimo turinys skyrėsi. Radviloms dirbęs profesionalus pedagogas Adomas Rasijus 1619 m. išsakė nuomonę, jog „vėliau švietimas turi būti vienoks sūnums, kitoks dukterims: juos reikia mokyti ir mokslo, ir kariškų dalykų, jas – pamaldumo ir ekonomikos dalykų" A. A. Olizarovijus manė, jog mergaitėms reikalingos elementarios skaitymo, rašymo, muzikos žinios. Pasak jo, geriausia joms užsiimti rankdarbiais. Didikų (kai kada ir bajorų) mergaitės auklėtos namuose. Ugdymo lygis nebuvo prastas. Apie 80–90 proc. LDK didikių buvo raštingos, kartais mokėjo lotyniškai ar vokiškai.

Visos buvo puikiai susipažinusios su Šventuoju Raštu, turėjo ekonominių žinių, suvokė teisinius dalykus, žinojo Statuto straipsnius, ypač apie savo teises. Jos klausėsi muzikos, mokėsi šokti, jodinėjo. Mažuosius į suaugusiųjų pasaulį įvesdavo žaislai ir žaidimai. Mergaitės žaidė su molinėmis ar medinėmis lėlėmis. Kai kurių lėlių rankos ir kojos judėjo. Lėlės puoštos brangiomis sukniomis. Merginų auklėjimas baigdavosi joms ištekėjus.

Sūnums – geležinė drausmė ir studijos užsienyje

Sūnų lavinimui diduomenė buvo reiklesnė. Iš pradžių jie lavinti namuose. Į dvaro mokyklą buvo priimami ir didikui ištikimų bajorų vaikai.

Sūnums didikai tėvai kartais nustatydavo griežtą dienotvarkę: pratybos prasidėdavo 5.30 ryte ir trukdavo iki 21 valandos. Vaikai tik dieną per savaitę ilsėdavosi.

Daug dėmesio skirta kalbų mokymui, tarnais samdyti užsieniečiai. Nuo 4-ių metų vaikai mokyti rašyti, kiek vėliau – oratorystės, kalbėjimo meno. Nemažai laiko jie skirdavo fiziniams pratimams, jodinėjimui. 1617 metais Kristupo II Radvilos sūnus Jonušas žirgą gavo būdamas 5-ių metų. Berniukų žaidimuose galima įžvelgti riteriškos kultūros poveikį: arkliukai, kario ginkluotė, riterių dvikovos. Populiarūs buvo veiksmų ir judesių žaidimai: persekiojimas, „Katinas ir pelės", slėpynės, medžiokliniai žaidimai.

14–16 metų sulaukę jaunuoliai buvo siunčiami studijų tęsti Vakarų Europoje (dažniausiai Italijoje ir Vokietijoje). Ne tokie turtingi bajorai vaikus iš pradžių leido į parapijines mokyklas, vėliau – į aukštesnio, gimnazijos tipo mokyklas, pvz., Vilniuje ar Kėdainiuose.

Rimta atsvara bajorijai vietoje užsienio universitetų tapo 1579 m. įsteigta Vilniaus akademija. Trečdalį čia XVI a. pab.-XVII a. vid. studijavusių studentų sudarė lietuviai ir žemaičiai, likę buvo rusėnai, atvykėliai iš Livonijos, Prūsijos ir Lenkijos. Studijos universitetuose baigdavo bajorijos ir diduomenės jaunuolių lavinimo procesą.

www.ldkistorija.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.