Kaip nereikia bendrauti su paaugliais pataria psichologė

 (1)
Paauglystės laikotarpis neramina daugelį tėvų: kaip reiks bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi, kaip anksčiau. Kaip reaguoti, jei mielas ir švelnus vaikas pasikeičia, atrodytų, tarsi per vieną naktį?
© AP/Scanpix

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja Asta Blandė, Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologė.

Visi tėvai savo vaikų paauglystės laukia tarsi su baime ir nuogąstavimais - kas iš tiesų nutinka tuo metu su vaiku, kad jis ima ir pasikeičia, tarsi per "vieną naktį"?

Siūlyčiau negąsdinti savęs vaikų paauglyste, nes tai naujas etapas vaiko ir tėvų santykiuose, kur tiek vieni, tiek kiti gali kažko naujo išmokti. Natūralu, kad atėjus paauglystės amžiaus tarpsniui jūsų vaikas keičiasi, ir tai yra gerai. Jis mokosi priimti save, atrasti savo pomėgius, išmėginti save kitokiuose santykiuose su bendraamžiais, priešinga lytimi, suaugusiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kai vaikas išveda iš kantrybės: 10 būdų nusiraminti
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus?

Paauglys atranda savo „vidinį pasaulį", po truputį atskiria save nuo tėvų, aktyviau reiškia savo nuomonę, gina tai, kas jam atrodo teisinga, yra nepakantus suaugusiųjų primetamoms taisyklėms, labai jautriai vertina kritiką savo atžvilgiu, nes šiame amžiuje savęs vertinimas yra be galo trapus ir labai priklausomas nuo aplinkinių.

Ar galima apibrėžti amžiaus ribą, kada prasideda paauglystė, nes yra sakoma, kad ji dabar „jaunėja", t. y., pasireiškia 10 ir 11 -mečiams?

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse.
Psichologė Asta Blandė

Paauglystės amžius apima 10-18 žmogaus gyvenimo metus. Skiriama ankstyvoji paauglystė (10-14m.) ir vėlyvoji paauglystė (16-18m.). Penkiolikti metai tampa tarsi pereinamuoju laikotarpiu iš ankstyvosios į vėlyvąją paauglystę. Žinoma, toks amžiaus skirstymas yra sąlyginis, nes kiekvieno žmogaus raida yra labai individuali, tačiau šių amžiaus ribų žinojimas padeda geriau orientuotis ir stebėti augančius vaikus.

Tėvai dažnai sako, kad paauglystės metu tarsi praranda turėtą ryšį su vaikais. Kodėl?

Pirmiausia, man kyla klausimas, ar tikrai toks ryšys iki paauglystės buvo. Reikėtų gal aptarti, ką galime vadinti tvirtu tėvų ir vaiko ryšiu? Mano nuomone, tai tėvų besąlyginė meilė, palaikymas, nuolatinis domėjimasis vaiko savijauta, pasiekimais, poreikiais, tai mokėjimas šeimos rate spręsti sunkias situacijas, džiaugtis vieni kitų pasiekimais, mokėjimas susikalbėti, išreikšti įvairias emocijas, tinkamo pavyzdžio demonstravimas. Jei visa tai šeimoje vaikas stebi ir jaučia nuo pat vaikystės, tikiu, kad paauglystės periodu tėvų ryšys su vaiku taip pat bus pakankamai tvirtas ir nekils šeimoje didesnių nesklandumų bei nesupratimo vieni kitų atžvilgiu.

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse. Kartais nelengva atsigręžti į save ir užsiimti savęs auklėjimu.

Dažniausiai sutinkamos tėvų auklėjimo klaidos yra nuolatinis brovimasis į paauglio erdvę ir savo tvarkos primetimas, per mažas teigiamas dėmesys paauglio poreikiams ir vidiniams išgyvenimams, noras viską paauglio gyvenime sukontroliuoti, savo klaidų nepripažinimas, skirtingi elgesio standartai skirtingiems šeimos nariams, nepasitenkinimas tuo, kad paauglys ieško autoritetų kitur (labiau įsiklauso į kitų žmonių nuomonę), nenoras ir ar nemokėjimas aiškiai argumentuoti sprendimų.

Kokie būtų pagrindiniai efektyvaus bendravimo su paaugliais patarimai?

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose.
Psichologė Asta Blandė

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose. Taisykles ir svarbius šeimos sprendimus priimkite kartu, šeimos susirinkimuose, nes kiekvienas dalyvaujantis prisiims atsakomybę už tai, ką susitarėte.

Priimkite paauglio kritiką, nebijokite diskutuoti ir svarbiausia - argumentuoti. Vienas labiausiai netinkančių argumentų paaugliui: „Nes aš taip pasakiau"... Svarbu savo pavyzdžiu parodyti tai, ko reikalaujate, laikykitės savo pažadų bei susitarimų. Esant reikalui, parodykite, kad netinkamas elgesys turi savo pasekmes. Duokite šiek tiek laisvės, kad galėtų ieškoti, bet rodydami meilę priminkite, kad visada saugu sugrįžti į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. O svarbiausia, nuolat prisiminkite, ką patys patyrėte būdami panašaus amžiaus.

Prieš pat interviu su jumis į redakcijos el. pašto dėžutę įkrito vienos mamos laiškas, kuriame ji pasakoja auginanti paauglį ir laukiasi kito vaiko. Didysis nesusitaiko su šia mintimi, sakydamas, kad "tėvai durni" ir jis "niekada nemylės to vaiko".

Jei ši mama atvyktų konsultacijai, turbūt nemažai klausimų turėtume aptarti, nes nesusitaikymas, protestavimas, prieštaravimas yra kartais ne tik paauglystės ypatumas, bet ir bandymas pasakyti, kad bijau prarasti tai, ką turėjau, o gal stengiuosi parodyti nepasitenkinimą tuo, kas dabar šeimoje vyksta. Bet kokiu atveju, svarbu tiek mažus, tiek vyresnius vaikus parengti naujo šeimos nario atėjimui ir priimti kartais net ir neigiamus jausmus. Juk dažniausiai žmonės linkę sąmoningai ar nesąmoningai priešintis pokyčiams.

Ar gali būti taip, kad paauglystė praeina taip, kad tėvai net nepastebi, ir tokie tėvai yra geresni/teisingesni už tuos tėvus, kurių vaikai maištauja iš širdies?

Tikrai esu mačiusi šeimų, kurios vaikų paauglystės periodą išgyveno gana nesudėtingai, nes laikėsi tų principų, apie kuriuos anksčiau rašiau. Tikrai nediagnozuočiau tėvų gerumo ar blogumo, vertinant vaikų paauglystę, tik pasakysiu viena - auklėdami privalome užsiimti ir saviaukla, tada bet koks periodas mums bus įveikiamas, nes ieškosime būdų spręsti ir keistis, atsižvelgiant į šeimos poreikius, o ne tik piktintis ir keisti kitus (dažniausiai vaikus).

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.