Kaip nereikia bendrauti su paaugliais pataria psichologė

 (1)
Paauglystės laikotarpis neramina daugelį tėvų: kaip reiks bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi, kaip anksčiau. Kaip reaguoti, jei mielas ir švelnus vaikas pasikeičia, atrodytų, tarsi per vieną naktį?
© AP/Scanpix

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Konsultuoja Asta Blandė, Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologė.

Visi tėvai savo vaikų paauglystės laukia tarsi su baime ir nuogąstavimais - kas iš tiesų nutinka tuo metu su vaiku, kad jis ima ir pasikeičia, tarsi per "vieną naktį"?

Siūlyčiau negąsdinti savęs vaikų paauglyste, nes tai naujas etapas vaiko ir tėvų santykiuose, kur tiek vieni, tiek kiti gali kažko naujo išmokti. Natūralu, kad atėjus paauglystės amžiaus tarpsniui jūsų vaikas keičiasi, ir tai yra gerai. Jis mokosi priimti save, atrasti savo pomėgius, išmėginti save kitokiuose santykiuose su bendraamžiais, priešinga lytimi, suaugusiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kai vaikas išveda iš kantrybės: 10 būdų nusiraminti
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus?

Paauglys atranda savo „vidinį pasaulį", po truputį atskiria save nuo tėvų, aktyviau reiškia savo nuomonę, gina tai, kas jam atrodo teisinga, yra nepakantus suaugusiųjų primetamoms taisyklėms, labai jautriai vertina kritiką savo atžvilgiu, nes šiame amžiuje savęs vertinimas yra be galo trapus ir labai priklausomas nuo aplinkinių.

Ar galima apibrėžti amžiaus ribą, kada prasideda paauglystė, nes yra sakoma, kad ji dabar „jaunėja", t. y., pasireiškia 10 ir 11 -mečiams?

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse.
Psichologė Asta Blandė

Paauglystės amžius apima 10-18 žmogaus gyvenimo metus. Skiriama ankstyvoji paauglystė (10-14m.) ir vėlyvoji paauglystė (16-18m.). Penkiolikti metai tampa tarsi pereinamuoju laikotarpiu iš ankstyvosios į vėlyvąją paauglystę. Žinoma, toks amžiaus skirstymas yra sąlyginis, nes kiekvieno žmogaus raida yra labai individuali, tačiau šių amžiaus ribų žinojimas padeda geriau orientuotis ir stebėti augančius vaikus.

Tėvai dažnai sako, kad paauglystės metu tarsi praranda turėtą ryšį su vaikais. Kodėl?

Pirmiausia, man kyla klausimas, ar tikrai toks ryšys iki paauglystės buvo. Reikėtų gal aptarti, ką galime vadinti tvirtu tėvų ir vaiko ryšiu? Mano nuomone, tai tėvų besąlyginė meilė, palaikymas, nuolatinis domėjimasis vaiko savijauta, pasiekimais, poreikiais, tai mokėjimas šeimos rate spręsti sunkias situacijas, džiaugtis vieni kitų pasiekimais, mokėjimas susikalbėti, išreikšti įvairias emocijas, tinkamo pavyzdžio demonstravimas. Jei visa tai šeimoje vaikas stebi ir jaučia nuo pat vaikystės, tikiu, kad paauglystės periodu tėvų ryšys su vaiku taip pat bus pakankamai tvirtas ir nekils šeimoje didesnių nesklandumų bei nesupratimo vieni kitų atžvilgiu.

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse. Kartais nelengva atsigręžti į save ir užsiimti savęs auklėjimu.

Dažniausiai sutinkamos tėvų auklėjimo klaidos yra nuolatinis brovimasis į paauglio erdvę ir savo tvarkos primetimas, per mažas teigiamas dėmesys paauglio poreikiams ir vidiniams išgyvenimams, noras viską paauglio gyvenime sukontroliuoti, savo klaidų nepripažinimas, skirtingi elgesio standartai skirtingiems šeimos nariams, nepasitenkinimas tuo, kad paauglys ieško autoritetų kitur (labiau įsiklauso į kitų žmonių nuomonę), nenoras ir ar nemokėjimas aiškiai argumentuoti sprendimų.

Kokie būtų pagrindiniai efektyvaus bendravimo su paaugliais patarimai?

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose.
Psichologė Asta Blandė

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose. Taisykles ir svarbius šeimos sprendimus priimkite kartu, šeimos susirinkimuose, nes kiekvienas dalyvaujantis prisiims atsakomybę už tai, ką susitarėte.

Priimkite paauglio kritiką, nebijokite diskutuoti ir svarbiausia - argumentuoti. Vienas labiausiai netinkančių argumentų paaugliui: „Nes aš taip pasakiau"... Svarbu savo pavyzdžiu parodyti tai, ko reikalaujate, laikykitės savo pažadų bei susitarimų. Esant reikalui, parodykite, kad netinkamas elgesys turi savo pasekmes. Duokite šiek tiek laisvės, kad galėtų ieškoti, bet rodydami meilę priminkite, kad visada saugu sugrįžti į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. O svarbiausia, nuolat prisiminkite, ką patys patyrėte būdami panašaus amžiaus.

Prieš pat interviu su jumis į redakcijos el. pašto dėžutę įkrito vienos mamos laiškas, kuriame ji pasakoja auginanti paauglį ir laukiasi kito vaiko. Didysis nesusitaiko su šia mintimi, sakydamas, kad "tėvai durni" ir jis "niekada nemylės to vaiko".

Jei ši mama atvyktų konsultacijai, turbūt nemažai klausimų turėtume aptarti, nes nesusitaikymas, protestavimas, prieštaravimas yra kartais ne tik paauglystės ypatumas, bet ir bandymas pasakyti, kad bijau prarasti tai, ką turėjau, o gal stengiuosi parodyti nepasitenkinimą tuo, kas dabar šeimoje vyksta. Bet kokiu atveju, svarbu tiek mažus, tiek vyresnius vaikus parengti naujo šeimos nario atėjimui ir priimti kartais net ir neigiamus jausmus. Juk dažniausiai žmonės linkę sąmoningai ar nesąmoningai priešintis pokyčiams.

Ar gali būti taip, kad paauglystė praeina taip, kad tėvai net nepastebi, ir tokie tėvai yra geresni/teisingesni už tuos tėvus, kurių vaikai maištauja iš širdies?

Tikrai esu mačiusi šeimų, kurios vaikų paauglystės periodą išgyveno gana nesudėtingai, nes laikėsi tų principų, apie kuriuos anksčiau rašiau. Tikrai nediagnozuočiau tėvų gerumo ar blogumo, vertinant vaikų paauglystę, tik pasakysiu viena - auklėdami privalome užsiimti ir saviaukla, tada bet koks periodas mums bus įveikiamas, nes ieškosime būdų spręsti ir keistis, atsižvelgiant į šeimos poreikius, o ne tik piktintis ir keisti kitus (dažniausiai vaikus).

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (31)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?