Kaip nereikia bendrauti su paaugliais pataria psichologė

 (1)
Paauglystės laikotarpis neramina daugelį tėvų: kaip reiks bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi, kaip anksčiau. Kaip reaguoti, jei mielas ir švelnus vaikas pasikeičia, atrodytų, tarsi per vieną naktį?
Kaip nereikia bendrauti su paaugliais <span style="color: #ff0000;"><sup>pataria psichologė</sup></span>
© AP/Scanpix

Konsultuoja Asta Blandė, Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologė.

Visi tėvai savo vaikų paauglystės laukia tarsi su baime ir nuogąstavimais - kas iš tiesų nutinka tuo metu su vaiku, kad jis ima ir pasikeičia, tarsi per "vieną naktį"?

Siūlyčiau negąsdinti savęs vaikų paauglyste, nes tai naujas etapas vaiko ir tėvų santykiuose, kur tiek vieni, tiek kiti gali kažko naujo išmokti. Natūralu, kad atėjus paauglystės amžiaus tarpsniui jūsų vaikas keičiasi, ir tai yra gerai. Jis mokosi priimti save, atrasti savo pomėgius, išmėginti save kitokiuose santykiuose su bendraamžiais, priešinga lytimi, suaugusiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kai vaikas išveda iš kantrybės: 10 būdų nusiraminti
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus?

Paauglys atranda savo „vidinį pasaulį", po truputį atskiria save nuo tėvų, aktyviau reiškia savo nuomonę, gina tai, kas jam atrodo teisinga, yra nepakantus suaugusiųjų primetamoms taisyklėms, labai jautriai vertina kritiką savo atžvilgiu, nes šiame amžiuje savęs vertinimas yra be galo trapus ir labai priklausomas nuo aplinkinių.

Ar galima apibrėžti amžiaus ribą, kada prasideda paauglystė, nes yra sakoma, kad ji dabar „jaunėja", t. y., pasireiškia 10 ir 11 -mečiams?

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse.
Psichologė Asta Blandė

Paauglystės amžius apima 10-18 žmogaus gyvenimo metus. Skiriama ankstyvoji paauglystė (10-14m.) ir vėlyvoji paauglystė (16-18m.). Penkiolikti metai tampa tarsi pereinamuoju laikotarpiu iš ankstyvosios į vėlyvąją paauglystę. Žinoma, toks amžiaus skirstymas yra sąlyginis, nes kiekvieno žmogaus raida yra labai individuali, tačiau šių amžiaus ribų žinojimas padeda geriau orientuotis ir stebėti augančius vaikus.

Tėvai dažnai sako, kad paauglystės metu tarsi praranda turėtą ryšį su vaikais. Kodėl?

Pirmiausia, man kyla klausimas, ar tikrai toks ryšys iki paauglystės buvo. Reikėtų gal aptarti, ką galime vadinti tvirtu tėvų ir vaiko ryšiu? Mano nuomone, tai tėvų besąlyginė meilė, palaikymas, nuolatinis domėjimasis vaiko savijauta, pasiekimais, poreikiais, tai mokėjimas šeimos rate spręsti sunkias situacijas, džiaugtis vieni kitų pasiekimais, mokėjimas susikalbėti, išreikšti įvairias emocijas, tinkamo pavyzdžio demonstravimas. Jei visa tai šeimoje vaikas stebi ir jaučia nuo pat vaikystės, tikiu, kad paauglystės periodu tėvų ryšys su vaiku taip pat bus pakankamai tvirtas ir nekils šeimoje didesnių nesklandumų bei nesupratimo vieni kitų atžvilgiu.

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse. Kartais nelengva atsigręžti į save ir užsiimti savęs auklėjimu.

Dažniausiai sutinkamos tėvų auklėjimo klaidos yra nuolatinis brovimasis į paauglio erdvę ir savo tvarkos primetimas, per mažas teigiamas dėmesys paauglio poreikiams ir vidiniams išgyvenimams, noras viską paauglio gyvenime sukontroliuoti, savo klaidų nepripažinimas, skirtingi elgesio standartai skirtingiems šeimos nariams, nepasitenkinimas tuo, kad paauglys ieško autoritetų kitur (labiau įsiklauso į kitų žmonių nuomonę), nenoras ir ar nemokėjimas aiškiai argumentuoti sprendimų.

Kokie būtų pagrindiniai efektyvaus bendravimo su paaugliais patarimai?

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose.
Psichologė Asta Blandė

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose. Taisykles ir svarbius šeimos sprendimus priimkite kartu, šeimos susirinkimuose, nes kiekvienas dalyvaujantis prisiims atsakomybę už tai, ką susitarėte.

Priimkite paauglio kritiką, nebijokite diskutuoti ir svarbiausia - argumentuoti. Vienas labiausiai netinkančių argumentų paaugliui: „Nes aš taip pasakiau"... Svarbu savo pavyzdžiu parodyti tai, ko reikalaujate, laikykitės savo pažadų bei susitarimų. Esant reikalui, parodykite, kad netinkamas elgesys turi savo pasekmes. Duokite šiek tiek laisvės, kad galėtų ieškoti, bet rodydami meilę priminkite, kad visada saugu sugrįžti į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. O svarbiausia, nuolat prisiminkite, ką patys patyrėte būdami panašaus amžiaus.

Prieš pat interviu su jumis į redakcijos el. pašto dėžutę įkrito vienos mamos laiškas, kuriame ji pasakoja auginanti paauglį ir laukiasi kito vaiko. Didysis nesusitaiko su šia mintimi, sakydamas, kad "tėvai durni" ir jis "niekada nemylės to vaiko".

Jei ši mama atvyktų konsultacijai, turbūt nemažai klausimų turėtume aptarti, nes nesusitaikymas, protestavimas, prieštaravimas yra kartais ne tik paauglystės ypatumas, bet ir bandymas pasakyti, kad bijau prarasti tai, ką turėjau, o gal stengiuosi parodyti nepasitenkinimą tuo, kas dabar šeimoje vyksta. Bet kokiu atveju, svarbu tiek mažus, tiek vyresnius vaikus parengti naujo šeimos nario atėjimui ir priimti kartais net ir neigiamus jausmus. Juk dažniausiai žmonės linkę sąmoningai ar nesąmoningai priešintis pokyčiams.

Ar gali būti taip, kad paauglystė praeina taip, kad tėvai net nepastebi, ir tokie tėvai yra geresni/teisingesni už tuos tėvus, kurių vaikai maištauja iš širdies?

Tikrai esu mačiusi šeimų, kurios vaikų paauglystės periodą išgyveno gana nesudėtingai, nes laikėsi tų principų, apie kuriuos anksčiau rašiau. Tikrai nediagnozuočiau tėvų gerumo ar blogumo, vertinant vaikų paauglystę, tik pasakysiu viena - auklėdami privalome užsiimti ir saviaukla, tada bet koks periodas mums bus įveikiamas, nes ieškosime būdų spręsti ir keistis, atsižvelgiant į šeimos poreikius, o ne tik piktintis ir keisti kitus (dažniausiai vaikus).

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.

Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis (5)

Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.