Kaip nereikia bendrauti su paaugliais pataria psichologė

 (1)
Paauglystės laikotarpis neramina daugelį tėvų: kaip reiks bendrauti su vaiku, kuriam tėvų nuomonė tampa nebe tokia svarbi, kaip anksčiau. Kaip reaguoti, jei mielas ir švelnus vaikas pasikeičia, atrodytų, tarsi per vieną naktį?
© AP/Scanpix

Konsultuoja Asta Blandė, Kauno Dainavos poliklinikos Jaunimo centro psichologė.

Visi tėvai savo vaikų paauglystės laukia tarsi su baime ir nuogąstavimais - kas iš tiesų nutinka tuo metu su vaiku, kad jis ima ir pasikeičia, tarsi per "vieną naktį"?

Siūlyčiau negąsdinti savęs vaikų paauglyste, nes tai naujas etapas vaiko ir tėvų santykiuose, kur tiek vieni, tiek kiti gali kažko naujo išmokti. Natūralu, kad atėjus paauglystės amžiaus tarpsniui jūsų vaikas keičiasi, ir tai yra gerai. Jis mokosi priimti save, atrasti savo pomėgius, išmėginti save kitokiuose santykiuose su bendraamžiais, priešinga lytimi, suaugusiais.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kai vaikas išveda iš kantrybės: 10 būdų nusiraminti
Ką turi žinoti tėvai, auginantys priešmokyklinukus?

Paauglys atranda savo „vidinį pasaulį", po truputį atskiria save nuo tėvų, aktyviau reiškia savo nuomonę, gina tai, kas jam atrodo teisinga, yra nepakantus suaugusiųjų primetamoms taisyklėms, labai jautriai vertina kritiką savo atžvilgiu, nes šiame amžiuje savęs vertinimas yra be galo trapus ir labai priklausomas nuo aplinkinių.

Ar galima apibrėžti amžiaus ribą, kada prasideda paauglystė, nes yra sakoma, kad ji dabar „jaunėja", t. y., pasireiškia 10 ir 11 -mečiams?

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse.
Psichologė Asta Blandė

Paauglystės amžius apima 10-18 žmogaus gyvenimo metus. Skiriama ankstyvoji paauglystė (10-14m.) ir vėlyvoji paauglystė (16-18m.). Penkiolikti metai tampa tarsi pereinamuoju laikotarpiu iš ankstyvosios į vėlyvąją paauglystę. Žinoma, toks amžiaus skirstymas yra sąlyginis, nes kiekvieno žmogaus raida yra labai individuali, tačiau šių amžiaus ribų žinojimas padeda geriau orientuotis ir stebėti augančius vaikus.

Tėvai dažnai sako, kad paauglystės metu tarsi praranda turėtą ryšį su vaikais. Kodėl?

Pirmiausia, man kyla klausimas, ar tikrai toks ryšys iki paauglystės buvo. Reikėtų gal aptarti, ką galime vadinti tvirtu tėvų ir vaiko ryšiu? Mano nuomone, tai tėvų besąlyginė meilė, palaikymas, nuolatinis domėjimasis vaiko savijauta, pasiekimais, poreikiais, tai mokėjimas šeimos rate spręsti sunkias situacijas, džiaugtis vieni kitų pasiekimais, mokėjimas susikalbėti, išreikšti įvairias emocijas, tinkamo pavyzdžio demonstravimas. Jei visa tai šeimoje vaikas stebi ir jaučia nuo pat vaikystės, tikiu, kad paauglystės periodu tėvų ryšys su vaiku taip pat bus pakankamai tvirtas ir nekils šeimoje didesnių nesklandumų bei nesupratimo vieni kitų atžvilgiu.

Deja, tikrai nemaža dalis šeimų savo silpnąsias vietas ir pastebi būtent tada, kai vaikas įžengia į paauglystės amžių ir problemų ieško šio amžiaus ypatybėse. Kartais nelengva atsigręžti į save ir užsiimti savęs auklėjimu.

Dažniausiai sutinkamos tėvų auklėjimo klaidos yra nuolatinis brovimasis į paauglio erdvę ir savo tvarkos primetimas, per mažas teigiamas dėmesys paauglio poreikiams ir vidiniams išgyvenimams, noras viską paauglio gyvenime sukontroliuoti, savo klaidų nepripažinimas, skirtingi elgesio standartai skirtingiems šeimos nariams, nepasitenkinimas tuo, kad paauglys ieško autoritetų kitur (labiau įsiklauso į kitų žmonių nuomonę), nenoras ir ar nemokėjimas aiškiai argumentuoti sprendimų.

Kokie būtų pagrindiniai efektyvaus bendravimo su paaugliais patarimai?

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose.
Psichologė Asta Blandė

Pirmiausia linkėčiau rimtai ir pagarbiai žvelgti į paauglio asmenybę ir nelyginti savęs paauglystėje, aiškinant, kaip jūs darydavote, elgdavotės, nes jūs ir jūsų vaikas yra skirtingi žmonės skirtingose aplinkose. Taisykles ir svarbius šeimos sprendimus priimkite kartu, šeimos susirinkimuose, nes kiekvienas dalyvaujantis prisiims atsakomybę už tai, ką susitarėte.

Priimkite paauglio kritiką, nebijokite diskutuoti ir svarbiausia - argumentuoti. Vienas labiausiai netinkančių argumentų paaugliui: „Nes aš taip pasakiau"... Svarbu savo pavyzdžiu parodyti tai, ko reikalaujate, laikykitės savo pažadų bei susitarimų. Esant reikalui, parodykite, kad netinkamas elgesys turi savo pasekmes. Duokite šiek tiek laisvės, kad galėtų ieškoti, bet rodydami meilę priminkite, kad visada saugu sugrįžti į namus, net jei ir ne viskas pasisekė. O svarbiausia, nuolat prisiminkite, ką patys patyrėte būdami panašaus amžiaus.

Prieš pat interviu su jumis į redakcijos el. pašto dėžutę įkrito vienos mamos laiškas, kuriame ji pasakoja auginanti paauglį ir laukiasi kito vaiko. Didysis nesusitaiko su šia mintimi, sakydamas, kad "tėvai durni" ir jis "niekada nemylės to vaiko".

Jei ši mama atvyktų konsultacijai, turbūt nemažai klausimų turėtume aptarti, nes nesusitaikymas, protestavimas, prieštaravimas yra kartais ne tik paauglystės ypatumas, bet ir bandymas pasakyti, kad bijau prarasti tai, ką turėjau, o gal stengiuosi parodyti nepasitenkinimą tuo, kas dabar šeimoje vyksta. Bet kokiu atveju, svarbu tiek mažus, tiek vyresnius vaikus parengti naujo šeimos nario atėjimui ir priimti kartais net ir neigiamus jausmus. Juk dažniausiai žmonės linkę sąmoningai ar nesąmoningai priešintis pokyčiams.

Ar gali būti taip, kad paauglystė praeina taip, kad tėvai net nepastebi, ir tokie tėvai yra geresni/teisingesni už tuos tėvus, kurių vaikai maištauja iš širdies?

Tikrai esu mačiusi šeimų, kurios vaikų paauglystės periodą išgyveno gana nesudėtingai, nes laikėsi tų principų, apie kuriuos anksčiau rašiau. Tikrai nediagnozuočiau tėvų gerumo ar blogumo, vertinant vaikų paauglystę, tik pasakysiu viena - auklėdami privalome užsiimti ir saviaukla, tada bet koks periodas mums bus įveikiamas, nes ieškosime būdų spręsti ir keistis, atsižvelgiant į šeimos poreikius, o ne tik piktintis ir keisti kitus (dažniausiai vaikus).

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.


Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (4)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.

Saugus internetas vaikams: ką turėtų žinoti tėvai

Šiuolaikinei kartai, gimusiai ir užaugusiai skaitmeniniame pasaulyje, kompiuterinės technologijos yra natūrali aplinkos dalis.

Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai? (1)

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų.

15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?

Kaip Lietuvoje vaikus auklėjo 16-17 amžiuje (32)

Vaiko auklėjimą XVI a. vid.-XVII a. vid. LDK lėmė šeimos socialinė padėtis. Vienaip jis vyko valstiečio ar miestiečio, kitaip į vaiką žiūrėta bajorijos elito šeimose.