Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pagalvokite, ar jūsų atžala ne per dažnai uždavinėja klausimus: kas bus? Kodėl? Ar gali taip būti? Ar tikrai? Apsvarstykite, ar vaikas pasitiki savimi, ar visos užduotys sukelia jam nerimą, o atlikdamas užduotį yra susikaustęs, ar drovisi dažniau nei kiti? Jeigu atsakėte, kad taip, yra tikėtina, kad jis - nerimastingas vaikas.

Negalvokite, kad tai nieko ypatingo ir sureikšminti nereikia. Deja, padidėjęs nerimas sukelia kartais nepakeliamą stresą, įtampą. Nerimastingumas taip pat gali trukdyti bendrauti su bendraamžiais. Ką daryti, jei pastebėjote, kad vaiko nerimas nepagrįstai didelis? Patarimais dalinasi psichologas ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius:

Išsiaiškinkite potencialius stresorius

Kodėl vaikas jaučia stresą? Kodėl nerimauja? Įdėmiai nagrinėkite situacijas namuose ir stebėkite vaiko elgesį. Tai gali būti kasdienės situacijos namuose: tėvai per garsiai kalba, vaikas išpylė stiklinę vandens, ašaros namuose ir kt. Dažnai tokie vaikai jaučia kaltę, nors nėra kaltinami. Jie jautriau reaguoja į nesėkmes. Stebėkite vaiko elgesį ir žinokite, kas priverčia jį nerimauti.

Jei tik įmanoma, pašalinkite stresorius

Pavyzdžiui, jeigu jūsų vaikas visada nerimauja ar nepavėluos į pamoką ir negaus papeikimo iš mokytojos, pradėkite vaikui priminti apie laiką: „Mums liko valanda iki pamokų pradžios", „Dar 30 minučių kelio iki mokyklos" ir kt. Kartodami laiką jūs savo punktualiai atžalai sumažinsite nerimo jausmą dėl vėlavimo. Jeigu pašalinti stresorių neįmanoma (tarkime, triukšmo lauke), paaiškinkite vaikui. Jis turi suprasti, kad tėvai visų, nerimą keliančių, problemų išspręsti negali.

Išmokykite vaiką vidinio dialogo

Kaip tai atrodo? Paaiškinkite vaikui, jeigu kyla abejonių, jis gali jas išsklaidyti. Pavyzdžiui, jis bijo naktį miegoti vienas kambaryje dėl savo įsivaizduojamų monstrų spintoje. Mokykite vaiką patį spręsti problemas - tegu nueina iki spintos ir įsitikina, kad ten jų nėra. Be to, galite išmokyti vaiką įsivaizduoti ramią vietą, į kurią stresinėje situacijoje jis gali persikelti. Tai yra sudėtingesnis metodas, kuris reikalauja paties vaiko didesnių pastangų, tačiau taip pat efektyvus. Išmokęs vidinio dialogo, jis lengviau spręs problemas ir nerimas ar įtampą sumažės.

Darykite kvėpavimo pratimus

Nerimastingi vaikai yra linkę užgniaužti savo emocijas, todėl jie nesąmoningai pradeda valdyti savo jausmus (net sumažina įkvepiamo oro kiekį). Kada oras sulaikomas viršutinėje krūtinės dalyje - emocijos užgniaužtos ir jos niekur nedingsta, nerimas tik didėja. Taigi pripratinkite vaiką prie kvėpavimo pratimo: įkvepiamas oras ir iškvepiant tarsi numetame savo atsipalaidavusiomis rankomis. Toks pratimas nuramina.

Tekstas: Živilė Milerytė

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.