Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Savaime suprantamas greta pagrindinio ugdymo mokykloje atrodo ir neformalusis, plečiantis vaikų domėjimosi lauką bei formuojantis papildomus įgūdžius. Tačiau girdisi vis drąsesnės ir garsesnės kalbos, kad jau ikimokykliniame amžiuje bei pradinėse klasėse būtina ugdyti ir vaikų verslumo kompetencijas ir tai turėtų būti vienas pagrindinių, prioritetinių ugdymo tikslų. Tačiau strategijos, kaip tai daryti, bei aiškaus suvokimo, kaip tai pateikti vaikams dar stinga.

Kas tas verslumas?

Pasak Valdo Jankausko, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro direktoriaus, visų pirma, reikėtų suprasti, kad verslumas nėra vien „perku-parduodu” gebėjimas. Tai kur kas sudėtingesnis kompleksinis skirtingų savybių, padedančių veikti socialiniame gyvenime, rinkinys. Verslumas – tai kūrybiškas žvilgsnis į supantį pasaulį ir gebėjimas sėkmingai įgyvendinti bei parduoti (plačiąja šia žodžio prasme) savo idėjas bei talentą. Galų gale verslumas – tai gebėjimas atrasti savo pašaukimą…

Nori būti verslus? Turėsi ugdyti šias kompetencijas: savarankiškumą, atkaklumą, atsakomybę, drąsa rizikuoti, gebėjimą planuoti ir idėjas paversti veiksmais, imlumą naujovėms, kritinį, loginį mąstymą, kūrybingumą ir net toleranciją. Sakote daugoka? Tačiau visos šios kompetencijos labai glaudžiai susijusios tarpusavyje, juk kūrybiškumas neįmanomas be imlumo naujovėms ar novatoriško mąstymo. O „treniruoti” jas (t. y. kompetencijas) reikėtų atsižvelgiant į vaiko amžių. Štai tik klausimas – nuo ko pradėti?

Verslumo pamokos

Ikimokyklinio amžiaus bei pradinių klasių vaikams svarbu skatinti smalsumą, motyvaciją tyrinėti aplinką, pažinti ją ir mokytis sisteminti savo stebėjimus, juos apibendrinti, daryti išvadas. Svarbu leisti skleistis kūrybiškumui, net ir ugdant bendruosius gebėjimus nesprausti į rėmus, nebausti už „neteisingas” idėjas. Jei vaikas saulę tapo žalia spalva, o medžius mėlynai, nereikėtų jo požiūrio smerkti žodžiais „nesąmonė, taip nebūna…” – kūryboje nėra teisingų ar neteisingų sprendimų, kartais laužant taisykles gimsta naujos idėjos, teigia LVJC vadovas.

Svarbus vaikams ir mokymasis kurti socialinius santykius bei komunikuoti, pasakoti ir pristatyti savo mintis bei idėjas. Štai viena iš kūrybiškumo-verslumo ugdymo užduočių šio amžiaus vaikams galėtų būti žaidimų (pvz., stalo, kortelių ar veiksmo) kūrimas ir jų pristatymas bendraamžiams. Pasiūlius pažaisti, galima iš karto patikrinti „prekės”, t. y. žaidimo, populiarumą, ar jis įtraukia, sudomina, ar jį „perka”.

Vyresnius, 5-10 klasių mokinius, jau galima paskatinti imtis sudėtingesnių projektų. Kurti kompiuterinius žaidimus, animacinius filmukus, muziką, filmuoti filmus – tai puikus būdas jų smalsumą kompiuterinėms technologijoms nukreipti konkretesnių paieškų linkme. Išsikelti tikslą ir jį įgyvendinti iki galo – štai puikus iššūkis jaunuoliams. Šiai amžiaus grupei taip pat labai svarbu mokytis pristatyti savo idėjas bendraamžiams ir pasitikrinti tų idėjų vertę. Išklausyti ir priimti „vartotojų” pasiūlymus bei pastabas gali būti nelengva, tačiau taip mokomasi socialinių kompetencijų, tolerancijos, racionalios kritikos reiškimo ir išklausymo.

Svarbiausios kompetencijos

Jei reikėtų išskirti keletą verslumui aktualių kompetencijų, kurias būtina ugdyti nuo mažens, neišvengiamai žvilgsnis krypsta į kūrybiškumą – gebėjimą mąstyti ir veikti novatoriškai. Tačiau ne mažiau svarbu išmokti tas idėjas paversti realybe, t.y., darbą atlikti iki galo, išsikelti tikslą ir jo siekti, o ne mesti viską pusiaukelėje. Gebėjimas viešai kalbėti bei sklandžiai ir aiškiai pristatyti savo idėjas – dar vienas sėkmę garantuojantis įgūdis. Juk kartais kelią į pasaulį prasiskina ne inovatyviausia, bet geriausiai pristatyta idėja. Tam pamatus galima kloti jau šeimoje, nuolat klausiant vaikų, „kaip sekėsi mokykloje, būrelyje ir pan.?” ir išklausant visų, net ir pačių keisčiausių, idėjų, istorijų… Skatindami drąsiai kurti, kalbėti, dalintis idėjomis tėvai ugdys lakios vaizduotės, jautrų, mąstantį ir save drąsiai išreiškiantį vaiką.

Verslumas praktikoje

Valdas Jankauskas primena, kad puiki proga patikrinti, ko vertos vaikų verslo idėjos realiomis sąlygomis – įvairios mugės, vis labiau populiarėjančios mokyklose, vaikų užimtumo centruose ir darželiuose. Sugalvoti, įgyvendinti ir parduoti – neįkainojama patirtis! Tačiau ir nuo tėvų priklauso, kiek jie leis vaikams tos patirties pasisemti. Čia svarbu prisiimti pagalbininko, patarėjo, bet ne pagrindinio „verslininko” vaidmenį. Jei vaikas apie mugę prisimins likus dienai-dviem, tikėtina, kad mugei ruošis tėvai, o vaikas tik pardavinės jų rankų darbą. O tai galėtų būti puiki pirmoji verslumo pamoka – jei nori išsisikirti pardavėjų būryje, turi pats ruoštis iš anksto ir ateiti su išskirtine idėja. Po mugės tėvai galėtų aptarti su vaiku, kas kuo prekiavo, kam sekėsi puikiai, o kam – nelabai, kokios idėjos-prekės ar pardavėjų elgesys patraukė dėmesį. Kokios tos sėkmės ir nesėkmės priežastys.

Ir jei net nelinkite savo vaikui verslininko ateities, jei nematote jame verslumo grūdo, sėkite jį ir puoselėkite, nes verslumas – tai platus akiratis, atidus žvilgsnis į pasaulį ir gebėjimas įsilieti į jį atrandant savo vietą, savo pašaukimą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.