Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja

 (1)
Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas blogo, kai po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, atostogauja? Juk tikslas – vaiko gerovė.

Pasak dr. M. Dovydaitienės, žmonės tuokiasi tikėdami, kad gyvens kartu ir drauge įveiks gyvenimo sunkumus. Kai nepavyksta, kyla daug gilių jausmų – nesaugumo, nuoskaudų, pykčio, liūdesio. Jeigu gedėjimo procesas pristabdomas, tiems jausmams neleidžiama pasireikšti. Žmogus pasirenka neišgedėti, bet pernelyg staigiai eiti prie pozityvaus buvimo kartu.

"Pokyčiams ir sunkumams įveikti reikia skirti laiko ir dėmesio. Jei to nėra, išsiskyrusieji atima iš savęs galimybę susidurti su savo jausmais ir juos įveikti. Suaugusiems žmonėms tai gali būti problema, jų vaikams – juolab. Jei gedėjimo procesą prašoka tėvai, įsivaizduoju, jie ir iš vaiko to tikisi: „Juk viskas gerai, kas tau yra? Pažiūrėk, kaip gražiai mes bendraujame, kaip gražiai viskas vyksta", - pateikė pavyzdį psichologė.

Matydami, kaip tėvai vengia išgyventi skyrybų skausmą, vaikai gali susipainioti: „Kodėl mes gyvename atskirai, jei tėvai taip gražiai sutaria? Tai būkime visi kartu!" Pasak VU docentės, perdėm civilizuotos skyrybos vaikams kursto nebepagrįstą susijungimo viltį. Jie gali pradėti galvoti: „Tikriausiai turėčiau šiek tiek pasistengti ir tėvai vėl bus kartu – štai kaip gražiai sutaria".

Vienas berniukas psichologei pasipasakojo, kaip su močiute nutarė taupyti– tėvų kelionei. Neva, išvykę jie vėl susidraugaus. "Tačiau ar vaiko rūpestis galvoti, kaip sutaikyti tėvus? Nei jis kažką darė, kad tėvai skirtųsi, nei atsakingas, kad susidraugautų", - komentavo dr. M. Dovydaitienė.

Svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos – baigtinės

Kaip pabrėžė psichologė, susijungimo viltis vaikui – vienas iš trukdžių išgyventi skyrybų krizę, nes užkrauna vaikui per didelę atsakomybę. Vaikas jaučiasi taip, tarsi galėtų kažką padaryti tėvų labui.

Kaip pabrėžė psichologė, susijungimo viltis vaikui – vienas iš trukdžių išgyventi skyrybų krizę, nes užkrauna vaikui per didelę atsakomybę. Vaikas jaučiasi taip, tarsi galėtų kažką padaryti tėvų labui.
dr. Miglė DOVYDAITIENĖ

Vaikams svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos yra baigtinės. Kad tiesiog reikės padėti tašką. Jeigu tėvai labai neigia ir slepia savo jausmus ir priėmę sprendimą išsiskirti stengiasi greitai pereiti į labai pozityvų, išoriškai gražų bendravimą, vaikui gali susidaryti įspūdis, kad taškas nepadėtas, yra vilties ir vaikas taip pat savo energiją nukreipia ne krizei įveikti, o iliuzijai palaikyti. Tai slopina vaiko galimybę susitaikyti su pakitusia realybe ir kreipti žvilgsnį į kitus reikšmingus raidos tikslus – mokymąsi draugystę.

Susvyravus šeimos pamatui išauga mokyklos svarba

Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė dr. M. Dovydaitienė mokyklų pedagogams, psichologams ir tėvams yra parengusi specialią programą, kuri padeda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsisavinti veiksmingiausius pagalbos skyrybų vaikams būdus.

Vilniaus Universitete atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, patyrę skyrybas gali būti labiau pažeidžiami ir suirus šeimai kyla didesnė vaikų psichologinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi problemų rizika. Ypač sunku tiems vaikams, kurie ir po skyrybų toliau yra įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, jei suaugę nepaaiškina vaikams realių naujų aplinkybių, neužtikrina santykių su abiem tėvai tęstinumo ir nekreipia dėmesio į vaikų savijautą.

Vilniaus Universitete atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, patyrę skyrybas gali būti labiau pažeidžiami ir suirus šeimai kyla didesnė vaikų psichologinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi problemų rizika.

Tokie rezultatai verčia pastebėti vaikų sunkumus namuose ir mokykloje bei suteikti jiems tinkamą pagalbą.

Skyrybų atveju svarbiausia, kaip patiems tėvams pavyks įveikti savo emocinį skausmą, nuoskaudas ir prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės. „Tam prireikia laiko. Pačiame skyrybų įkarštyje tėvai būna susitelkę į savo problemų sprendimą ir neretai stokoja vidinių resursų padėti savo vaikams. Todėl labai svarbus tampa aplinkinių, taip pat mokyklos bendruomenės, įsitraukimas",– pastebi Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai" vadovė Daiva Jakštienė.

Skyrybų vaikų tema diskutuos Klaipėdos ir Kauno mokyklų bendruomenės

Mokykla neatstos namų, mokytojai nepakeis tėvų. "Tačiau susvyravus šeimos pamatui, mokyklos ir mokytojų saugumą ir stabilumą užtikrinanti užuovėja vaikui gali būti reikšminga atsvara krizės laikotarpiu", – pabrėžia dr. M. Dovydaitienė, sausio 18 d. Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre vesianti Šeimos ir asmens saviugdos centro "Bendrakeleiviai" inicijuotą seminarą mokyklų bendruomenėms "Pagalba besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams mokykloje".

Sausio 29 dieną apie skyrybų vaikus galės sužinoti ir drauge su Vilniaus universiteto docente Kauno pedagogų kvalifikacijos centre sprendimų ieškoti vidurio Lietuvos mokytojai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.