Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja

 (1)
Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kas blogo, kai po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, atostogauja? Juk tikslas – vaiko gerovė.

Pasak dr. M. Dovydaitienės, žmonės tuokiasi tikėdami, kad gyvens kartu ir drauge įveiks gyvenimo sunkumus. Kai nepavyksta, kyla daug gilių jausmų – nesaugumo, nuoskaudų, pykčio, liūdesio. Jeigu gedėjimo procesas pristabdomas, tiems jausmams neleidžiama pasireikšti. Žmogus pasirenka neišgedėti, bet pernelyg staigiai eiti prie pozityvaus buvimo kartu.

"Pokyčiams ir sunkumams įveikti reikia skirti laiko ir dėmesio. Jei to nėra, išsiskyrusieji atima iš savęs galimybę susidurti su savo jausmais ir juos įveikti. Suaugusiems žmonėms tai gali būti problema, jų vaikams – juolab. Jei gedėjimo procesą prašoka tėvai, įsivaizduoju, jie ir iš vaiko to tikisi: „Juk viskas gerai, kas tau yra? Pažiūrėk, kaip gražiai mes bendraujame, kaip gražiai viskas vyksta", - pateikė pavyzdį psichologė.

Matydami, kaip tėvai vengia išgyventi skyrybų skausmą, vaikai gali susipainioti: „Kodėl mes gyvename atskirai, jei tėvai taip gražiai sutaria? Tai būkime visi kartu!" Pasak VU docentės, perdėm civilizuotos skyrybos vaikams kursto nebepagrįstą susijungimo viltį. Jie gali pradėti galvoti: „Tikriausiai turėčiau šiek tiek pasistengti ir tėvai vėl bus kartu – štai kaip gražiai sutaria".

Vienas berniukas psichologei pasipasakojo, kaip su močiute nutarė taupyti– tėvų kelionei. Neva, išvykę jie vėl susidraugaus. "Tačiau ar vaiko rūpestis galvoti, kaip sutaikyti tėvus? Nei jis kažką darė, kad tėvai skirtųsi, nei atsakingas, kad susidraugautų", - komentavo dr. M. Dovydaitienė.

Svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos – baigtinės

Kaip pabrėžė psichologė, susijungimo viltis vaikui – vienas iš trukdžių išgyventi skyrybų krizę, nes užkrauna vaikui per didelę atsakomybę. Vaikas jaučiasi taip, tarsi galėtų kažką padaryti tėvų labui.

Kaip pabrėžė psichologė, susijungimo viltis vaikui – vienas iš trukdžių išgyventi skyrybų krizę, nes užkrauna vaikui per didelę atsakomybę. Vaikas jaučiasi taip, tarsi galėtų kažką padaryti tėvų labui.
dr. Miglė DOVYDAITIENĖ

Vaikams svarbu suvokti, kad tėvų skyrybos yra baigtinės. Kad tiesiog reikės padėti tašką. Jeigu tėvai labai neigia ir slepia savo jausmus ir priėmę sprendimą išsiskirti stengiasi greitai pereiti į labai pozityvų, išoriškai gražų bendravimą, vaikui gali susidaryti įspūdis, kad taškas nepadėtas, yra vilties ir vaikas taip pat savo energiją nukreipia ne krizei įveikti, o iliuzijai palaikyti. Tai slopina vaiko galimybę susitaikyti su pakitusia realybe ir kreipti žvilgsnį į kitus reikšmingus raidos tikslus – mokymąsi draugystę.

Susvyravus šeimos pamatui išauga mokyklos svarba

Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto docentė, psichologė dr. M. Dovydaitienė mokyklų pedagogams, psichologams ir tėvams yra parengusi specialią programą, kuri padeda ne tik teoriškai, bet ir praktiškai įsisavinti veiksmingiausius pagalbos skyrybų vaikams būdus.

Vilniaus Universitete atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, patyrę skyrybas gali būti labiau pažeidžiami ir suirus šeimai kyla didesnė vaikų psichologinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi problemų rizika. Ypač sunku tiems vaikams, kurie ir po skyrybų toliau yra įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, jei suaugę nepaaiškina vaikams realių naujų aplinkybių, neužtikrina santykių su abiem tėvai tęstinumo ir nekreipia dėmesio į vaikų savijautą.

Vilniaus Universitete atlikti tyrimai patvirtina, kad vaikai, patyrę skyrybas gali būti labiau pažeidžiami ir suirus šeimai kyla didesnė vaikų psichologinių, elgesio, bendravimo ir mokymosi problemų rizika.

Tokie rezultatai verčia pastebėti vaikų sunkumus namuose ir mokykloje bei suteikti jiems tinkamą pagalbą.

Skyrybų atveju svarbiausia, kaip patiems tėvams pavyks įveikti savo emocinį skausmą, nuoskaudas ir prisitaikyti prie pasikeitusios kasdienybės. „Tam prireikia laiko. Pačiame skyrybų įkarštyje tėvai būna susitelkę į savo problemų sprendimą ir neretai stokoja vidinių resursų padėti savo vaikams. Todėl labai svarbus tampa aplinkinių, taip pat mokyklos bendruomenės, įsitraukimas",– pastebi Šeimos ir asmens saviugdos centro „Bendrakeleiviai" vadovė Daiva Jakštienė.

Skyrybų vaikų tema diskutuos Klaipėdos ir Kauno mokyklų bendruomenės

Mokykla neatstos namų, mokytojai nepakeis tėvų. "Tačiau susvyravus šeimos pamatui, mokyklos ir mokytojų saugumą ir stabilumą užtikrinanti užuovėja vaikui gali būti reikšminga atsvara krizės laikotarpiu", – pabrėžia dr. M. Dovydaitienė, sausio 18 d. Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre vesianti Šeimos ir asmens saviugdos centro "Bendrakeleiviai" inicijuotą seminarą mokyklų bendruomenėms "Pagalba besiskiriančių ir išsiskyrusių tėvų vaikams mokykloje".

Sausio 29 dieną apie skyrybų vaikus galės sužinoti ir drauge su Vilniaus universiteto docente Kauno pedagogų kvalifikacijos centre sprendimų ieškoti vidurio Lietuvos mokytojai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.