Kiek miego reikia paaugliams, o kiek jie paprastai miega

 (2)
Šiuolaikinis gyvenimo tempas negailestingas žmogui - vis mažiau laiko jis gali skirti pakankamam ir visaverčiam poilsiui bei miegui. Ypač kelia nerimą pasikeitę paauglių miego ypatumai. Mokslininkų nuomone, paaugliai turėtų miegoti 9-10 valandų per parą. Daugeliui iš mūsų, auginančių tokio amžiaus vaikus, tai atrodo neįgyvendinama.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Paauglių miegas trumpėja

Situacijos blogėjimą rodo ir įvairių apklausų duomenys, parodantys, kad paauglių miegas sutrumpėjo 2-3 valandomis. Neišsimiegojusiam žmogui blogiau sekasi susikaupti dieną, padidėja dirglumas, prarandamas budrumas, lėtėja reakcija. Ilgainiui nuolatos neišsimiegant, sutrinka sveikata, smegenų funkcijos, susijusios su dėmesio sukaupimu, atmintimi, sumažėja imunitetas, sutrinka apetitas.

Paauglių nenoras vakare eiti miegoti ir sunkus kėlimasis ryte - tai nebūtinai paaugliško maišto išraiška. Toks elgesys turi ir fiziologinį pagrindą. Natūraliai žmogaus organizme dėl šviesos ir tamsos kaitos išsiskiria svarbus hormonas melatoninas, dar vadinamas „miego" hormonu. Vakare, mažėjant šviesos, šio hormono sintezė suintensyvėja ir žmogus užsinori miego. Tačiau paauglių lytinį brendimą veikiantys hormonai keičia jų biologinį laikrodį. Tyrimai parodė, kad paaugliams vėliau prasideda melatonino gamyba, todėl jiems sunku anksčiau eiti gulti, ir atvirkščiai, kai ryte reikia keltis, melatonino koncentracija paauglio organizme dar būna gana aukšta. Taigi paaugliai yra labiau linkę eiti miegoti vėliau nei vaikai ar suaugusieji, bet taip pat linkę ir vėliau keltis ryte.

Toks miego ir kėlimosi ritmas yra labai nepalankus paaugliui, nes daugeliui tenka anksti eiti į mokyklą. Tai paaiškina, kodėl dauguma paauglių miega tik 6-6,5 valandos per naktį. Situaciją apsunkina ir tai, kad miegas paaugliams nėra prioritetas. Deja, tai nepakankamai rūpi ir tėvams, ir mokyklai. Literatūroje yra duomenų, kad mokyklose, pavėlinusiose pamokų pradžią viena valanda, pastebėta, jog mokiniai gulasi tuo pačiu metu kaip ir buvo įpratę, bet keliasi vėliau ir taip sukaupia apie 5 papildomas miego valandas per savaitę. Tada pagerėja mokyklos lankomumas, sumažėja vėlavimų, o tėvai ir mokytojai pažymi, kad vaikai būna budresni rytais, juos rečiau kamuoja bloga nuotaika, sumažėja net apsilankymų pas mokyklos sveikatos priežiūros specialistus. Tačiau yra ir neigiamų vėlesnės pamokų pradžios aspektų: sudėtingesnis tampa mokinių nuvežimas į mokyklą, jei tėvai darbą pradeda anksčiau, sumažėja laiko popamokinei veiklai ir pan.

Kompiuteris ir telefonas prieš miegą

Virtualaus gyvenimo epidemija – dar vienas neigiamas paauglių sumažėjusios miego trukmės veiksnys. Naktinėjimas prie kompiuterių, planšečių ir mobiliųjų telefonų jau tapo paauglių kasdienybe. Kadangi ekranas šviečia, smegenys negauna signalo gaminti miego hormono melatonino, kuris būtinas kokybiškam miegui. Silpnos kompiuterių šviesos visiškai pakanka sutrikdyti cirkadiniam ritmui. Be to, kad ilgai išsėdėtų prie kompiuterių, vaikai vartoja stimuliatorius – kavą, energinius gėrimus, kurie taip pat daro neigiamą įtaką kokybiškam nakties miegui vėliau. Daugelis galvoja, kad jei pamiegos kitą rytą ilgiau, kompensuos miego deficitą. Taip, nusnūdimas dienos metu ar ilgesnis miegojimas savaitgalį gali iš dalies sumažinti miego trūkumą, pagerinti budrumą ir nuotaiką. Tačiau vertėtų žinoti, kad pietų miegas ir ilgas rytinis miegojimas savaitgaliais niekada neatstos nakties pradžios miego, kurio metu gaminami svarbūs augančiam vaiko organizmui hormonai. Dienos miego metu vaikas tik pailsi, o naktį jis iš tikrųjų auga, bręsta, apdoroja informaciją.

Dar kitos studijos parodė, kad miego trūkumas dažniau veda prie klaidingų sprendimų priėmimo ir nepasvertos rizikos. Tai ypač svarbu kalbant apie paauglius, kurie yra linkę eksperimentuoti su alkoholiu ir kitomis priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis. Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, turintys blogus miego įpročius, turi didesnę tikimybę pradėti elgtis rizikingai ateityje, palyginti su paaugliais, kurie neturi miego problemų. Todėl labai svarbu, kad tėvai labiau atkreiptų dėmesį į paauglio miegui skiriamą laiką.

Daugelis tėvų dažniausiai jau nebestebi, kaip miega jų paaugliai vaikai, ir leidžia jiems patiems nuspręsti, kada jie turi eiti miegoti. Todėl labai svarbu, kad tėvai kalbėtųsi su savo paaugliais ne tik apie pasiekimus mokykloje ar popamokinę veiklą. Tėvai taip pat turėtų kalbėtis ir apie miegą, jo reikšmę. Ir nepamirškime - kuo ankstyvesniame amžiuje tėvai padės savo vaikams suformuoti gerus miego įpročius, tuo lengviau bus išlaikyti juos ir paauglystės metu.

Daugeliui paauglių gyvenimo būdo pakeitimas gali veiksmingai pagerinti ir miego kokybę.

Keletas patarimų, padėsiančių jūsų paaugliui geriau išsimiegoti:

Sureguliuokite apšvietimą. Miegoti reikėtų visiškoje tamsoje. Ryte, atvirkščiai, įsijungti ryškesnę šviesą. Tokius paprastus signalus organizmas gerai supranta ir išvysto automatinį pojūtį, kada laikas miegoti, kada pabusti.

Nors laikytis grafiko ir labai sunku, skatinkite savo vaiką eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Net savaitgaliais. Taip pat reiktų riboti vakarinę užklasinę ir socialinę veiklą.

Jei jūsų paauglys yra mieguistas dieną, 30 minučių pogulio po mokyklos gali būti išeitis. Tačiau ilgesnis nusnūdimas gali tik pasunkinti užmigimą vakare.

Skatinkite riboti kofeino kiekį (kava, energiniai gėrimai).

Vakarienę reikėtų suvalgyti prieš 2 valandas iki miego ir nepersivalgyti.

Tinkama veikla prieš miegą galėtų būti šiltas dušas, knyga ar pasivaikščiojimas.

Visiškai netinka prieš miegą energingos treniruotės, garsi muzika, vaizdo žaidimai, televizoriaus žiūrėjimas, kompiuterio naudojimas.

Migdomieji ir kiti vaistai paprastai nerekomenduojami.

Pagal užsienio ir Lietuvos literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus vedėja Daiva Žeromskienė

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.