Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai

 (1)
Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.
© Fotolia

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Nervinė anoreksija dažniausiai būdinga mergaitėms ir labai retai berniukams. Priežastis lemia daugybė individualių, šeimos, sociokultūrinių, biologinių, psichologinių veiksnių. Įtakos turi ir individualūs gyvenimo įvykiai, patirtys.

Būdinga:

- kūno svoris ir kūno masės indeksas būna daug mažesnis nei turėtų būti atsižvelgiant į ūgį ir amžių. Svorio mažėjimas ar nepakankamas svorio priaugimas augant. Mažas suvalgomo maisto kiekis. Intensyvus ir dažnas sportavimas. Kiti būdai siekiant netekti svorio (pvz., vėmimo sukėlimas). Sunkiais atvejais gali išsivystyti didelis išsekimas, kuris baigiasi net mirtimi;

- didelis susirūpinimas savo svoriu ir figūra. Vengimas priaugti svorio, nevalgymas netgi esant alkiui. Nuolatinė svorio priaugimo, nutukimo baimė;

- iškreiptas savo kūno suvokimas: savęs storo matymas, netgi kai akivaizdžiai trūksta svorio; nesupratimas, kad mažas kūno svoris gali sukelti rimtas sveikatos bėdas; pasitenkinimas, numetus svorio ir bloga savijauta jo priaugus;

- praleidžiama daug laiko galvojant apie maistą, patiekalus, kalorijas, susikuriamos taisyklės apie maistą ir valgymą, praleidžiami valgiai, vengiama valgyti viešumoje;

- pacientai, sergantys nervine anoreksija, dažnai slepia, kokie liesi jie yra ar neigia turintys valgymo problemų. Jie dažnai atsisako gydymo, nenorėdami priaugti svorio.

Nervinė anoreksija gali sukelti:

- nervų sistemos sutrikimus – galvos skausmus, svaigimą, galūnių tirpimus;

- mažakraujystę;

- širdies, plaučių, kepenų, inkstų ir endokrininių liaukų sutrikimus;

- mėnesinių ciklo sutrikimus ar jų nebuvimą;

- kaulų retėjimą ir raumenų nusilpimą;

- kojų patinimą;

- pilvo pūtimą ir kitus virškinimo sutrikimus;

- odos sausumą, pleiskanojimą, skeldėjimą, pageltimą;

- plaukų, nagų, dantų susilpnėjimą, trapumą;

- pastovų nuovargį ir šalčio pojūtį.

Pacientai taip pat gali sirgti:

- depresija – pacientai didžiąją laiko dalį jaučiasi liūdni, beviltiški, nesidžiaugia dalykais, kurie paprastai sukelia laimę. Gali skųstis miego, energijos stoka, atminties ir dėmesio, mokymosi sutrikimais. Kaip kurie depresija sergantys pacientai turi minčių apie savęs žalojimą;

- nerimo sutrikimais, pastoviai daug nerimauti dėl įvairių dalykų;

- priklausomybe nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų;

- atminties, mąstymo ir dėmesio sukaupimo sutrikimais.

Kada kreiptis į gydytoją:

- pastebėjus, kad vaikui būdingi aprašyti požymiai. Šis sutrikimas gali ne tik sutrikdyti įvairių organų ir viso organizmo veiklą, bet net būti mirtinas. Jei yra minčių apie savęs žalojimą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją;

- gydytojas, siekdamas išsiaiškinti vaiko sveikatos būklę, turėtų atlikti įvairius tyrimus:

- kraujo tyrimus,

- šlapimo tyrimus,

- elektrokardiogramą (EKG).

Kaip padėti:

- gydytojo ir dietologo rekomendacijomis sudaromas planas, kaip pamažu ir saugiai priaugti svorio. Gydytojas turėtų atidžiai sekti vaiko svorį ir bendrą sveikatos būklę;

- susitikimai su psichoterapeutu ir pokalbiai apie jausmus, mintis, gyvenimą.

Gali būti taikomos įvairios psichoterapijos rūšys:

- individuali psichoterapija,

- šeimos psichoterapija (visa šeima dirba su psichoterapeutu),

- grupinė psichoterapija (prisijungiama prie pacientų grupės, turinčios valgymo sutrikimų ir dirbančios su psichoterapeutu);

- kartais nervinės anoreksijos gydymui vartojami vaistai;

- kai kurie pacientai gali būti gydomi namie, tačiau daugumai reikalingas gydymas ligoninėje. Priklauso nuo paciento svorio, simptomų ir sveikatos problemų.

Nervinės anoreksijos gydymas yra sunkus darbas ir gali tęstis labai ilgai, kartais ne vienerius metus. Daugumai pacientų po gydymo pagerėja, tačiau sergant nervine anoreksija yra dažni ligos atkryčiai, kai prieš tai buvę simptomai sugrįžta ir kūno svoris vėl sumažėja. Siekiant užkirsti kelią atkryčiams, reikia laikytis gydymo plano ir reguliariai lankytis pas savo terapeutą. Jei simptomai vėl sugrįžo, informuokite savo gydytoją kaip įmanoma greičiau, kad būtų suteikta kuo skubesnė pagalba.

Kaip išvengti

Pastebėta, kad nervinė anoreksija dažniau išsivysto vaikams, kurie pasižymi menka saviverte, polinkiu perfekcionizmui, depresijai, jų šeimoms būdingi rigidiški tarpusavio santykiai, atvirų konfliktų vengimas, per didelė vaiko globa, per dideli jiems reikalavimai. Santykiuose su vaikais yra stokojama atvirumo, supratimo, pasitikėjimo. Rekomenduotina siekti atvirų, šiltų santykių šeimoje, vengti perfekcionizmo, neadekvataus ir perdėto lieknų kūno formų sureikšminimo, ugdyti savimi pasitikintį, geros savivertės, savarankišką vaiką, mokyti suvokti ir išreikšti savo jausmus ir poreikius, vengti per didelės vaiko globos, nekelti sau ir vaikams per didelių reikalavimų.


Ištrauka iš knygos „Mamos žinynas“, kuri skirta įvairaus amžiaus vaikus auginančiai šeimai. Joje išsamiai ir kartu glaustai nurodomos dažniausiai pasitaikančių ligų priežastys, paaiškinami jų profilaktikos klausimai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.