Ko išmoko vaikus teminės išvykos už mokyklos ribų?

Pasaulį pažįstame penkiais pojūčiais – regos, klausos, uoslės, skonio, lytėjimo. Norėdami, kad vaikai visapusiškai įsitrauktų į ugdymo(si) procesą, efektyviai įsimintų žinias, tobulėtų ir mokėtų teoriją pritaikyti praktikoje, būtina ir į mokykloje vykstantį pažinimo procesą įtraukti visus savo pojūčius.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Karalienės Mortos mokykloje, kurioje vaikai dirba ne tik klasėse, bet ir atvirose erdvėse - rekreacinėse zonose, koridoriuose, po vieną ar grupelėmis, organizuojamos ir teminės mėnesio bei metų išvykos. Jų tikslas – pagilinti ir pritaikyti jau turimas žinias, palyginti, patikrinti išsikeltas hipotezes, užtvirtinti tai, kas išmokta.

Pasak Karalienės Mortos mokyklos pedagogės Jolantos Starkienės, pasiklydę klausimų jūroje mokiniai atsakymų ieško pačiais įvairiausiais būdais, nepamiršdami jų patikrinti ir praktiškai: „Pavyzdžiui, jeigu mokomės apie ryklius – kalbame apie tai, kur jie gyvena, kokios jų pelekų formos, skaičiuojame jų dantis, skaitome knygas apie juos, žiūrime dokumentinius filmus, aplankome Jūrų muziejų. Mokome vaikus rinkti, apmąstyti ir panaudoti žinias, reikalingas ugdymo(si) raidai. Šitaip gauta informacija ilgiau išlieka atmintyje ir yra lengviau pritaikoma".

Mokosi per patyrimą

Temines išvykas, kurios būna du kartus per mėnesį, planuojasi klasės mokytojas. Dažniausiai išvykos vyksta ugdymo(si) proceso metu (pamokų laiku), todėl jų metu vaikams yra duodamos specialiai tai išvykai paruoštos užduotys: matematikos, lietuvių kalbos, gamtos pažinimo ir kt. Taigi, ugdymosi procesas visiškai perkeliamas į išvykos - autobuso, traukinio ar gamtos erdves.

„Pavyzdžiui, lankydamiesi Kernavėje, vaikai skaičiuoja piliakalnių laiptų pakopas, užrašų knygelėse - kurios yra neatsiejamas išvykų atributas - fiksuoja skaičius, kuriuos vėliau, matematikos pamokos metu, naudoja palyginimo, statistikos, vidurkio skaičiavimo užduotyse, braižo diagramas, kuriose vaizduoja gautus duomenis bei mokosi juos analizuoti.

Temos „Grėsmingi orai" metu vykome į Molėtų observatoriją, kur norėjome sužinoti, kokią įtaką daro Žemės orams dangaus kūnai (Saulė, Mėnulis). Su vaikais išsikėlėme hipotezę, kad dangaus kūnai turi įtakos orams Žemėje. Po apsilankymo Molėtuose, išklausius gido pasakojimų ir pateikus jam savo išsikeltą hipotezę, sužinojome, kad dangaus kūnai nedaro įtakos orų pasikeitimui ar oro sąlygų intensyvumui", - pasakojo J. Starkienė.

Klasėje kalbant apie Europos sąjungą ir jai priklausančias šalis, pedagogė su mokiniais lankėsi Europos informaciniame centre, kur turėjo smagią edukacinę veiklą. Vaikai galėjo pasitikrinti, ką yra išmokę, ką žino, t.y. atliekant užduotis pritaikyti savo turimas žinias ir gebėjimą rasti reikalingą informaciją pasinaudojant žemėlapiu.

Priklausomai nuo temos, yra organizuojamos išvykos – interviu, kurių metu vaikai tampa jaunaisiais žurnalistais. Jie būna iš anksto pasiruošę klausimynus, kuriais naudojasi apklausdami praeivius ir fiksuodami atsakymus. Vėliau tuos duomenis klasėje vaikai apdoroja ir rezultatus suveda į diagramas.

Taip pat labai svarbi ugdomoji priemonė yra išvykos refleksija - ją vaikai rašo po kiekvienos išvykos. Refleksijoje jie pasidalina tuo, kur keliavo, ką matė, ką sužinojo, kas buvo įdomu ir nauja, kur galėjo panaudoti savo turimas žinias. Pasidalina savo įspūdžiais ir pamąstymais apie išvyką.

„Išvykos turi labai didelę įtaką vaikų vertybiniam ugdymui. Juk būnant neįprastoje ugdymosi aplinkoje atsiranda daugiau galimybių pasireikšti savarankiškumui, bendradarbiavimui, empatijai, smalsumui", - įsitikinusi J. Starkienė.

Metų kelionės – už Lietuvos ribų

Karalienės Mortos mokyklos išskirtinumas – metų kelionė. Ji yra organizuojama mokslo metams pasibaigus ir keliaujama yra už Lietuvos ribų. Maršrutas, trukmė ir kelionės intensyvumas priklauso nuo klasės vaikų amžiaus ir temų, kurios buvo nagrinėjamos mokslo metų eigoje.

Metų kelionė apima visas nagrinėtas temas. Jos tikslas – prisiminti, pakartoti ką jau žinojo, sužinoti kažką naujo ir įdomaus bei užtvirtinti tai, ką mokėsi visus mokslo metus. Metų kelionės maršrutą taip pat numato klasės mokytojas. Pasiruošia informaciją, užduotis, galvosūkius ar kryžiažodžius, mokomuosius ar dokumentinius filmus, kuriuos pateiks vaikams kelionės metu, numato muziejus, kuriuos aplankys ir kuriuose bus kuo daugiau vaikams naudingos informacijos bei veiklų.

„Teminių išvykų ir metų kelionių metu mokiniai ne tik papildo bei pasitikrina savo žinių bagažą, bet tuo pačiu mokosi būti atsakingais, pagarbiais, tvarkingais ir saugiais keliautojais. Jie supažindinami su keliautojų taisyklėmis, mokomi elgtis nepažįstamoje aplinkoje, keliaujant įvairiomis transporto priemonėmis (autobusas, traukinys, keltas, lėktuvas ir pan.), rasti reikalingą informaciją ar pagalbą pasiklydus.

Jie taip pat yra supažindinami su pirmosios pagalbos taisyklėmis: parkritus ir nusibrozdinus kelią, įsipjovus ar nusideginus, įgilus vabzdžiui, esant kaitrai, saulės ar karščio smūgio prevencija ir pan. Mokiniai mokosi naudotis žemėlapiais ir orientuotis ne tik pagal kompasą, bet ir pagal gamtos ženklus (saulę, samanas, ir pan.)", - sako Karalienės Mortos mokyklos pedagogė J. Starkienė.

Vaizdo įraše – mokinių išvyką į "Green Garage".

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.