Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai

 (9)
Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Charlesas Darwinas mokykloje demonstravo vidutinius gebėjimus, Thomaso Edisono mokytojas sakė jam, kad jis „per kvailas, kad kažką išmoktų", o Markas Zuckerbergas, Steve'as Jobsas ir Billas Gatesas apskritai metė koledžus ir įkūrė milijardus dolerių kainuojančias kompanijas.

Ir visiškai nenuostabu, kad šie toli gražu ne pavyzdingi mokiniai vėliau gyvenime daug pasiekė, žinant penkias jų stiprybes:

1. Jie pasirengę rizikuoti

Priešingai nei pavyzdingieji mokiniai, kurie rašo mokymosi planus ir privalomų padaryti darbų sąrašus, kad tik gautų patį geriausią pažymį net būdami komos būsenos, vidutiniokai gyvena nuolatinio pavojaus, kad jiems nepasiseks, salygomis.

Šis pasiruošimas rizikai ekonomikoje labai pasitarnauja ir tai įrodo ne tik patarlė „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano", bet ir daugybė sėkmingų verslo istorijų.

2. Jie gali susidoroti su nesėkmėmis

Dar viena svarbi pamoka, kurią išmoksta nuolat pačiais geriausiais pažymiais nelepinami žmonės – nedidelė klaida dar nėra pasaulio pabaiga. Mokiniai, kurie turi gerus akademinius įvertinimus, neretai labai skaudžiai reaguoja į nesėkmes ir į gautą prastesnį pažymį. Vidutiniškai besimokantys vaikai neeikvoja savo energijos "pačiam geriausiam" pažymiui. Jų tikslas – pasiekti optimalų rezultatą, o nesėkmė ne gniuždo, o tik užgrūdina charakterį.

3. Jie išmoksta subalansuoti savo silpnąsias puses

Richardas Bransonas, įkūręs milijardus kainuojančią įmonę, būdamas penkiolikos metė mokyklą. Jis mokykloje turėjo prastus akademinius įvertinimus, nes turėjo disleksiją. Tai toks mokymosi sutrikimas, kai vaikas turi skaitymo problemų.

Šiandien verslininkas teigia, kad ši patirtis išmokė jį dirbti su kitais žmonėmis ir paskirstyti užduotis kitiems, kurių jis pats negali tinkamai atlikti. Taip mokymuisi trukdęs sutrikimas jame išugdė vieną svarbiausių lyderio savybių.

4. Jie atranda savąją sferą

Vidutiniškai besimokantys mokiniai ir studentai nusistovėjusioje mokyklų ir universitetų sistemoje puikių rezultatų pasiekti negali arba tai jų paprasčiausiai nedomina.

Todėl jie ieško kitų dalykų, kuriuose jiems puikiai sekasi, ir ilgainiui jų koncepcijos tampa daug sėkmingesnės nei pavyzdingųjų klasės draugų tradiciniai keliai.

Taip elgėsi ne tik M. Zuckerbergas ir B. Gatesas, bet ir, pavyzdžiui, Elisabeth Holmes. Ši medikė, būdama devyniolikos, metė universitetą, ir studijoms skirtus pinigus investavo į savo įmonę. Tai po dešimties metų leido jai atrasti naują, paprastesnę ir skausmo nekeliančią kraujo tyrimo formą, kuri pavertė ją jauniausia pasaulio milijardiere.

5. Jie išsiugdo emocinį intelektą ir socialines kompetencijas

Visas tas laikas, kuris lieka mokantis „tik" vidutiniškai, yra laisvalaikis. Ir jo metu išmokstama kur kas daugiau apie bendravimą su aplinkiniais nei kai kuriose pamokose.

Pavyzdiniai mokiniai, kurie savo intelektui skiria tiek daug dėmesio, kad nebelieka laiko bendrauti su aplinkiniais, ateityje nebūtinai pasižymi socialinėmis kompetencijomis. Juk tai, kaip reikia elgtis su nauju kolega ar viršininku, nei žodynuose, nei žemėlapiuose, deja, neparašyta.

Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko tyrimą (jis publikuotas leidinyje „Journal of Organizational Behavior"), kurio rezultatai įrodė, kad profesiniame gyvenime svarbi empatija. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma gerai uždirbančių žmonių išsiskiria aukštesniu emociniu intelektu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.