Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai

 (9)
Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Charlesas Darwinas mokykloje demonstravo vidutinius gebėjimus, Thomaso Edisono mokytojas sakė jam, kad jis „per kvailas, kad kažką išmoktų", o Markas Zuckerbergas, Steve'as Jobsas ir Billas Gatesas apskritai metė koledžus ir įkūrė milijardus dolerių kainuojančias kompanijas.

Ir visiškai nenuostabu, kad šie toli gražu ne pavyzdingi mokiniai vėliau gyvenime daug pasiekė, žinant penkias jų stiprybes:

1. Jie pasirengę rizikuoti

Priešingai nei pavyzdingieji mokiniai, kurie rašo mokymosi planus ir privalomų padaryti darbų sąrašus, kad tik gautų patį geriausią pažymį net būdami komos būsenos, vidutiniokai gyvena nuolatinio pavojaus, kad jiems nepasiseks, salygomis.

Šis pasiruošimas rizikai ekonomikoje labai pasitarnauja ir tai įrodo ne tik patarlė „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano", bet ir daugybė sėkmingų verslo istorijų.

2. Jie gali susidoroti su nesėkmėmis

Dar viena svarbi pamoka, kurią išmoksta nuolat pačiais geriausiais pažymiais nelepinami žmonės – nedidelė klaida dar nėra pasaulio pabaiga. Mokiniai, kurie turi gerus akademinius įvertinimus, neretai labai skaudžiai reaguoja į nesėkmes ir į gautą prastesnį pažymį. Vidutiniškai besimokantys vaikai neeikvoja savo energijos "pačiam geriausiam" pažymiui. Jų tikslas – pasiekti optimalų rezultatą, o nesėkmė ne gniuždo, o tik užgrūdina charakterį.

3. Jie išmoksta subalansuoti savo silpnąsias puses

Richardas Bransonas, įkūręs milijardus kainuojančią įmonę, būdamas penkiolikos metė mokyklą. Jis mokykloje turėjo prastus akademinius įvertinimus, nes turėjo disleksiją. Tai toks mokymosi sutrikimas, kai vaikas turi skaitymo problemų.

Šiandien verslininkas teigia, kad ši patirtis išmokė jį dirbti su kitais žmonėmis ir paskirstyti užduotis kitiems, kurių jis pats negali tinkamai atlikti. Taip mokymuisi trukdęs sutrikimas jame išugdė vieną svarbiausių lyderio savybių.

4. Jie atranda savąją sferą

Vidutiniškai besimokantys mokiniai ir studentai nusistovėjusioje mokyklų ir universitetų sistemoje puikių rezultatų pasiekti negali arba tai jų paprasčiausiai nedomina.

Todėl jie ieško kitų dalykų, kuriuose jiems puikiai sekasi, ir ilgainiui jų koncepcijos tampa daug sėkmingesnės nei pavyzdingųjų klasės draugų tradiciniai keliai.

Taip elgėsi ne tik M. Zuckerbergas ir B. Gatesas, bet ir, pavyzdžiui, Elisabeth Holmes. Ši medikė, būdama devyniolikos, metė universitetą, ir studijoms skirtus pinigus investavo į savo įmonę. Tai po dešimties metų leido jai atrasti naują, paprastesnę ir skausmo nekeliančią kraujo tyrimo formą, kuri pavertė ją jauniausia pasaulio milijardiere.

5. Jie išsiugdo emocinį intelektą ir socialines kompetencijas

Visas tas laikas, kuris lieka mokantis „tik" vidutiniškai, yra laisvalaikis. Ir jo metu išmokstama kur kas daugiau apie bendravimą su aplinkiniais nei kai kuriose pamokose.

Pavyzdiniai mokiniai, kurie savo intelektui skiria tiek daug dėmesio, kad nebelieka laiko bendrauti su aplinkiniais, ateityje nebūtinai pasižymi socialinėmis kompetencijomis. Juk tai, kaip reikia elgtis su nauju kolega ar viršininku, nei žodynuose, nei žemėlapiuose, deja, neparašyta.

Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko tyrimą (jis publikuotas leidinyje „Journal of Organizational Behavior"), kurio rezultatai įrodė, kad profesiniame gyvenime svarbi empatija. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma gerai uždirbančių žmonių išsiskiria aukštesniu emociniu intelektu.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.