Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Charlesas Darwinas mokykloje demonstravo vidutinius gebėjimus, Thomaso Edisono mokytojas sakė jam, kad jis „per kvailas, kad kažką išmoktų", o Markas Zuckerbergas, Steve'as Jobsas ir Billas Gatesas apskritai metė koledžus ir įkūrė milijardus dolerių kainuojančias kompanijas.

Ir visiškai nenuostabu, kad šie toli gražu ne pavyzdingi mokiniai vėliau gyvenime daug pasiekė, žinant penkias jų stiprybes:

1. Jie pasirengę rizikuoti

Priešingai nei pavyzdingieji mokiniai, kurie rašo mokymosi planus ir privalomų padaryti darbų sąrašus, kad tik gautų patį geriausią pažymį net būdami komos būsenos, vidutiniokai gyvena nuolatinio pavojaus, kad jiems nepasiseks, salygomis.

Šis pasiruošimas rizikai ekonomikoje labai pasitarnauja ir tai įrodo ne tik patarlė „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano", bet ir daugybė sėkmingų verslo istorijų.

2. Jie gali susidoroti su nesėkmėmis

Dar viena svarbi pamoka, kurią išmoksta nuolat pačiais geriausiais pažymiais nelepinami žmonės – nedidelė klaida dar nėra pasaulio pabaiga. Mokiniai, kurie turi gerus akademinius įvertinimus, neretai labai skaudžiai reaguoja į nesėkmes ir į gautą prastesnį pažymį. Vidutiniškai besimokantys vaikai neeikvoja savo energijos "pačiam geriausiam" pažymiui. Jų tikslas – pasiekti optimalų rezultatą, o nesėkmė ne gniuždo, o tik užgrūdina charakterį.

3. Jie išmoksta subalansuoti savo silpnąsias puses

Richardas Bransonas, įkūręs milijardus kainuojančią įmonę, būdamas penkiolikos metė mokyklą. Jis mokykloje turėjo prastus akademinius įvertinimus, nes turėjo disleksiją. Tai toks mokymosi sutrikimas, kai vaikas turi skaitymo problemų.

Šiandien verslininkas teigia, kad ši patirtis išmokė jį dirbti su kitais žmonėmis ir paskirstyti užduotis kitiems, kurių jis pats negali tinkamai atlikti. Taip mokymuisi trukdęs sutrikimas jame išugdė vieną svarbiausių lyderio savybių.

4. Jie atranda savąją sferą

Vidutiniškai besimokantys mokiniai ir studentai nusistovėjusioje mokyklų ir universitetų sistemoje puikių rezultatų pasiekti negali arba tai jų paprasčiausiai nedomina.

Todėl jie ieško kitų dalykų, kuriuose jiems puikiai sekasi, ir ilgainiui jų koncepcijos tampa daug sėkmingesnės nei pavyzdingųjų klasės draugų tradiciniai keliai.

Taip elgėsi ne tik M. Zuckerbergas ir B. Gatesas, bet ir, pavyzdžiui, Elisabeth Holmes. Ši medikė, būdama devyniolikos, metė universitetą, ir studijoms skirtus pinigus investavo į savo įmonę. Tai po dešimties metų leido jai atrasti naują, paprastesnę ir skausmo nekeliančią kraujo tyrimo formą, kuri pavertė ją jauniausia pasaulio milijardiere.

5. Jie išsiugdo emocinį intelektą ir socialines kompetencijas

Visas tas laikas, kuris lieka mokantis „tik" vidutiniškai, yra laisvalaikis. Ir jo metu išmokstama kur kas daugiau apie bendravimą su aplinkiniais nei kai kuriose pamokose.

Pavyzdiniai mokiniai, kurie savo intelektui skiria tiek daug dėmesio, kad nebelieka laiko bendrauti su aplinkiniais, ateityje nebūtinai pasižymi socialinėmis kompetencijomis. Juk tai, kaip reikia elgtis su nauju kolega ar viršininku, nei žodynuose, nei žemėlapiuose, deja, neparašyta.

Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai atliko tyrimą (jis publikuotas leidinyje „Journal of Organizational Behavior"), kurio rezultatai įrodė, kad profesiniame gyvenime svarbi empatija. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma gerai uždirbančių žmonių išsiskiria aukštesniu emociniu intelektu.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis