Kodėl penktoji klasė yra perversmas vaikų gyvenime psichologės komentaras

Baigęs pradinę mokyklą, vaikas ateina mokytis į penktąją klasę, kur jo laukia didesnė mokykla, daugiau vaikų ir nepažįstami mokytojai. Tai galima pavadinti perversmu vaiko gyvenime – kaip mes, tėvai, galime padėti vaikui lengviau jį išgyventi?
Kodėl penktoji klasė yra perversmas vaikų gyvenime <sup style="color: #ff0000;">psichologės komentaras</sup>
© Shutterstock nuotr.

Konsultuoja Vilniaus „Vyturio" pradinės mokyklos psichologė Aistė Burbienė.

Penktokų amžiaus ypatumai

Penktokų amžiaus tarpsniui yra būdinga tai, kad 10 - 11 metų vaikai jau patenka į paauglystės krizę. Paauglystė  - vienas iš sudėtingiausių ir prieštaringiausių žmogaus gyvenimo tarpsnių.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Dinozaurų parkas Lietuvoje: ar kaina atitinka kokybę?
Pamatykite, kas nutinka, kai vaikas karštą dieną paliekamas vienas automobilyje

Sudėtingas jis ne tik patiems paaugliukams, bet ir aplinkiniams - tėvams, mokytojams. Šiuo metu įvyksta svarbių asmenybės pokyčių - tiek fizinių, tiek psichologinių, tiek socialinių. Todėl paaugliukai tampa tarsi nuolat sau prieštaraujantys nesusipratėliai. Jų elgesiui būdinga:

- Noras įsilieti į grupę - noras išsiskirti iš grupės.

- Noras būti savarankiškam - pagalbos laukimas.

- Noras būti suaugusiam - nepasitikėjimas suaugusiųjų pasauliu.

- Jautrumas, pažeidžiamumas - demonstratyvus agresyvumas.

- Romantikos siekimas - cinizmas.

- Noras turėti savo požiūrio tašką - noras turėti autoritetą.

- Siekimas bendrauti - vienatvės poreikis.

Kaip savo penktokui gali padėti tėvai?

- Labai svarbu, kad tėveliai, stebėtų savo atžalas: jų elgesį ir emocijas. Pamatę, kad vaikas elgiasi neįprastai (pasidaro ramus, tampa dirglus, aktyvus, pasyvus), raskite laiko paklausti, kas atsitiko. Jeigu vaikas nepaaiškina pasikeitimo priežasties (kartais vaikai dar patys to nesuvokia), turėkite kantrybės ir laiko padėti jam suprasti, kas atsitiko.

- Dažnai vaikas pradeda keistis anksčiau, nei parneša pirmas pastabas ar blogus pažymius. Jei vaikas pradeda pasakoti, kad mokytojas ant jo "užsisėdo" nepastebi, rašo tik blogus pažymius, nuolat pateikia klasei kaip blogą pavyzdį, reikėtų jį pasisodinti, paimti už rankos ir pažiūrėti į akis. Tėvų akyse vaikas turėtų pamatyti ramybę, stiprybę ir pasitikėjimą juo. Vaikas turi suprasti, kad jam atsivėrus ir išsipasakojus, jūs ne pamokslausite, bausite ar barsite, o padėsite rasti išeitį iš, atrodo, "beviltiškos" situacijos, paremsite jį. Susisiekite su klasės auklėtoja, pasidalinkite vaiko pasakojimu.

- Jei vaikui yra sudėtinga susikaupti ruošiant pamokas, reikėtų sumažinti pašalinius dirgiklius: išjungti televizorių, uždaryti kambario duris ir pan.

- Kartais tėvai per daug padeda vaikams - tvarko jų kambarius, darbo stalą, įkyriai kontroliuoja, atlieka už juos pamokas. Tokie vaikai nesugeba savarankiškai susikurti palankių mokytis sąlygų. Svarbiausia - nepersistengti. Nereikia per daug padėti. Įsikišti verta tik tada ir tik tiek, kiek reikia padėti labai nenašiai besimokančiam vaikui. Kartais verta pabūti mokymosi partneriu, pvz.: kai vaikas mokosi eilėraštį ar užsienio kalbą. Tik reikia laiku perduoti iniciatyvą vaikui, kad šis nepradėtų piktnaudžiauti.

- Penktokams būdinga, kad vakare jie yra žvalūs, darbingi, o ryte sunkiai atsibunda, jiems sunkiau keltis. Tai fiziologiškai nulemia amžius. Taigi, žiūrėkite atlaidžiai, kai jūsų vaikas į mokyklą eina be didelio ūpo.

- Jeigu vaikui kyla mokymosi sunkumų mokykloje, nelaukite, skubėkite į mokyklą. Verta pasitarti su mokytojais, pasišnekėti, išklausyti jų patarimus.

- Mokytojui motyvuoti mokinį, jo labai gerai nepažįstant, gali būti sunku. Šia prasme, tėvai yra privilegijuoti, ir gali labiau paveikti vaiką, ypač, efektyviai bendradarbiaujant su mokytojais, klasės auklėtoja

- Nepabijokite ieškoti pagalbos, patarimo, padrąsinimo pas mokykloje dirbančius specialistus. Nelikite su neigiamomis mintimis, nuogąstavimais, neskubėkite daryti išvadų, nesusipažinę su situacija iš visų pusių

- Būkite drąsūs, iniciatyvūs, geranoriški. Bendravimas ir bendradarbiavimas gali sukurti tolerantišką, šiltą, saugią atmosferą augti ir skleistis vaikams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (3)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?

Ar galima su mokiniais atostogauti ne atostogų metu?

Ar mokinių tėvai gali pasiimti vaiką kartu atostogauti, jei mokinių atostogos dar nėra prasidėjusios?

Gydytoja – apie spuogų ir inkštirų gydymą paauglystėje (2)

Aknė – lėtinė odos liga, kankinanti bene 80 procentų paauglių.

Iššūkis pedagogui: kaip atpažinti ir lavinti gabius vaikus?

Kiekvienais mokslo metais vienam mokytojui tenka dirbti su daugybe moksleivių, todėl pastebėti išskirtinius mokinio gabumus tampa nepaprastai sudėtinga, tačiau vertinga.

Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus (1)

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Naujas objektas Lietuvoje, kurį smagu aplankyti su vaikais

Radailiuose, Klaipėdos rajone, atidarytas pirmasis Baltijos šalyse ir didžiausias Europoje apverstas gyvenamasis namas.

Renkame būrelį: kieno žodis turi būti paskutinis – vaiko ar tėvų? (1)

Edukologė Greta Kacinauskaitė tvirtina, kad neformalaus ugdymo reikšmė - didelė. Tai įrodo vis dažnesnis neformaliai įgytų įgūdžių bei žinių lygiavertis gretinimas su formaliai įgytaisiais.

Modernus mokslas Lietuvoje: ką turime dabar ir ko trūksta?

Moksleivis su šypsena ryte skuba į mokyklą, nes šiandien pamokoje matematikos mokytojas geometrijos pagrindų mokys, pasitelkęs jo mėgiamą kompiuterinį žaidimą. Vėliau laukia virtuali ekskursija į NASA, o dieną mokykloje vainikuos tiesioginis virtualus pokalbis su bendraamžiu iš JAV. Dar prieš keletą metų tokia diena mokykloje buvo tik tolima siekiamybė, tačiau šiandien Lietuvoje taip mokosi jau ne viena dešimtis vaikų.

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.

3 mitai apie paauglius, kuriuos laikas paneigti (4)

Paauglystės bijo daugelis tėvų ir viena iš priežasčių – daugybė mitų, kurie gaubia šį svarbų vaiko raidos laikotarpį.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną (1)

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.