Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks

Paauglystės metu tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikas, iki tol buvęs paklusnus ir geras, pradeda meluoti. Cigarečių pakelis kišenėje, bet jie tikrai nerūkantys, praleistos pamokos, nors pamokoje jie tikrai buvo, o savaitgalį ramiai miegojo pas draugus, nors socialinių tinklų nuotraukos kalba kitaip.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš kur vaikui kyla noras meluoti?

Visų pirma, melas naudojamas kaip priemonė išvengti pasekmių už "netinkamą" elgesį. Pirmosios cigaretės, svaiginančios patirtys ragaujant alkoholio bei pažintis su priešinga lytimi - tai šiurpą keliančios temos tėvams, nesusitaikantiems su mintimi, jog jų vaikas pradeda pažinti suaugusiųjų pasaulį.

Pastebėję, kad paauglys elgiasi neadekvačiai, tėvai įprastai imasi prevencinių priemonių, tokių kaip namų areštas ar draudimas bendrauti su ne(pa)tinkamais draugais. Norėdami išvengti tokių pasekmių, paaugliai ima meluoti, esą rastos cigaretės ne jų, o praėjusio savaitgalio vakarėlyje niekas nevartojo alkoholio.

Kita priežastis, tai siekis įtvirtinti savo poziciją sociume. Norėdamas sulaukti bendraamžių pripažinimo, paauglys kuria realybės neatitinkančias istorijas, įkūnydamas save idealizuojamo herojaus amplua. Matydamas, jog sulaukia palaikymo už skaudžias patirtis, jis linkęs situacijas hiperbolizuoti. Kartais tėvai išgirsta, esą jie smurtauja ar nemyli savo vaiko, nors šeimoje vyrauja taika ir harmonija.

Tokias istorijas paauglys kuria matydamas, kaip aplink esantys žmonės, susidūrę su skaudžiomis patirtimis, sulaukia daugiau dėmesio ir palaikymo. Norėdami būti bendraamžių domėjimosi epicentru, jie išgalvoja tai, kas sukeltų emocijas ir sudomintų aplinkinius.

Dar viena priežastis gali būti nepagrįstai dideli tėvų lūkesčiai arba spaudimas. Tuomet vaikas meluoja ne siekdamas pritapti ar išvengti bausmės, bet nenorėdamas nuvilti tėvų. Taip gali nutikti, jeigu tėvai vaikui vis kartoja, kad iš jo tikimasi tik aukščiausių pažymių, nes jis labai gabus ir protingas arba tėvai taip stengėsi, daug investavo į jo užklasinę veiklą, būrelį, jog jam būtinai turi pasisekti varžybose, koncerte. Vaikas jaučiasi nepateisinąs tėvų lūkesčių ir nenorėdamas prarasti jų meilės, dėmesio ima meluoti apie rezultatus.

Kaip paauglys išmoksta meluoti?

Viena pagrindinių priežasčių, tai vaikystėje matomas melu pagrįstas tėvų bendravimo modelis. Matydamas, jog tėvai sako netiesą vienas kitam arba prašo vaiko meluoti sulaukus nemalonaus skambučio, esą jų nėra namie, vaikai pasąmoningai užfiksuoja regimą informaciją ir šia patirtimi naudojasi ateityje.

Kartais šis "nekaltas" melas kyla dar visai vaikystėje, kai tėvai meluoja, jog nesuvalgius košės ateis ragana arba, kad saldainiai jau baigėsi, nors vaikas mato juos dedant į spintelę. Nors suaugusiajam šis melas atrodo nereikšmingas, palyginus su kitomis gyvenimo sritimis ar situacijomis, tačiau vaikui tai yra jo gyvenimo, aplinkos centras turintis didelę pasąmoninę reikšmę.

Norint, kad paauglys būtų atviras, svarbu jau nuo mažų dienų rodyti tinkamą pavyzdį ir diegti teisingas vertybes. Ir nors kartais atrodo daug paprasčiau ir lengviau pasakyti, kad tortas pasibaigė (ir paslėpti jį šaldytuve) nei aiškinti vaikui, kad daugiau torto valgyti negalima ir išklausyti kartais ilgai trunkantį mažojo nepasitenkinimą, visgi negalima šeimoje taikyti dvigubų standartų - tėvams meluoti galima, vaikams ne.

Suaugusieji neturi dangstyti nemalonių situacijų paaiškinimo "nekaltu" metu. Svarbu paaiškinti, jog melo nauda būna trumpalaikė, o vėliau gresiančios pasekmės neišvengiamos.

Tėvai, kaip ir vaikai, turi šeimoje prisiimti pasekmes už melą. Bendrai sugalvokite bausmę už melavimą, tarkime visą dieną negalima žiūrėti televizoriaus, ir tėvams pamelavus, o vaikams tai pastebėjus, priimkite ir sąžiningai vykdykite bausmę. Bausmė turi būti reali, ne butaforinė.

Tėvai taip pat turi padrąsinti vaiką nebijoti prisipažinti apie savo netinkamą elgesį, bendrauti bei domėtis jo gyvenime vykstančiais įvykiais. Kartais tėvams verta priimti vaiko prisipažinimą ir netaikyti "bausmės" už netinkamą elgesį, taip paskatinant vaiką pasitikėti tėvais ir visada ieškoti bendro sprendimo. Tarkime, paaugliui prisipažinus, kad jis vakarėlyje vartojo alkoholį, nepulti bausti, bet aptarti, kaip jis jautėsi, kodėl taip elgėsi ir aiškiai nubrėžti ribas kitiems atvejams. Abipusis pasitikėjimas bei kuriama atmosfera, kurioje vaikas jaučiasi saugus, apsaugos paauglį nuo poreikio meluoti.

Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks
© Vida Press

Kokios prevencijos priemonės turi būti taikomos?

Svarbu nuo pat mažų dienų puoselėti pasitikėjimu grįstus santykius. Kuomet vaikas meluoja, reikia parodyti, jog toks elgesys yra nepriimtinas ir taikyti atitinkamas auklėjimo priemones. Pasekmių paauglys turėtų sulaukti ne dėl padarytų klaidų, o dėl bandymo jas nuslėpti. Jei neliks baimės, kad jis bus baudžiamas už tiesą, nebus pagrindo meluoti.

Tėvai turi paaiškinti vaikui, kokias emocijas ir išgyvenimus jiems sukelia jo melas, o vaikui meluojant, aiškiai parodyti, jog tai mato ir išreikšti išgyvenamus jausmus - "man dabar liūdna, nes tu man pamelavai". Tačiau jokiu būdu tėvai neturi sukelti vaikui jausmo, jog dabar jis bus mylimas mažiau dėl savo poelgio. Pirmasis vaikų melas turi būti traktuojamas kaip klaida, kurią visada galima pataisyti kitą kartą elgiantis sąžiningai.

Neužkraukite vaikui pernelyg daug savo, kaip tėvų, lūkesčių ir atsakomybių - mokytis tik geriausiai pažymiais, būti pirmam sporto varžybose, atlikti vedančią partiją orkestre ir pan. Palaikykite, skatinkite vaiką siekti rezultatų, tačiau leiskite jam suklysti, nusivilti ar net mesti tai, ką pradėjo. Tik taip vaikas išmoks, kad klaidos yra normali gyvenimiška patirtis, kurios nereikia gėdytis ir meluoti apie tai.

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija "ATSAKINGA TĖVYSTĖ". Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis", tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.