Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks

Paauglystės metu tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikas, iki tol buvęs paklusnus ir geras, pradeda meluoti. Cigarečių pakelis kišenėje, bet jie tikrai nerūkantys, praleistos pamokos, nors pamokoje jie tikrai buvo, o savaitgalį ramiai miegojo pas draugus, nors socialinių tinklų nuotraukos kalba kitaip.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš kur vaikui kyla noras meluoti?

Visų pirma, melas naudojamas kaip priemonė išvengti pasekmių už "netinkamą" elgesį. Pirmosios cigaretės, svaiginančios patirtys ragaujant alkoholio bei pažintis su priešinga lytimi - tai šiurpą keliančios temos tėvams, nesusitaikantiems su mintimi, jog jų vaikas pradeda pažinti suaugusiųjų pasaulį.

Pastebėję, kad paauglys elgiasi neadekvačiai, tėvai įprastai imasi prevencinių priemonių, tokių kaip namų areštas ar draudimas bendrauti su ne(pa)tinkamais draugais. Norėdami išvengti tokių pasekmių, paaugliai ima meluoti, esą rastos cigaretės ne jų, o praėjusio savaitgalio vakarėlyje niekas nevartojo alkoholio.

Kita priežastis, tai siekis įtvirtinti savo poziciją sociume. Norėdamas sulaukti bendraamžių pripažinimo, paauglys kuria realybės neatitinkančias istorijas, įkūnydamas save idealizuojamo herojaus amplua. Matydamas, jog sulaukia palaikymo už skaudžias patirtis, jis linkęs situacijas hiperbolizuoti. Kartais tėvai išgirsta, esą jie smurtauja ar nemyli savo vaiko, nors šeimoje vyrauja taika ir harmonija.

Tokias istorijas paauglys kuria matydamas, kaip aplink esantys žmonės, susidūrę su skaudžiomis patirtimis, sulaukia daugiau dėmesio ir palaikymo. Norėdami būti bendraamžių domėjimosi epicentru, jie išgalvoja tai, kas sukeltų emocijas ir sudomintų aplinkinius.

Dar viena priežastis gali būti nepagrįstai dideli tėvų lūkesčiai arba spaudimas. Tuomet vaikas meluoja ne siekdamas pritapti ar išvengti bausmės, bet nenorėdamas nuvilti tėvų. Taip gali nutikti, jeigu tėvai vaikui vis kartoja, kad iš jo tikimasi tik aukščiausių pažymių, nes jis labai gabus ir protingas arba tėvai taip stengėsi, daug investavo į jo užklasinę veiklą, būrelį, jog jam būtinai turi pasisekti varžybose, koncerte. Vaikas jaučiasi nepateisinąs tėvų lūkesčių ir nenorėdamas prarasti jų meilės, dėmesio ima meluoti apie rezultatus.

Kaip paauglys išmoksta meluoti?

Viena pagrindinių priežasčių, tai vaikystėje matomas melu pagrįstas tėvų bendravimo modelis. Matydamas, jog tėvai sako netiesą vienas kitam arba prašo vaiko meluoti sulaukus nemalonaus skambučio, esą jų nėra namie, vaikai pasąmoningai užfiksuoja regimą informaciją ir šia patirtimi naudojasi ateityje.

Kartais šis "nekaltas" melas kyla dar visai vaikystėje, kai tėvai meluoja, jog nesuvalgius košės ateis ragana arba, kad saldainiai jau baigėsi, nors vaikas mato juos dedant į spintelę. Nors suaugusiajam šis melas atrodo nereikšmingas, palyginus su kitomis gyvenimo sritimis ar situacijomis, tačiau vaikui tai yra jo gyvenimo, aplinkos centras turintis didelę pasąmoninę reikšmę.

Norint, kad paauglys būtų atviras, svarbu jau nuo mažų dienų rodyti tinkamą pavyzdį ir diegti teisingas vertybes. Ir nors kartais atrodo daug paprasčiau ir lengviau pasakyti, kad tortas pasibaigė (ir paslėpti jį šaldytuve) nei aiškinti vaikui, kad daugiau torto valgyti negalima ir išklausyti kartais ilgai trunkantį mažojo nepasitenkinimą, visgi negalima šeimoje taikyti dvigubų standartų - tėvams meluoti galima, vaikams ne.

Suaugusieji neturi dangstyti nemalonių situacijų paaiškinimo "nekaltu" metu. Svarbu paaiškinti, jog melo nauda būna trumpalaikė, o vėliau gresiančios pasekmės neišvengiamos.

Tėvai, kaip ir vaikai, turi šeimoje prisiimti pasekmes už melą. Bendrai sugalvokite bausmę už melavimą, tarkime visą dieną negalima žiūrėti televizoriaus, ir tėvams pamelavus, o vaikams tai pastebėjus, priimkite ir sąžiningai vykdykite bausmę. Bausmė turi būti reali, ne butaforinė.

Tėvai taip pat turi padrąsinti vaiką nebijoti prisipažinti apie savo netinkamą elgesį, bendrauti bei domėtis jo gyvenime vykstančiais įvykiais. Kartais tėvams verta priimti vaiko prisipažinimą ir netaikyti "bausmės" už netinkamą elgesį, taip paskatinant vaiką pasitikėti tėvais ir visada ieškoti bendro sprendimo. Tarkime, paaugliui prisipažinus, kad jis vakarėlyje vartojo alkoholį, nepulti bausti, bet aptarti, kaip jis jautėsi, kodėl taip elgėsi ir aiškiai nubrėžti ribas kitiems atvejams. Abipusis pasitikėjimas bei kuriama atmosfera, kurioje vaikas jaučiasi saugus, apsaugos paauglį nuo poreikio meluoti.

Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks
© Vida Press

Kokios prevencijos priemonės turi būti taikomos?

Svarbu nuo pat mažų dienų puoselėti pasitikėjimu grįstus santykius. Kuomet vaikas meluoja, reikia parodyti, jog toks elgesys yra nepriimtinas ir taikyti atitinkamas auklėjimo priemones. Pasekmių paauglys turėtų sulaukti ne dėl padarytų klaidų, o dėl bandymo jas nuslėpti. Jei neliks baimės, kad jis bus baudžiamas už tiesą, nebus pagrindo meluoti.

Tėvai turi paaiškinti vaikui, kokias emocijas ir išgyvenimus jiems sukelia jo melas, o vaikui meluojant, aiškiai parodyti, jog tai mato ir išreikšti išgyvenamus jausmus - "man dabar liūdna, nes tu man pamelavai". Tačiau jokiu būdu tėvai neturi sukelti vaikui jausmo, jog dabar jis bus mylimas mažiau dėl savo poelgio. Pirmasis vaikų melas turi būti traktuojamas kaip klaida, kurią visada galima pataisyti kitą kartą elgiantis sąžiningai.

Neužkraukite vaikui pernelyg daug savo, kaip tėvų, lūkesčių ir atsakomybių - mokytis tik geriausiai pažymiais, būti pirmam sporto varžybose, atlikti vedančią partiją orkestre ir pan. Palaikykite, skatinkite vaiką siekti rezultatų, tačiau leiskite jam suklysti, nusivilti ar net mesti tai, ką pradėjo. Tik taip vaikas išmoks, kad klaidos yra normali gyvenimiška patirtis, kurios nereikia gėdytis ir meluoti apie tai.

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija "ATSAKINGA TĖVYSTĖ". Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis", tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.