Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks

Paauglystės metu tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikas, iki tol buvęs paklusnus ir geras, pradeda meluoti. Cigarečių pakelis kišenėje, bet jie tikrai nerūkantys, praleistos pamokos, nors pamokoje jie tikrai buvo, o savaitgalį ramiai miegojo pas draugus, nors socialinių tinklų nuotraukos kalba kitaip.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš kur vaikui kyla noras meluoti?

Visų pirma, melas naudojamas kaip priemonė išvengti pasekmių už "netinkamą" elgesį. Pirmosios cigaretės, svaiginančios patirtys ragaujant alkoholio bei pažintis su priešinga lytimi - tai šiurpą keliančios temos tėvams, nesusitaikantiems su mintimi, jog jų vaikas pradeda pažinti suaugusiųjų pasaulį.

Pastebėję, kad paauglys elgiasi neadekvačiai, tėvai įprastai imasi prevencinių priemonių, tokių kaip namų areštas ar draudimas bendrauti su ne(pa)tinkamais draugais. Norėdami išvengti tokių pasekmių, paaugliai ima meluoti, esą rastos cigaretės ne jų, o praėjusio savaitgalio vakarėlyje niekas nevartojo alkoholio.

Kita priežastis, tai siekis įtvirtinti savo poziciją sociume. Norėdamas sulaukti bendraamžių pripažinimo, paauglys kuria realybės neatitinkančias istorijas, įkūnydamas save idealizuojamo herojaus amplua. Matydamas, jog sulaukia palaikymo už skaudžias patirtis, jis linkęs situacijas hiperbolizuoti. Kartais tėvai išgirsta, esą jie smurtauja ar nemyli savo vaiko, nors šeimoje vyrauja taika ir harmonija.

Tokias istorijas paauglys kuria matydamas, kaip aplink esantys žmonės, susidūrę su skaudžiomis patirtimis, sulaukia daugiau dėmesio ir palaikymo. Norėdami būti bendraamžių domėjimosi epicentru, jie išgalvoja tai, kas sukeltų emocijas ir sudomintų aplinkinius.

Dar viena priežastis gali būti nepagrįstai dideli tėvų lūkesčiai arba spaudimas. Tuomet vaikas meluoja ne siekdamas pritapti ar išvengti bausmės, bet nenorėdamas nuvilti tėvų. Taip gali nutikti, jeigu tėvai vaikui vis kartoja, kad iš jo tikimasi tik aukščiausių pažymių, nes jis labai gabus ir protingas arba tėvai taip stengėsi, daug investavo į jo užklasinę veiklą, būrelį, jog jam būtinai turi pasisekti varžybose, koncerte. Vaikas jaučiasi nepateisinąs tėvų lūkesčių ir nenorėdamas prarasti jų meilės, dėmesio ima meluoti apie rezultatus.

Kaip paauglys išmoksta meluoti?

Viena pagrindinių priežasčių, tai vaikystėje matomas melu pagrįstas tėvų bendravimo modelis. Matydamas, jog tėvai sako netiesą vienas kitam arba prašo vaiko meluoti sulaukus nemalonaus skambučio, esą jų nėra namie, vaikai pasąmoningai užfiksuoja regimą informaciją ir šia patirtimi naudojasi ateityje.

Kartais šis "nekaltas" melas kyla dar visai vaikystėje, kai tėvai meluoja, jog nesuvalgius košės ateis ragana arba, kad saldainiai jau baigėsi, nors vaikas mato juos dedant į spintelę. Nors suaugusiajam šis melas atrodo nereikšmingas, palyginus su kitomis gyvenimo sritimis ar situacijomis, tačiau vaikui tai yra jo gyvenimo, aplinkos centras turintis didelę pasąmoninę reikšmę.

Norint, kad paauglys būtų atviras, svarbu jau nuo mažų dienų rodyti tinkamą pavyzdį ir diegti teisingas vertybes. Ir nors kartais atrodo daug paprasčiau ir lengviau pasakyti, kad tortas pasibaigė (ir paslėpti jį šaldytuve) nei aiškinti vaikui, kad daugiau torto valgyti negalima ir išklausyti kartais ilgai trunkantį mažojo nepasitenkinimą, visgi negalima šeimoje taikyti dvigubų standartų - tėvams meluoti galima, vaikams ne.

Suaugusieji neturi dangstyti nemalonių situacijų paaiškinimo "nekaltu" metu. Svarbu paaiškinti, jog melo nauda būna trumpalaikė, o vėliau gresiančios pasekmės neišvengiamos.

Tėvai, kaip ir vaikai, turi šeimoje prisiimti pasekmes už melą. Bendrai sugalvokite bausmę už melavimą, tarkime visą dieną negalima žiūrėti televizoriaus, ir tėvams pamelavus, o vaikams tai pastebėjus, priimkite ir sąžiningai vykdykite bausmę. Bausmė turi būti reali, ne butaforinė.

Tėvai taip pat turi padrąsinti vaiką nebijoti prisipažinti apie savo netinkamą elgesį, bendrauti bei domėtis jo gyvenime vykstančiais įvykiais. Kartais tėvams verta priimti vaiko prisipažinimą ir netaikyti "bausmės" už netinkamą elgesį, taip paskatinant vaiką pasitikėti tėvais ir visada ieškoti bendro sprendimo. Tarkime, paaugliui prisipažinus, kad jis vakarėlyje vartojo alkoholį, nepulti bausti, bet aptarti, kaip jis jautėsi, kodėl taip elgėsi ir aiškiai nubrėžti ribas kitiems atvejams. Abipusis pasitikėjimas bei kuriama atmosfera, kurioje vaikas jaučiasi saugus, apsaugos paauglį nuo poreikio meluoti.

Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks
© Vida Press

Kokios prevencijos priemonės turi būti taikomos?

Svarbu nuo pat mažų dienų puoselėti pasitikėjimu grįstus santykius. Kuomet vaikas meluoja, reikia parodyti, jog toks elgesys yra nepriimtinas ir taikyti atitinkamas auklėjimo priemones. Pasekmių paauglys turėtų sulaukti ne dėl padarytų klaidų, o dėl bandymo jas nuslėpti. Jei neliks baimės, kad jis bus baudžiamas už tiesą, nebus pagrindo meluoti.

Tėvai turi paaiškinti vaikui, kokias emocijas ir išgyvenimus jiems sukelia jo melas, o vaikui meluojant, aiškiai parodyti, jog tai mato ir išreikšti išgyvenamus jausmus - "man dabar liūdna, nes tu man pamelavai". Tačiau jokiu būdu tėvai neturi sukelti vaikui jausmo, jog dabar jis bus mylimas mažiau dėl savo poelgio. Pirmasis vaikų melas turi būti traktuojamas kaip klaida, kurią visada galima pataisyti kitą kartą elgiantis sąžiningai.

Neužkraukite vaikui pernelyg daug savo, kaip tėvų, lūkesčių ir atsakomybių - mokytis tik geriausiai pažymiais, būti pirmam sporto varžybose, atlikti vedančią partiją orkestre ir pan. Palaikykite, skatinkite vaiką siekti rezultatų, tačiau leiskite jam suklysti, nusivilti ar net mesti tai, ką pradėjo. Tik taip vaikas išmoks, kad klaidos yra normali gyvenimiška patirtis, kurios nereikia gėdytis ir meluoti apie tai.

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija "ATSAKINGA TĖVYSTĖ". Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis", tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.