Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių

 (6)
Televizorius, kompiuteris ir telefonas - tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip apsaugoti vaiką nuo perėjimo į „virtualų gyvenimą", rašo eltern.de.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikai ir komunikacijos priemonės

Visiems tėvams siaubą keliantis vaizdas: išblyškęs sūnus ar dukra iki pat vėlumos sėdi prie kompiuterio, kuriuo žaidžia ar su kažkuo kalbasi. Vaikai per daug nesuka sau galvos, kuo užsiimti ir popietę praleidžia prie televizoriaus. Paaugliai ilgas valandas spokso vakaro programą, kad kitą dieną mokykloje turėtų apie ką pakalbėti su bendraklasiais... Deja, šis košmaras neretai virsta realybe.

Neatsiejama šių laikų dalis

Tėvai ir motinos jaučiasi sutrikę. Galų gale, laikai pasikeitė ir minėtos komunikacijos priemonės yra neatsiejama šių laikų dalis. Pavyzdžiui, vargu ar šiandien kas nors susitinka gatvėje. Tėvams sunku suprasti šiuolaikinę jaunimo kultūrą. Tuo pat metu jie nenori būti senamadiški, o juo labiau atlikti to zirzlio vaidmenį, kuris savo atžalai draudžia tai, kas kitiems vaikams (kaip spėjama) leidžiama. Toks tėvas ar mama jaunimo akyse neatrodys jaunatvišku ir „kietu"...

Tuo pat metu motinos ir tėvai nutuokia, kad negerai, jeigu jų atžala kiaurą dieną spokso į televizoriaus ar kompiuterio ekraną arba nepaliauja kalbėti telefonu. Taigi, ką daryti?

„Šiandien vaikai palikti vieni su komunikacijos priemonėmis ar komunikacijos galimybėmis, - įsitikinusi psichoterapeutė Tina Wessel. - Jie čia pasimeta". Nepaisant to, kad jie dažnai už tėvus daug daugiau išmano apie kompiuterių naudojimą ir jo galimybes.

T. Wessel teigia: „Vaikai, kaip ir, beje, suaugusieji, gali prapulti, pavyzdžiui, kompiuteriniuose žaidimuose ar kai kuriuose filmuose".

Kas byloja, kad tokios komunikacijos jau per daug ir ji daro žalą? Sunerimti reiktų, jeigu vaikas blogai nusiteikęs, nesugalvoja, kuo dar galėtų užsiimti, nuo visų atsiriboja, nerodo jokios iniciatyvos ir nenori niekur eiti.

Svarbu balansas: papildomai sportas arba teatras

Tokiu atveju metas suvokti, kad atėjo laikas reglamentuoti komunikacijos priemonių naudojimą. „Vaikams vieniems to padaryti nepavyks, kaip ir paaugliams", - įspėja psichoterapeutė.

Žinoma, konkretūs apribojimai priklauso nuo kiekvieno vaiko amžiaus. Tik T. Wessel įspėja iš savo patirties, kad tos normos yra mažesnės, nei tėvams atrodo. Ir gerokai mažesnės, nei vaikas ar paauglys norėtų.

Šiuo atveju raktinis žodis skamba taip - pusiausvyra. Jeigu jūsų atžala nuolat plepa telefonu ar ilgas valandas sėdi prie kompiuterio, privalo kasdien mažiausiai dvi valandas sportuoti arba užsiimti kita jį dominančia veikla. Pavyzdžiui, užsirašyti į teatro būrelį. Ištisai priešais ekraną sėdinčiam vaikui būtina skubiai pasiūlyti kitokių laisvalaikio leidimo formų.

Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių
Sunerimti reiktų, jeigu vaikas blogai nusiteikęs, nesugalvoja, kuo dar galėtų užsiimti, nuo visų atsiriboja, nerodo jokios iniciatyvos ir nenori niekur eiti.
© Vida Press

Kitokios veiklos turintys paaugliai jaučiasi laimingesni

Gali būti, kad tai virs kova. Psichoterapeutė paaiškina: „Gali tekti keletą valandų klausyti burbančio ir pykstančio vaiko, kuris piktinasi, kad jam uždrausta ilgiau nei pusvalandį spoksoti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Tada vėliau jam ateis kokia nors idėja. Ji visada ateina".

Piešti, susitikti su draugais, suorganizuoti futbolo rungtynes ar užsirašyti į rankinio komandą - galima rasti labai įvairios papildomos veiklos.

„Pastebimas skirtumas, kai vaikai ar paaugliai užsiima ir kažkokia kitokia veikla, - tvirtina Tina Wessel. - Jie daug linksmesni".

Tokiu atveju situacijos tikrai nepablogins ir valanda prie televizoriaus ar su telefonu rankose. Priešingai, tikrai yra gerų televizijos laidų, kurios netgi skatina fantaziją, kaip ir yra kompiuterinių žaidimų, iš kurių galima daug ko išmokti. Nepaisant to - arba dėl to - būtini laiko apribojimai.

Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių
Nei kompiuteris, nei televizorius nėra auklės. Vaikai neturi reguliariai sėdėti prie jų ekranų.
© Vida Press

Ekspertų patarimai

Nei kompiuteris, nei televizorius nėra auklės. Vaikai neturi reguliariai sėdėti prie jų ekranų.

Kompiuteriniai žaidimai taip užburia, kad juos žaisdami vaikai nesunkiai praranda laiko nuovoką ir patys save nuvargina. Kad taip nenutiktų, pradinukai prie ekrano gali praleisti nuo 20 iki 30 minučių, vaikai nuo 10 iki 13 metų - daugiausia valandą, o paaugliai - iki pusantros valandos per dieną.

Labai svarbi gera ir naudinga programinė įranga. Paieškokite vaiko amžių atitinkančių programų ir padėkite vaikui formuoti savą kokybės suvokimą.

Vaikams visuomet reikia alternatyvių galimybių: sporto, pomėgių, veiklos su šeima arba žaidimų su draugais. Nuobodulys neturėtu tapti komunikacijos priemonių naudojimo priežastimi.

Visada labai svarbu surasti pusiausvyrą. Pernelyg ilgai (dvi ir daugiau valandų) televizorių žiūrintys vaikai gali susidurti su dėmesio sutelkimo problemomis. Todėl būtina aiškiai susitarti, kiek laiko galima sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.

Svarbiausia, kad televizorius ir kompiuteris netaptų kasdienybe ir prioritetine laisvalaikio veikla.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.