Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių

 (6)
Televizorius, kompiuteris ir telefonas - tai geriausias daugelio vaikų laisvalaikio leidimo būdas. Vis dėlto kalbant apie šiuolaikines komunikacijos priemones, vaikams būtina nustatyti tam tikras taisykles. Čia pateiksime keletą patarimų, kaip apsaugoti vaiką nuo perėjimo į „virtualų gyvenimą", rašo eltern.de.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vaikai ir komunikacijos priemonės

Visiems tėvams siaubą keliantis vaizdas: išblyškęs sūnus ar dukra iki pat vėlumos sėdi prie kompiuterio, kuriuo žaidžia ar su kažkuo kalbasi. Vaikai per daug nesuka sau galvos, kuo užsiimti ir popietę praleidžia prie televizoriaus. Paaugliai ilgas valandas spokso vakaro programą, kad kitą dieną mokykloje turėtų apie ką pakalbėti su bendraklasiais... Deja, šis košmaras neretai virsta realybe.

Neatsiejama šių laikų dalis

Tėvai ir motinos jaučiasi sutrikę. Galų gale, laikai pasikeitė ir minėtos komunikacijos priemonės yra neatsiejama šių laikų dalis. Pavyzdžiui, vargu ar šiandien kas nors susitinka gatvėje. Tėvams sunku suprasti šiuolaikinę jaunimo kultūrą. Tuo pat metu jie nenori būti senamadiški, o juo labiau atlikti to zirzlio vaidmenį, kuris savo atžalai draudžia tai, kas kitiems vaikams (kaip spėjama) leidžiama. Toks tėvas ar mama jaunimo akyse neatrodys jaunatvišku ir „kietu"...

Tuo pat metu motinos ir tėvai nutuokia, kad negerai, jeigu jų atžala kiaurą dieną spokso į televizoriaus ar kompiuterio ekraną arba nepaliauja kalbėti telefonu. Taigi, ką daryti?

„Šiandien vaikai palikti vieni su komunikacijos priemonėmis ar komunikacijos galimybėmis, - įsitikinusi psichoterapeutė Tina Wessel. - Jie čia pasimeta". Nepaisant to, kad jie dažnai už tėvus daug daugiau išmano apie kompiuterių naudojimą ir jo galimybes.

T. Wessel teigia: „Vaikai, kaip ir, beje, suaugusieji, gali prapulti, pavyzdžiui, kompiuteriniuose žaidimuose ar kai kuriuose filmuose".

Kas byloja, kad tokios komunikacijos jau per daug ir ji daro žalą? Sunerimti reiktų, jeigu vaikas blogai nusiteikęs, nesugalvoja, kuo dar galėtų užsiimti, nuo visų atsiriboja, nerodo jokios iniciatyvos ir nenori niekur eiti.

Svarbu balansas: papildomai sportas arba teatras

Tokiu atveju metas suvokti, kad atėjo laikas reglamentuoti komunikacijos priemonių naudojimą. „Vaikams vieniems to padaryti nepavyks, kaip ir paaugliams", - įspėja psichoterapeutė.

Žinoma, konkretūs apribojimai priklauso nuo kiekvieno vaiko amžiaus. Tik T. Wessel įspėja iš savo patirties, kad tos normos yra mažesnės, nei tėvams atrodo. Ir gerokai mažesnės, nei vaikas ar paauglys norėtų.

Šiuo atveju raktinis žodis skamba taip - pusiausvyra. Jeigu jūsų atžala nuolat plepa telefonu ar ilgas valandas sėdi prie kompiuterio, privalo kasdien mažiausiai dvi valandas sportuoti arba užsiimti kita jį dominančia veikla. Pavyzdžiui, užsirašyti į teatro būrelį. Ištisai priešais ekraną sėdinčiam vaikui būtina skubiai pasiūlyti kitokių laisvalaikio leidimo formų.

Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių
Sunerimti reiktų, jeigu vaikas blogai nusiteikęs, nesugalvoja, kuo dar galėtų užsiimti, nuo visų atsiriboja, nerodo jokios iniciatyvos ir nenori niekur eiti.
© Vida Press

Kitokios veiklos turintys paaugliai jaučiasi laimingesni

Gali būti, kad tai virs kova. Psichoterapeutė paaiškina: „Gali tekti keletą valandų klausyti burbančio ir pykstančio vaiko, kuris piktinasi, kad jam uždrausta ilgiau nei pusvalandį spoksoti televizorių ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Tada vėliau jam ateis kokia nors idėja. Ji visada ateina".

Piešti, susitikti su draugais, suorganizuoti futbolo rungtynes ar užsirašyti į rankinio komandą - galima rasti labai įvairios papildomos veiklos.

„Pastebimas skirtumas, kai vaikai ar paaugliai užsiima ir kažkokia kitokia veikla, - tvirtina Tina Wessel. - Jie daug linksmesni".

Tokiu atveju situacijos tikrai nepablogins ir valanda prie televizoriaus ar su telefonu rankose. Priešingai, tikrai yra gerų televizijos laidų, kurios netgi skatina fantaziją, kaip ir yra kompiuterinių žaidimų, iš kurių galima daug ko išmokti. Nepaisant to - arba dėl to - būtini laiko apribojimai.

Kodėl vaikams BŪTINA riboti laiką prie kompiuterių, telefonų ir televizorių
Nei kompiuteris, nei televizorius nėra auklės. Vaikai neturi reguliariai sėdėti prie jų ekranų.
© Vida Press

Ekspertų patarimai

Nei kompiuteris, nei televizorius nėra auklės. Vaikai neturi reguliariai sėdėti prie jų ekranų.

Kompiuteriniai žaidimai taip užburia, kad juos žaisdami vaikai nesunkiai praranda laiko nuovoką ir patys save nuvargina. Kad taip nenutiktų, pradinukai prie ekrano gali praleisti nuo 20 iki 30 minučių, vaikai nuo 10 iki 13 metų - daugiausia valandą, o paaugliai - iki pusantros valandos per dieną.

Labai svarbi gera ir naudinga programinė įranga. Paieškokite vaiko amžių atitinkančių programų ir padėkite vaikui formuoti savą kokybės suvokimą.

Vaikams visuomet reikia alternatyvių galimybių: sporto, pomėgių, veiklos su šeima arba žaidimų su draugais. Nuobodulys neturėtu tapti komunikacijos priemonių naudojimo priežastimi.

Visada labai svarbu surasti pusiausvyrą. Pernelyg ilgai (dvi ir daugiau valandų) televizorių žiūrintys vaikai gali susidurti su dėmesio sutelkimo problemomis. Todėl būtina aiškiai susitarti, kiek laiko galima sėdėti prie kompiuterio ar televizoriaus.

Svarbiausia, kad televizorius ir kompiuteris netaptų kasdienybe ir prioritetine laisvalaikio veikla.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.