Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mokyklos duris netrukus praversiantiems moksleiviams rugsėjo 1-oji – ne tik džiugi šventė, bet ir permainas kasdienybėje ir dienotvarkėje žyminti diena, po kurios laisvą ir atsipalaidavusį vasaros atostogų ritmą keis kasdienio ankstyvo kėlimosi rutina ir išaugęs atsakomybių bei darbų skaičius. O būsimieji pirmokai šalia malonaus jaudulio dėl artėjančių pokyčių vis dažniau susiduria ir su padidintu stresu, dėl ko yra atsidūrę ir psichologų dėmesio centre.

Bene didžiausia tokio padidinto streso priežastis – vaiko socialinių gebėjimų stoka ir pačių tėvų įvarytas mokyklos „baubas", – įsitikinusi Odeta Šapelytė, Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės studijų katedros lektorė.

Situaciją švelnina socialiniai gebėjimai

Kaip teigia streso įveikos srityje kartu su katedros kolegomis besispecializuojanti O. Šapelytė, dėl besikeičiančių gyvenimo situacijų 9 iš 10 žmonių patiria stresą, todėl pastarasis nėra svetimas ir vaikams. Vis tik artėjant mokyklai didžiausią nerimą jaučia būsimieji pirmokai, kuriems kardinaliai pasikeičia iki tol įprasta rutina.

„Prasidėjus mokyklai būtent pirmokai, lyginant su vyresnių klasių moksleiviais, kur kas sunkiau išgyvena adaptacijos periodą. Pastarasis, kuomet šio amžiaus vaikai jaučia padidintą stresą, vidutiniškai tęsiasi apie 4–5 savaites. Tuo tarpu antrokai, trečiokai ir vyresni jau žino, kur po vasaros jiems teks sugrįžti, tad ir pokyčius priima gerokai lengviau", – pasakojo O. Šapelytė.

Stresui įveikti didžiulę įtaką turi ir ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas, taip pat vaiko dar iki mokyklos įgyti socialiniai gebėjimai. „Pernelyg sureikšminame vaiko kognityvines žinias, t. y. žūtbūt norime, kad pirmokas vos atėjęs į mokyklą jau mokėtų skaityti ir rašyti. Tačiau mes ne čia dedame akcentus – juk, kad vaikas gerai jaustųsi ir pritaptų mokykloje, pirmiausia svarbu mokėti bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir pan. Dėl šios priežasties vaikai, kurie lankė darželį ir nuo mažų dienų buvo ugdomi kolektyve, paprastai ne tik greičiau adaptuojasi mokykloje, bet ir patiria mažiau streso", – teigė ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų rengimo tradicijas puoselėjančio Šiaulių universiteto lektorė.

Nerimu užkrečia ir patys tėvai

Pasitaiko, jog ir patys tėvai, dažnai nė nepagalvodami, vaikams sukuria stresinių situacijų. „Įvairiais, rodos, visai nekaltais pasakymais, tokiais kaip „sulig mokykla vaikystė baigiasi", „prasideda naujas svarbus gyvenimo etapas" ir pan., darome tik meškos paslaugą. Tokiu būdu įbauginame atžalas ir mokyklą vaiko pasąmonėje paverčiame nežinios kupinu, nerimą keliančiu „baubu", – pasakojo O. Šapelytė.

Artėjant mokyklai vaikai gali tapti užsisklendę, mažiau bendraujantys. Arba priešingai, jei yra iš prigimties judrūs – būti dar judresni, išsiblaškę, irzlūs. Dėl patiriamo streso be realios fizinės priežasties gali atsirasti ir pilvo skausmų.
Odeta ŠAPELYTĖ

Ilgai netrukus pasireiškia ir pirmieji streso padariniai. „Artėjant mokyklai vaikai gali tapti užsisklendę, mažiau bendraujantys. Arba priešingai, jei yra iš prigimties judrūs – būti dar judresni, išsiblaškę, irzlūs. Nesvetimi ir streso keliami miego sutrikimai, ypač pirmąjį mėnesį mokykloje, kuomet vaikas labai anksti nubunda arba labai sunkiai keliasi. Dėl patiriamo streso be realios fizinės priežasties gali atsirasti ir pilvo skausmų", – vardijo O. Šapelytė.

Pastebėjus šiuos ir panašius simptomus, ypač jei vaikas be aiškios priežasties pasidaro pernelyg judrus arba vengia bendrauti ir lenda į savo kambarį, tėvams reikėtų atkreipti dėmesį. „Į tokias situacijas pro pirštus žiūrėti negalima, būtina kalbėtis su vaiku ir išsiaiškinti, kas yra negerai, – sakė O. Šapelytė. – Kita vertus, pasitaiko, kad ir patys tėvai ima perdėtai stresuoti dėl artėjančios mokyklos, o parodydami nerimą ir sumišimą užkrečia juo ir vaikus."

Ar „pasimatavote" mokyklos suolą?

Norint užbėgti stresui už akių, O. Šapelytė pirmiausia pataria patiems tėvams išlikti ramiems, o ruošiant vaiką mokyklai kruopščiai atlikti namų darbus.

„Auksinė taisyklė – nei apie mokytoją, nei apie mokyklą ar klasės draugus nekalbėti vaikui girdint blogai. Tokiu būdu padėsite ne tik vaikui, bet ir mokytojui – juk pastarasis be tėvų pagalbos ir pozityvaus palaikymo vargu ar pajėgs suvaldyti stresinę situaciją. O gerų prisiminimų apie pirmąją klasę turbūt turime visi, tad tikrai nereikėtų vengti apie juos kalbėti. Papasakokite vaikui įsimintinus, nuotaikingus prisiminimus, kurie mokyklą leistų sieti tik su geromis emocijomis", – dalijosi patarimais Šiaulių universiteto lektorė.

Pasitaiko, jog ir patys tėvai, dažnai nė nepagalvodami, vaikams sukuria stresinių situacijų. „Įvairiais, rodos, visai nekaltais pasakymais, tokiais kaip „sulig mokykla vaikystė baigiasi", „prasideda naujas svarbus gyvenimo etapas" ir pan., darome tik meškos paslaugą. Tokiu būdu įbauginame atžalas ir mokyklą vaiko pasąmonėje paverčiame nežinios kupinu, nerimą keliančiu „baubu".
Odeta ŠAPELYTĖ

Kitaip nei anksčiau, šiandien mokyklos yra kur kas atviresnės – dauguma jų pirmokams duris praveria jau nuo birželio, o ne rugpjūčio pabaigos. „Vaikui kur kas ramiau bus, jei iš anksto leisite pajusti, kas yra mokykla, ir sužinoti, kur jis kasdieną keliaus nuo rugsėjo. Pavyzdžiui, dar vasarą drauge nueikite prie būsimos mokyklos, apsipratinkite su artimiausiu metu vaiką supsiančia aplinka. Galite užeiti ir į pačią mokyklą, pasivaikščioti koridoriais, o apžiūrėję klasę – susipažinti su būsima mokytoja", – kalbėjo O. Šapelytė.

Ne mažiau pravartu pasidomėti, ir kokius būrelius gali pasiūlyti būsima mokykla – kitaip tariant, atrasti joje vaiką dominančios popamokinės veiklos. „Jei pavyzdžiui, pastarasis svajoja būti krepšininku, o mokykloje vykdomos šios sporto šakos treniruotės, būtinai ne tik apie tai papasakokite vaikui, bet ir jį užregistruokite – nesvarbu, kad svajonės keisis dar ne kartą. Kai mokykla asocijuosis ne tik su mokslo pradžia, bet ir galimybe užsiimti jį dominančia veikla, tikėtina, jog vaikas mažiau stresuos ir noriai joje lankysis", – sakė O. Šapelytė.

Nepasiduokite masinei psichozei

Apsirūpinimas reikiamomis mokyklinėmis priemonėmis, jei jis atliekamas tinkamai, t. y. nevirsta tam tikra psichoze, gali taip pat padėti išvengti streso. Apie mokyklą paprastai su vaikais intensyviau pradedama kalbėti likus 2–3 savaitėms, maždaug tuo metu palanku apsirūpinti ir kuprine bei kitomis mokyklinėmis prekėmis.

„Kad apsirūpinimas mokyklai netaptų galvos skausmu, geriausia tam paskirti visą dieną ir ramiai be jokio lėkimo drauge apsipirkti. Taip kartu ir su vaiku pasibūsite, ir leisite jam įsitraukti į pasiruošimo procesą. Svarbu pasitikėti vaiku ir pagal sudarytą sąrašą leisti jam pačiam išsirinkti priemones, o dėl neracionalių ar pernelyg brangių pasirinkimų su tokio amžiaus vaiku diskutuoti jau tikrai galima", – pasakojo Šiaulių universiteto lektorė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (31)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?