Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi

 (2)
Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokius rezultatus parodė Baltijos šalyse atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 vaikų. Tyrimas suteikė galimybę patiems vaikams išsakyti savo nuomonę apie jų gyvenimą – materialinę gerovę, mokyklą, būstą ir gyvenamąją aplinką, santykius su tėvais ir bendraamžiais, sveikatą ir rizikingą elgesį (patyčios, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, bendroji sveikata).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos vaikai prasčiau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje vertina ir savo santykius su bendraamžiais, dažniau jaučiasi pavargę mokykloje ir dažniau patyria patyčias. Daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių vaikų visose trijose šalyse nurodė, kad jie dažnai arba nuolat jaučiasi pavargę mokykloje arba per daug apkrauti (Lietuvoje – 65% tyrime dalyvavusių vaikų). Bendrai, tyrimas parodė, kad apie ketvirtadalis – penktadalis vaikų susiduria su tam tikromis problemomis mokykloje arba nesijaučia čia gerai. Vaikai minėjo ir tai, kad jiems nepakanka laiko jų pomėgiams ir laisvalaikio užsiėmimams.

Vaikų gyvenamoji aplinka prasčiausiai įvertinta Latvijoje – apie 14% vaikų gyvena būste, kuriame trūksta dušo arba vonios, 13% turi tik lauko tualetą, 57% vaikų neturi atskiro kambario arba dalinasi kambariu su suaugusiuoju ar daugiau nei su vienu kitu vaiku (Lietuvoje ir Estijoje šis skaičius siekia atitinkamai 40% ir 23%). Tačiau patys vaikai, vertindami savo gyvenamąjį būstą, buvo pozityvūs – didžioji dauguma nurodė, kad jie jaučiasi patenkinti ta aplinka, kurioje gyvena.

Apie 1 iš 10 vaikų Latvijoje ir 1 iš 5 vaikų Lietuvoje nurodė, kad turi prastus santykius su savo bendraamžiais, kai tuo tarpu Estijoje tokių vaikų buvo tik 7%. Net 25% Latvijoje ir 28% Lietuvoje nurodė, kad neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvą laiką – Estijoje tokių vaikų skaičius siekė 18%. Santykiai su tėvais taip pat geriausiai įvertinti Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje 1 iš 5 vaikų nurodė, kad jie susiduria su įvairiais neigiamais reiškiniais santykiuose su tėvais – dažniau pykstasi su jais arba dažniau yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tėvai praleidžia su jais mažiau laiko arba rečiau išklauso ir atsižvelgia į jų nuomonę.

Vertinama, kad geresni Estijos rodikliai gali būti susiję ir su tuo, kad pastaraisiais metais Estija didelį dėmesį skyrė šeimos politikos stiprinimui. Estijos strateginiame dokumente „Vaikų ir šeimų strategija 2012-2020" orientuojamasi į vaiko ir šeimos politiką, grįstą žiniomis ir įrodymais, didelis dėmesys skiriamas pozityviai tėvystei ir kuo didesnei paramai tėvams, kurios tikslas – padėti auginti vaikus ir būti tėvais, ir tokiu būdu, investuoti į vaikų gyvenimo kokybę ir ateitį. Taip pat, nurodoma, kad šeimų palaikymas turi apimti ir vyrų bei moterų vienodas galimybes derinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą, siekiant kurti kiekvieno šeimos nario poreikius atitinkantį kokybišką kasdienį gyvenimą. Šiems tikslams pasiekti Estija, be kita ko, yra įsigijusi ir taiko eilę tarptautinių pripažintų programų, skirtų pozityvios tėvystės ugdymui, vaikų su elgesio sutrikimais gydymui, vaikų elgesio valdymui, kt.

Tyrimo pagalba taip pat buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena šalis turi nuolat vertinti vaikų gerovę, t.y., sąlygas, kurios šalyje sudarytos vaiko fizinei, psichinei, emocinei, dvasinei raidai. Pasauliniu mastu yra naudojami įvairūs instrumentai, indikatoriai ir stebėsenos mechanizmai, kurie leidžia įvertinti vaikų gerovę, išklausant ir pačių vaikų nuomonę. Tačiau Baltijos šalyse iki šiol didžiausias dėmesys yra skiriamas statistiniams duomenims ir tik labai ribotai – kokybiniams duomenims, kurie matuotų vaikų pasitenkinimą gyvenimu ir jų nuomonę apie skirtingas sritis, susijusias su jų gyvenimu.

Tyrimas vykdytas 2016 m. gegužės – 2017 m. gegužės mėn., tarptautinio projekto „Vaikų gerovė Baltijos šalyse" rėmuose, kurį įgyvendino trijų Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos – The Latvian Child Welfare Network (Latvija), Child Advocacy Chamber (Estija) ir Žiburio Fondas (Lietuva). Pilną tyrimo ataskaitos tekstą (anglų kalba) rasite ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.