Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi

 (2)
Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.
© Shutterstock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tokius rezultatus parodė Baltijos šalyse atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 2000 vaikų. Tyrimas suteikė galimybę patiems vaikams išsakyti savo nuomonę apie jų gyvenimą – materialinę gerovę, mokyklą, būstą ir gyvenamąją aplinką, santykius su tėvais ir bendraamžiais, sveikatą ir rizikingą elgesį (patyčios, alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimas, bendroji sveikata).

Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuvos vaikai prasčiau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje vertina ir savo santykius su bendraamžiais, dažniau jaučiasi pavargę mokykloje ir dažniau patyria patyčias. Daugiau nei pusė visų tyrime dalyvavusių vaikų visose trijose šalyse nurodė, kad jie dažnai arba nuolat jaučiasi pavargę mokykloje arba per daug apkrauti (Lietuvoje – 65% tyrime dalyvavusių vaikų). Bendrai, tyrimas parodė, kad apie ketvirtadalis – penktadalis vaikų susiduria su tam tikromis problemomis mokykloje arba nesijaučia čia gerai. Vaikai minėjo ir tai, kad jiems nepakanka laiko jų pomėgiams ir laisvalaikio užsiėmimams.

Vaikų gyvenamoji aplinka prasčiausiai įvertinta Latvijoje – apie 14% vaikų gyvena būste, kuriame trūksta dušo arba vonios, 13% turi tik lauko tualetą, 57% vaikų neturi atskiro kambario arba dalinasi kambariu su suaugusiuoju ar daugiau nei su vienu kitu vaiku (Lietuvoje ir Estijoje šis skaičius siekia atitinkamai 40% ir 23%). Tačiau patys vaikai, vertindami savo gyvenamąjį būstą, buvo pozityvūs – didžioji dauguma nurodė, kad jie jaučiasi patenkinti ta aplinka, kurioje gyvena.

Apie 1 iš 10 vaikų Latvijoje ir 1 iš 5 vaikų Lietuvoje nurodė, kad turi prastus santykius su savo bendraamžiais, kai tuo tarpu Estijoje tokių vaikų buvo tik 7%. Net 25% Latvijoje ir 28% Lietuvoje nurodė, kad neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvą laiką – Estijoje tokių vaikų skaičius siekė 18%. Santykiai su tėvais taip pat geriausiai įvertinti Estijoje, o Latvijoje ir Lietuvoje 1 iš 5 vaikų nurodė, kad jie susiduria su įvairiais neigiamais reiškiniais santykiuose su tėvais – dažniau pykstasi su jais arba dažniau yra baudžiami fizinėmis bausmėmis, tėvai praleidžia su jais mažiau laiko arba rečiau išklauso ir atsižvelgia į jų nuomonę.

Vertinama, kad geresni Estijos rodikliai gali būti susiję ir su tuo, kad pastaraisiais metais Estija didelį dėmesį skyrė šeimos politikos stiprinimui. Estijos strateginiame dokumente „Vaikų ir šeimų strategija 2012-2020" orientuojamasi į vaiko ir šeimos politiką, grįstą žiniomis ir įrodymais, didelis dėmesys skiriamas pozityviai tėvystei ir kuo didesnei paramai tėvams, kurios tikslas – padėti auginti vaikus ir būti tėvais, ir tokiu būdu, investuoti į vaikų gyvenimo kokybę ir ateitį. Taip pat, nurodoma, kad šeimų palaikymas turi apimti ir vyrų bei moterų vienodas galimybes derinti darbą, šeimą ir asmeninį gyvenimą, siekiant kurti kiekvieno šeimos nario poreikius atitinkantį kokybišką kasdienį gyvenimą. Šiems tikslams pasiekti Estija, be kita ko, yra įsigijusi ir taiko eilę tarptautinių pripažintų programų, skirtų pozityvios tėvystės ugdymui, vaikų su elgesio sutrikimais gydymui, vaikų elgesio valdymui, kt.

Tyrimo pagalba taip pat buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad kiekviena šalis turi nuolat vertinti vaikų gerovę, t.y., sąlygas, kurios šalyje sudarytos vaiko fizinei, psichinei, emocinei, dvasinei raidai. Pasauliniu mastu yra naudojami įvairūs instrumentai, indikatoriai ir stebėsenos mechanizmai, kurie leidžia įvertinti vaikų gerovę, išklausant ir pačių vaikų nuomonę. Tačiau Baltijos šalyse iki šiol didžiausias dėmesys yra skiriamas statistiniams duomenims ir tik labai ribotai – kokybiniams duomenims, kurie matuotų vaikų pasitenkinimą gyvenimu ir jų nuomonę apie skirtingas sritis, susijusias su jų gyvenimu.

Tyrimas vykdytas 2016 m. gegužės – 2017 m. gegužės mėn., tarptautinio projekto „Vaikų gerovė Baltijos šalyse" rėmuose, kurį įgyvendino trijų Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos – The Latvian Child Welfare Network (Latvija), Child Advocacy Chamber (Estija) ir Žiburio Fondas (Lietuva). Pilną tyrimo ataskaitos tekstą (anglų kalba) rasite ČIA.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (31)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?