Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai?

 (1)
Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasak Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro direktorės doc. dr. Daivos Mockevičienės, vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui ne mažiau reikšmingas ir šeimos narių, t. y. tėvų, vaidmuo.

Tėvų elgsenos įpročius perima vaikai

Kasdienis vaikų fizinis aktyvumas yra laikomas augančiam organizmui vienu svarbiausių veiksnių. Pastarasis ne tik užtikrina taisyklingą organizmo vystymosi procesą, didina fizinį pajėgumą, apsaugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir garantuoja gerą psichinę bei emocinę sveikatą.

„Aktyvi vaikų fizinė veikla yra kur kas daugiau nei tik geros sveikatos sąlyga – judrus laisvalaikio praleidimas kartu tampa ir savotiška asmenybės išraiška, – sakė dr. D. Mockevičienė. – O štai vaikai, pasyviai leidžiantys laisvalaikį, dažnai patiria įvairių sveikatos negalavimų, tokių kaip galvos, nugaros, pilvo ir skrandžio skausmai, bloga nuotaika, emocinė įtampa ar miego sutrikimai. Taip pat prastėja mokymosi rezultatai, vaikai būna labiau užsisklendę ir sunkiai randa, kaip save realizuoti."

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, vaikų fizinis aktyvumas dėl sėdimosios veiklos itin sumažėja vaikams pradėjus lankyti mokyklą – maždaug nuo 7 iki 14 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojant laisvalaikio įpročius itin didelė atsakomybė tenka tėvams, kadangi dar vaikystėje iš tėvų išmokti elgsenos stereotipai išlieka visam gyvenimui.

„Pavyzdžiui, kai kuriems paaugliams patinka gaminti maistą dėl to, kad jie kasdien mato, kaip puikiai tai geba daryti ne tik mama, bet ir tėtis. Lygiai taip pat ir su fiziniu aktyvumu – jei šeimos nariai, tėvai daug juda, žaidžia, sportuoja, aktyviai keliauja, natūralu, jog vaikas kitaip savo laisvalaikio nė neįsivaizduoja", – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Aktyvaus laisvalaikio šeimose – tik užuomazgos

Neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų atlikto paauglių fizinio aktyvumo tyrimo, kurio metu apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių, duomenys atskleidė, jog aktyvaus laisvalaikio propagavimas lietuvių šeimose dar tik formuojasi.

„Didžioji dalis mūsų moksleivių po pamokų ruošos laisvalaikį leidžia žaisdami bei naršydami kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, taip pat žiūri televizorių, skaito, leidžia laiką su draugais ar lanko būrelius, tarp kurių – ir sporto būreliai. Ir tik nedidelė saujelė apklaustųjų reguliariai leidžia aktyvų laisvalaikį su šeima, t. y. drauge užsiima aktyvia fizine veikla", – tyrimo duomenimis dalijosi dr. D. Mockevičienė.

Pasak Šiaulių universiteto docentės, moksleiviai su savo šeimomis dažniausiai lankosi baseine, o vasaros metu – vyksta prie atvirų vandens telkinių, dirba sode. Rečiau, tačiau kartu dalyvauja ir sveikatingumo, sporto renginiuose arba varžybose. Ir tik itin retais atvejais šeimos su vaikais užsiima vadinamąja ekstremalia fizine veikla, pavyzdžiui, dažasvydžiu, alpinizmu, nardymu ir kitomis itin aktyviomis atrakcijomis.

Mažieji „auga" internete. O ką daro suaugusieji?

Priežasčių, kodėl aktyvus laisvalaikis lietuvių šeimose nėra populiarus, yra įvairių: šeimos materialinė padėtis, tėvų išsilavinimas, įgūdžių bei žinių stygius ir pan. Tačiau, anot dr. D. Mockevičienės, ne mažiau įtakos šeimos pasyviai veiklai turi klaidingas tėvų požiūris ir nuostatos, jog tėvų ir vaikų laisvalaikis yra vienas nuo kito atsieti. Kitaip tariant, įprasta tai, jog laisvu nuo darbo ir pamokų metu tėvai užsiima jiems aktualia veikla, o vaikai susigalvoja sau įdomių užsiėmimų arba... tiesiog tūno internete.

„Šeima paaugliui yra artimiausia aplinka, kurioje jis ugdomas, todėl tėvai turėtų rasti laiko bendram šeimos laisvalaikiui. Itin svarbu vaikams suteikti daugiau aktyvaus laisvalaikio pasirinkimo galimybių ir skatinti jų domėjimąsi įvairiomis aktyvaus laisvalaikio formomis. Pavyzdžiui, rengti turistinius žygius, išvykas į gamtą, drauge žaisti judriuosius sporto žaidimus ir t. t. Tokiu būdu vaikas, o kartu ir tėvai, ne tik ugdys fizinę ir emocinę sveikatą, tobulins naujus įgūdžius, bet ir turės, kaip išreikšti save, stiprins tarpusavio ryšį", – aktyvios veiklos šeimoje pranašumus vardijo Šiaulių universiteto atstovė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.