Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai?

 (1)
Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?
© Organizatorių nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Pasak Šiaulių universiteto Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro direktorės doc. dr. Daivos Mockevičienės, vaikų ir paauglių fiziniam aktyvumui ne mažiau reikšmingas ir šeimos narių, t. y. tėvų, vaidmuo.

Tėvų elgsenos įpročius perima vaikai

Kasdienis vaikų fizinis aktyvumas yra laikomas augančiam organizmui vienu svarbiausių veiksnių. Pastarasis ne tik užtikrina taisyklingą organizmo vystymosi procesą, didina fizinį pajėgumą, apsaugo nuo įvairių sveikatos sutrikimų, bet ir garantuoja gerą psichinę bei emocinę sveikatą.

„Aktyvi vaikų fizinė veikla yra kur kas daugiau nei tik geros sveikatos sąlyga – judrus laisvalaikio praleidimas kartu tampa ir savotiška asmenybės išraiška, – sakė dr. D. Mockevičienė. – O štai vaikai, pasyviai leidžiantys laisvalaikį, dažnai patiria įvairių sveikatos negalavimų, tokių kaip galvos, nugaros, pilvo ir skrandžio skausmai, bloga nuotaika, emocinė įtampa ar miego sutrikimai. Taip pat prastėja mokymosi rezultatai, vaikai būna labiau užsisklendę ir sunkiai randa, kaip save realizuoti."

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, vaikų fizinis aktyvumas dėl sėdimosios veiklos itin sumažėja vaikams pradėjus lankyti mokyklą – maždaug nuo 7 iki 14 metų. Šiame amžiaus tarpsnyje formuojant laisvalaikio įpročius itin didelė atsakomybė tenka tėvams, kadangi dar vaikystėje iš tėvų išmokti elgsenos stereotipai išlieka visam gyvenimui.

„Pavyzdžiui, kai kuriems paaugliams patinka gaminti maistą dėl to, kad jie kasdien mato, kaip puikiai tai geba daryti ne tik mama, bet ir tėtis. Lygiai taip pat ir su fiziniu aktyvumu – jei šeimos nariai, tėvai daug juda, žaidžia, sportuoja, aktyviai keliauja, natūralu, jog vaikas kitaip savo laisvalaikio nė neįsivaizduoja", – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Aktyvaus laisvalaikio šeimose – tik užuomazgos

Neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų atlikto paauglių fizinio aktyvumo tyrimo, kurio metu apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių, duomenys atskleidė, jog aktyvaus laisvalaikio propagavimas lietuvių šeimose dar tik formuojasi.

„Didžioji dalis mūsų moksleivių po pamokų ruošos laisvalaikį leidžia žaisdami bei naršydami kompiuteriu ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, taip pat žiūri televizorių, skaito, leidžia laiką su draugais ar lanko būrelius, tarp kurių – ir sporto būreliai. Ir tik nedidelė saujelė apklaustųjų reguliariai leidžia aktyvų laisvalaikį su šeima, t. y. drauge užsiima aktyvia fizine veikla", – tyrimo duomenimis dalijosi dr. D. Mockevičienė.

Pasak Šiaulių universiteto docentės, moksleiviai su savo šeimomis dažniausiai lankosi baseine, o vasaros metu – vyksta prie atvirų vandens telkinių, dirba sode. Rečiau, tačiau kartu dalyvauja ir sveikatingumo, sporto renginiuose arba varžybose. Ir tik itin retais atvejais šeimos su vaikais užsiima vadinamąja ekstremalia fizine veikla, pavyzdžiui, dažasvydžiu, alpinizmu, nardymu ir kitomis itin aktyviomis atrakcijomis.

Mažieji „auga" internete. O ką daro suaugusieji?

Priežasčių, kodėl aktyvus laisvalaikis lietuvių šeimose nėra populiarus, yra įvairių: šeimos materialinė padėtis, tėvų išsilavinimas, įgūdžių bei žinių stygius ir pan. Tačiau, anot dr. D. Mockevičienės, ne mažiau įtakos šeimos pasyviai veiklai turi klaidingas tėvų požiūris ir nuostatos, jog tėvų ir vaikų laisvalaikis yra vienas nuo kito atsieti. Kitaip tariant, įprasta tai, jog laisvu nuo darbo ir pamokų metu tėvai užsiima jiems aktualia veikla, o vaikai susigalvoja sau įdomių užsiėmimų arba... tiesiog tūno internete.

„Šeima paaugliui yra artimiausia aplinka, kurioje jis ugdomas, todėl tėvai turėtų rasti laiko bendram šeimos laisvalaikiui. Itin svarbu vaikams suteikti daugiau aktyvaus laisvalaikio pasirinkimo galimybių ir skatinti jų domėjimąsi įvairiomis aktyvaus laisvalaikio formomis. Pavyzdžiui, rengti turistinius žygius, išvykas į gamtą, drauge žaisti judriuosius sporto žaidimus ir t. t. Tokiu būdu vaikas, o kartu ir tėvai, ne tik ugdys fizinę ir emocinę sveikatą, tobulins naujus įgūdžius, bet ir turės, kaip išreikšti save, stiprins tarpusavio ryšį", – aktyvios veiklos šeimoje pranašumus vardijo Šiaulių universiteto atstovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.