M. Nefas: kodėl moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį?

 (3)
Vilniaus Radvilų gimnazijos mokytojas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas Mindaugas Nefas tvirtina turintis misiją - įtikinti jaunimą, kad Lietuvos aukštojo mokslo studijos yra labai geros kokybės. „Mes to nesuprasdami sakome, kad studijuoti reikia vykti kažkur kitur", - teigia M. Nefas. Dirbdamas mokytoju gimnazijoje jis kasmet susiduriantis su šia problema.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daug dvyliktokų pas jį ateina prašydami rekomendacijų, norėdami stoti į užsienio universitetus. Pedagogą stebina, kad moksleiviai susiruošia vykti studijuoti į užsienį tik todėl, kad kažkas sakė, jog ten yra geriau. „Mes mėgstame vadovautis ne savo protu, o tuo ką kalba kiti", - teigia M. Nefas ir primena Imanuelio Kanto šūkį: "išdrįsk mąstyti, turėk drąsos naudotis savo protu".

TAIP PAT SKAITYKITE:
Įspūdingas video: kaip maži vaikai pasitinka iš darbo grįžtančius tėčius
Jurgis Didžiulis: kompiuterį savo vaikams ribojame griežtai

„Nuo Apšvietos epochos praėjo daug laiko, o mes kaip buvome bailiai, taip ir esame. Vis dar bijome naudotis savo protu. O kam mums to reikia? Mes galime pasinaudoti kito nuomone", - sarkazmu trykšta M. Nefas. Jis stebisi, kaip jaunimas veržiasi studijuoti į užsienį, visiškai nepasidomėję kokias galimybes moksleiviai turi Lietuvoje.

„Kai aš pradėjau klausyti savo proto, o ne kitų nuomonės, gyvenimas pasidarė daug geresnis", - teigia M. Nefas. Šiandien jis ir mokiniams ir studentams primena, kad išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis baigęs universitetą neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. „Tačiau tai tik išimtys, o ne taisyklė", - teigia mokytojas.

Išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis baigęs universitetą neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. Tačiau tai tik išimtys, o ne taisyklė.
LEU dėstytojas Mindaugas Nefas

Šiandien M. Nefas sako daug darantis taip, kaip jį išmokė Lietuvos edukologijos universitetas, kurio šūkis FIAT LUX (tebūnie šviesa - liet.). „Jūs nebūtinai turite dirbti mokykloje, bet visuomet galite būti visuomenės švietėju - tokia universiteto misija. Tokia ne tik LEU, bet ir viso aukštojo mokslo misija. Parodyti kitokį gyvenimą, kad visgi jis Lietuvoje yra daug geresnis negu mums rodo pramoginės laidos. Tik mes patys mėgstame daug dalykų paversti negatyviais", - sako LEU Istorijos fakulteto dėstytojas.

M. Nefas remiasi tautos išmintimi, kuri teigia, kad šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Šį posakį prilygina Lietuvos aukštojo mokslo situacijai. Galime pastebėti, jog yra ir neatsakingų dėstytojų ir neatsakingų studentų, kurie sugadina nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Pedagogas sako, kad aukštojo mokslo įstaigų tikslas - parodyti gražią Lietuvą, kurią kiekvienas iš mūsų galėtų sukurti ir tapti arba labai geru švietimo verslininku arba labai geru švietimo misionieriumi, kuris vaikšto ir kalba: „čia yra šviesos kelias, keliaukime kartu". Jis sako, kad visai nebūtina visiems tapti mokslo daktarais, kad tą šviesą skleistumėte - tam reikia tik vidinio įsitikinimo ir noro.

Pats savo pasirinkimą studijuoti LEU Istorijos fakultete, M. Nefas išdėsto labai paprastai: „Jei mane būtumėte pamatę prieš 20 metų, kai buvau mažas bamblys - būtumėte pastebėję, kad su savimi nešiojausi A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija". Jis norėdavo visiems kuo daugiau papasakoti apie kryžiuočių vėliavas, kurios, kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu, buvo toje knygoje. „Tiesa, nieko daugiau gyvenime taip gerai nemoku, kaip malti liežuviu", - juokauja M. Nefas. Ir klausia, kur gali būti dar geresnė vieta, kurioje gali protingai kalbėti, jeigu ne mokykloje ir universitete. „Ir dar kiekvieną dieną gaunu mažiausiai 45 minutes šlovės (universitete - 90 min.). Visi sėdi, klauso, tu gali daryti ką nori - geriau nebūna", - sako. M. Nefas ir ragina visus, kuriems patinka dėmesys ir papliaukšti liežuviu, rinktis mokslininko kelią. „Tada turėsite daug galimybių", - juokauja jis.

„Nemaža dalis mano giminės yra mokytojai",- sako M. Nefas. Kai vaikinui reikėjo rinktis specialybę, aplinkiniai ir tėvai tikėjosi, jog sūnus studijuos politikos mokslus ar Karo akademijoje. „Bet man ta istorija... Kai pamatau kažką susijusio su ja, man net kvapą užgniaužia...", - sako M. Nefas, kurio tėtis, taip pat baigęs istorijos studijas, bandė sūnų atkalbėti sakydamas, jog tai toks mokslas, kai tik archyvuose tarp dulkių kerpėjama. Tačiau iki tol galvojęs apie studijas VU, vaikinas nusprendė stoti į LEU ir pareiškė tėčiui, baigęs studijas tapsiąs mokytoju. „Tai dinamiškas darbas ir iki šiol dar niekuomet neteko pasigailėti dėl šio savo pasirinkimo", - tikina M. Nefas.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.