M. Nefas: kodėl moksleiviai veržiasi studijuoti į užsienį?

 (3)
Vilniaus Radvilų gimnazijos mokytojas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas Mindaugas Nefas tvirtina turintis misiją - įtikinti jaunimą, kad Lietuvos aukštojo mokslo studijos yra labai geros kokybės. „Mes to nesuprasdami sakome, kad studijuoti reikia vykti kažkur kitur", - teigia M. Nefas. Dirbdamas mokytoju gimnazijoje jis kasmet susiduriantis su šia problema.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Daug dvyliktokų pas jį ateina prašydami rekomendacijų, norėdami stoti į užsienio universitetus. Pedagogą stebina, kad moksleiviai susiruošia vykti studijuoti į užsienį tik todėl, kad kažkas sakė, jog ten yra geriau. „Mes mėgstame vadovautis ne savo protu, o tuo ką kalba kiti", - teigia M. Nefas ir primena Imanuelio Kanto šūkį: "išdrįsk mąstyti, turėk drąsos naudotis savo protu".

TAIP PAT SKAITYKITE:
Įspūdingas video: kaip maži vaikai pasitinka iš darbo grįžtančius tėčius
Jurgis Didžiulis: kompiuterį savo vaikams ribojame griežtai

„Nuo Apšvietos epochos praėjo daug laiko, o mes kaip buvome bailiai, taip ir esame. Vis dar bijome naudotis savo protu. O kam mums to reikia? Mes galime pasinaudoti kito nuomone", - sarkazmu trykšta M. Nefas. Jis stebisi, kaip jaunimas veržiasi studijuoti į užsienį, visiškai nepasidomėję kokias galimybes moksleiviai turi Lietuvoje.

„Kai aš pradėjau klausyti savo proto, o ne kitų nuomonės, gyvenimas pasidarė daug geresnis", - teigia M. Nefas. Šiandien jis ir mokiniams ir studentams primena, kad išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis baigęs universitetą neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. „Tačiau tai tik išimtys, o ne taisyklė", - teigia mokytojas.

Išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis baigęs universitetą neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. Tačiau tai tik išimtys, o ne taisyklė.
LEU dėstytojas Mindaugas Nefas

Šiandien M. Nefas sako daug darantis taip, kaip jį išmokė Lietuvos edukologijos universitetas, kurio šūkis FIAT LUX (tebūnie šviesa - liet.). „Jūs nebūtinai turite dirbti mokykloje, bet visuomet galite būti visuomenės švietėju - tokia universiteto misija. Tokia ne tik LEU, bet ir viso aukštojo mokslo misija. Parodyti kitokį gyvenimą, kad visgi jis Lietuvoje yra daug geresnis negu mums rodo pramoginės laidos. Tik mes patys mėgstame daug dalykų paversti negatyviais", - sako LEU Istorijos fakulteto dėstytojas.

M. Nefas remiasi tautos išmintimi, kuri teigia, kad šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Šį posakį prilygina Lietuvos aukštojo mokslo situacijai. Galime pastebėti, jog yra ir neatsakingų dėstytojų ir neatsakingų studentų, kurie sugadina nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Pedagogas sako, kad aukštojo mokslo įstaigų tikslas - parodyti gražią Lietuvą, kurią kiekvienas iš mūsų galėtų sukurti ir tapti arba labai geru švietimo verslininku arba labai geru švietimo misionieriumi, kuris vaikšto ir kalba: „čia yra šviesos kelias, keliaukime kartu". Jis sako, kad visai nebūtina visiems tapti mokslo daktarais, kad tą šviesą skleistumėte - tam reikia tik vidinio įsitikinimo ir noro.

Pats savo pasirinkimą studijuoti LEU Istorijos fakultete, M. Nefas išdėsto labai paprastai: „Jei mane būtumėte pamatę prieš 20 metų, kai buvau mažas bamblys - būtumėte pastebėję, kad su savimi nešiojausi A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija". Jis norėdavo visiems kuo daugiau papasakoti apie kryžiuočių vėliavas, kurios, kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu, buvo toje knygoje. „Tiesa, nieko daugiau gyvenime taip gerai nemoku, kaip malti liežuviu", - juokauja M. Nefas. Ir klausia, kur gali būti dar geresnė vieta, kurioje gali protingai kalbėti, jeigu ne mokykloje ir universitete. „Ir dar kiekvieną dieną gaunu mažiausiai 45 minutes šlovės (universitete - 90 min.). Visi sėdi, klauso, tu gali daryti ką nori - geriau nebūna", - sako. M. Nefas ir ragina visus, kuriems patinka dėmesys ir papliaukšti liežuviu, rinktis mokslininko kelią. „Tada turėsite daug galimybių", - juokauja jis.

„Nemaža dalis mano giminės yra mokytojai",- sako M. Nefas. Kai vaikinui reikėjo rinktis specialybę, aplinkiniai ir tėvai tikėjosi, jog sūnus studijuos politikos mokslus ar Karo akademijoje. „Bet man ta istorija... Kai pamatau kažką susijusio su ja, man net kvapą užgniaužia...", - sako M. Nefas, kurio tėtis, taip pat baigęs istorijos studijas, bandė sūnų atkalbėti sakydamas, jog tai toks mokslas, kai tik archyvuose tarp dulkių kerpėjama. Tačiau iki tol galvojęs apie studijas VU, vaikinas nusprendė stoti į LEU ir pareiškė tėčiui, baigęs studijas tapsiąs mokytoju. „Tai dinamiškas darbas ir iki šiol dar niekuomet neteko pasigailėti dėl šio savo pasirinkimo", - tikina M. Nefas.

Dėmesio!

Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo "TAVO VAIKAS" prenumeratą.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (2)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.