Milžiniškas šeimos savaitgalis: 11 įdomybių Šiaurės Lietuvoje

Keliaukite su Milžinu mažyliu į Lietuvos šiaurę! Kartu su vaikais atraskite knygoje aprašytas legendines vietas ir patirkite milžiniškų nuotykių kupiną vasaros savaitgalį.
© Shutterstock nuotr.

SAVAITGALIO MARŠRUTAS: ŠIAURĖS LIETUVA (atsisiųsti žemėlapį)

1. Kultūros sostinė. Kelionės pradžia - Panevėžyje, šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje. Iki metų pabaigos čia vyksta įvairūs renginiai, puošiamos gatvės ir skersgatviai, vedami edukaciniai užsiėmimai. Jeigu atvyksite penktadienį, vakare Laisvės alėjoje gausite gerą dozę muzikos, šokių, sporto ir kino po atviru dangumi.

TAIP PAT KVIEČIAME KELIAUTI KITAIS MARŠRUTAIS PO LIETUVĄ:
Milžiniškas šeimos savaitgalis: 11 Dzūkijos paslapčių
Milžiniškas šeimos savaitgalis: Žemaitijos gražiausi kampeliai
Milžiniškas šeimos savaitgalis: keliaujame po Rytų Lietuvą

2. Lėlių teatras ir traukiniai. Panevėžyje aplankykite Lėlių vežimo teatrą, čia galima užsisakyti valandą trunkančią ekskursiją, apžiūrėti lėles ir suprasti, kaip jos valdomos, išgirsti teatro istoriją. Lėlių teatras turi ir „Pasakų traukinuką", kuris vaikus gali pavėžinti po Laisvės aikštę ar Senvagę. Vaikai, rimčiau besidomintys traukiniais, matyt susidomės siauruko garvežine, esančia Geležinkelio gatvėje.

3. Malūnai. Šiuose kraštuose yra daug įvairių malūnų, tad užsukite į seniausią, netoli Pasvalio esantį Balsių vandens malūną, o pačiame Pasvalyje, Lėvens gatvėje dar yra girnų muziejus.

4. Miško mergina. Milžinas mažylis savo draugę Medeinę sutiko būdamas po senu ir legendomis apipintu Žadeikonių ąžuolu (koordinatės: 56° 11' 42.82", 24° 22' 42.49"). Paskaitykite ištrauką iš Kotrynos Zylės knygos „Milžinas mažylis" ir sužinokite, kaip Kernius susipažino su miško mergina Medeine.

5. Karvės ola. Biržuose blogas linkėjimas „kad tu prasmegtum" gali išsipildyti, nes apylinkėse yra daugybė smegduobių. Viena didžiausių - Karvės ola yra 200 metų senumo 9 m gylio karstinė įgriuva su ola Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke. Šios karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

6. Barsuko taku. Pasivaikščiokite ir apžiūrėkite žymiai daugiau įdomiųjų smegduobių. Perėję „Gojelio" miške esančioje „Barsuko oloje" įrengtu geologiniu pėsčiųjų taku, pamatysite net 13 įvairių karstinių įgriuvų, būdingų tik šiam kraštui.

7. Piknikas prie karstinio ežerėlio. Laikas atsipūsti, todėl susiraskite poilsiavietę prie Kirkilų karstinių ežerėlių, kur įrengti stalai su suoliukais, ir pasidarykite ten pikniką. Vasarą vaikų mėgstami makaronai gali virsti šaltomis makaronų salotomis, kurias patogu pasiimti į iškylą. Receptas: virtus makaronų vamzdelius sumaišykite su apkepintomis morkomis, paprikomis, svogūnais, pomidorais, pagardinkite druska bei prieskoniniais žalumynais (bazilikais ir raudonėliais) bei keliais šaukštais tarkuoto kietojo sūrio „Džiugas".

8. Biržai. Aplankykite Biržų pilį, kurią pastatė Kristupas Radvila, dabar čia įsikūręs Biržų krašto muziejus.

9. Eime kavos? Biržuose rekomenduojame užsukti į knygyną „Bookafe", kur draugiškai dera skani kava ir knygos. Ten yra ir vaikų kampas, kur mažieji ras sau užsiėmimų, kol tėvai vartydami knygas gers kavą.

10. Itališkas vaizdas. Ar žinojote, kad XIX a. pradžioje iš Radvilų Biržus nusipirko kita didikų šeima - Tiškevičiai? Tai jie Širvėnos ežero pakrantėje pastatė didelį Astravo dvarą, savo architektūra ir romantišku stiliumi primenantį Italijos aristokratų vilas (du dideli liūtai prie pagrindinio įėjimo!). Į dvarą pateksite iš Biržų pėsčiomis Širvėnos ežero tiltu.

11. Maudynės prie milžinų. Toliau traukite link Kupiškio, čia rasite įdomų savo forma ir dydžiu Kupiškių (Aukštupėnų) piliakalnį, į kurį atsirėmusios pypkiuojančių milžinų skulptūros. Tai irgi personažai iš Kotrynos Zylės knygos „Milžinas mažylis"! Vėliau leiskitės į Aukštupėnų poilsiavietę prie didžiulio Kupiškio tvenkinio pasimaudyti ir atsipūsti.

Sveikiname, šią kelionę sėkmingai baigėte, iki pasimatymo kitose Milžino mažylio kelionėse po Lietuvą!

MEDEINĖ

Ištrauka iš Kotrynos Zylės knygos „Milžinas mažylis" (Vilnius: Aukso žuvys, 2014)

Patogiai įsitaisęs, klausydamasis lietaus, ėmiau snūduriuoti. Buvau besmingąs į sapnus, kai išgirdau tylią dejonę. Krūptelėjau ir atsimerkęs įtempiau ausis. Vėl pasigirdo, regis, tiesiai iš kamieno sklindanti aimana. Priglaudžiau ausį prie grublėtos žievės ir užsimerkiau, kad geriau įsiklausyčiau. Medis tylutėliai verkė. Man pasirodė, jog rauda moters balsu.

- Aš... Aš - Kernius. O kas tu? - sušnabždėjau, lūpomis beveik liesdamas kamieną. Dejonė nutilo. Tylėjau ir aš, tikėdamasis sulaukti atsakymo. Bet tyla užsitęsė netikėtai ilgai. Nejaukiai susimuisčiau. Juokinga, žinoma, bet sugalvojau pabelsti į medį. Triskart pastuksenau ir vėl priglaudžiau ausį prie kamieno. Nieko.

- Mmm... medi, aš Kernius. Milžinas. Keliavau čia sau. Užklupo lietus. Matai pats - pliaupia kaip iš kibiro. Ir radau tave. Pasirodė baisiausiai šauni vietelė pasislėpti. Tai ir pasiritau. Jei nuliūdinau - atleisk. Galiu keliauti toliau, tiek čia to šlapumo. Žinoma, jei tik tau palengvės. Ką manai? - Išpyškinau.

Išgirdau, kaip iš po žievės atsklido atodūsis.

- Ne dėl tavęs verkiu, niekur neišeik... - suošė tanki lapija dailiu merginos balsu.

- O! - išsprūdo man. Atrėmiau galvą į storą kamieną ir, truputį prasižiojęs iš nuostabos, įsistebeilijau į kelias giles, kabančias čia pat, virš pakaušio. Po minutėlės dėl visa ko pirštais praskleidžiau lapus ir trumpam iškišau nosį į lietų. Įsitikinau, kad bendrauju tikrai su ąžuolu.

- Ar tu medis-moteris? - nesusimąstęs leptelėjau. - Kaip čia tave pavadinti... Medė?

Lapai vėl stipriau sušnarėjo, pasirodė, jog girdžiu tylų šniurkštelėjimą, ir ąžuolas darsyk prakalbo:

- Aš Medeinė. Jei nori, vadink laume ar miško dvasia. O ąžuolas - mano namai. Gali čia slėptis, kiek tau norisi. Džiaugiuosi, kad galiu pagelbėti. Tik... - balsui trumpam nutilus visa nugara pajutau gyvą medžio virptelėjimą, - esu labai sužeista. Mano medis labai sužeistas. Mes abu skaudžiai įkirsti. - Žievė, į kurią buvau atsirėmęs, lyg žmogaus krūtinė giliai atsidusdama išsipūtė ir vėl nusileido.

- Kas tave sužeidė? - paklausiau, pridėjęs delną ten, kur jutau kvėptelėjimą.

- Nedoras žmogus. - Šnabždesiu sušnarėjo šakos. - Neprotingas, nedoras žmogus... - Liūdnai pakartojo.

Pamažu ir išsiaiškinau, ko aimanuoja mano prieglobsčio sergėtoja. Pasirodo, apylinkėse atsirado tuštybės kupinas žmogelis. Sumanė iš šimtamečio ąžuolo kažką susimeistrauti. Atsliūkinęs naktį, kad kaimynai, gerbiantys medžius-senolius, nepamatytų, ėmė kirsti ąžuolą. Kamieno žaizda paplūdo tikru krauju. Ir tas taip stipriai ėmė tekėti, kad žmogelis ne juokais išsigando. Mėnesienoje įžiūrėjęs, kad kirvio ašmenys juoduoja, o po kojomis žemė dažosi karštu jo kaltės įrodymu, medkirtys viską metė ir pasileido bėgti. Jau kelios dienos praėjusios, o taip niekas iš kaimynų jo po tos nakties ir nebematė.

Taip besipasakojant, atėjo vakaras, tada - naktis, o lietus pylė kaip pylęs. Saldžiai išmiegojau po tankiu ąžuolo vainiku ir rytą lašų barbenimo nebebuvo girdėti. Rąžydamasis išlindau iš slėptuvės ir nudžiugau, išvydęs skaidrų, nuo debesų lyg iššluotą, dangų.

Apėjęs medį ratu, apstulbau. Išvydau tamsią kraujo spalvos giją, keliaujančią iš po ąžuolo lapijos. Jos pradžia, žinojau, buvo nemenka kirstinė žaizda kamiene. Tačiau neįtikėtina buvo tai, jog kraujo vagelė, toldama nuo medžio, išgraužė gan platų griovelį, šį dar paplovė visą naktį pylęs lietus ir galų gale prieš mano akis visiškai išplatėjęs, šokinėdamas per plokščius akmenėlius, čiurleno upelis!

Susijaudinęs pro lapus prasibroviau atgal į savo miego buveinę ir prigludęs prie kamieno sušnabždėjau:

- Medeine, Medeine, ar girdi mane?

Medis sušnarėjo, ir pajutau, kaip man per sprandą švelniai brūkštelėjo lapas.

- Tavo skausmas nenuėjo perniek! - šūktelėjau dusliu pusbalsiu. - Tekantis kraujas žemėse prasigraužė siaurą vagelę. Ta vagelė išplatėjo į griovelį, šį per naktį užtvindė lietus, ir šiandien mūsų žemių paviršiuje čiurlena naujas upelis! - net liežuvis susipynė bevardijant. - Ar girdi, Medeine!

Vėl pajutau kutenantį lapo brūkštelėjimą per kaklą, kad net pagaugai nubėgo. Supratau, kad dvasia nurimusi, kalbėtis nebenori, tad man metas keliauti. Dar perbraukiau pirštais per žievę, glustelėjau kaktą prie kamieno ir, išsirangęs iš po tankaus lapų stogo, kiek kreivokais žingsniais nulingavau tolyn.

Tiesa, dar galiu pridurti, kad ir dabar tąnakt išgraužtas upeliukas tebečiurlena, o vadina jį Kamatės upeliu.

www.milzinas.lt, nuotraukos - iš asmeninio archyvo

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.

Saugus internetas vaikams: ką turėtų žinoti tėvai

Šiuolaikinei kartai, gimusiai ir užaugusiai skaitmeniniame pasaulyje, kompiuterinės technologijos yra natūrali aplinkos dalis.

Lietuvos vaikų aktyvumas rekordiškai mažėja. Kur klysta tėvai? (1)

Išmaniosioms technologijoms vis labiau įsigalint, Lietuvoje ir pasaulyje kasmet fiksuojamas ryškus vaikų fizinio aktyvumo rodiklių mažėjimas, o sulig juo pastebimi ir vaikystėje atsirandantys įvairūs lėtiniai sveikatos sutrikimai. Tačiau, ar dėl to, kad vaikų populiariausių laisvalaikio praleidimo formų viršūnėje jau ne vienus metus karaliauja naršymas internete, išties kaltos tik informacijos amžiaus naujovės?

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų.

15 priežasčių, kodėl vaikas mokosi ne taip gerai, kaip jūs tikitės

Kodėl gerai besimokantis vaikas staiga ėmė gauti prastesnius pažymius? Atrodytų, niekas nepasikeitė – mokykla ta pati, mokytojai irgi, tik pažymiai gerokai suprastėjo. Kodėl taip nutinka?

Kaip Lietuvoje vaikus auklėjo 16-17 amžiuje (32)

Vaiko auklėjimą XVI a. vid.-XVII a. vid. LDK lėmė šeimos socialinė padėtis. Vienaip jis vyko valstiečio ar miestiečio, kitaip į vaiką žiūrėta bajorijos elito šeimose.

Vaikas kalba apie mirtį: kada laikas sunerimti? (3)

Gavome laišką, kuriame mama nerimauja dėl savo paauglio sūnaus kalbų apie mirtį. Moterį jaudina ir tai, kad jis paskutiniuoju metu pamėgo juodą rūbų spalvą. Ką mamai atsakys psichologė?

Zodiako ženklas ir paauglystė: kas laukia jūsų vaikų (2)

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai nevienodai reaguoja į gyvenimo iššūkius. Ką reikia žinoti apie kiekvieno iš jų paauglystę? Kaip tėvams rasti raktą į savo paauglio širdį?