Norėdama paskatinti tėvų sąmoningumą ir nukreipti juos teisingu keliu, vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė kartu su leidykla „Šviesa" sukūrė „Z kartos testą tėvams", kurį galima atlikti internetu, svetainėje www.zkartostestas.lt. Per porą savaičių testą sprendė jau 2,5 tūkst. tėvų.

Padeda žvilgsnis iš šalies

„Yra tėvų, kurie labai stengiasi visais įmanomais būdais padėti savo vaikui mokytis – jie aktyviai dalyvauja mokyklos veikloje, domisi įvairiomis priemonėmis, patys daug užsiima su savo vaiku. Daugiausia dėmesio paprastai skiria pradinukų tėvai. Tačiau sutinkame ir tokių, kuriems svarbu yra ugdyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę už savo veiklą. Nėra vieno teisingo kelio, tad teisūs bus ir vieni, ir kiti tėvai, tačiau svarbu atpažinti pavojaus signalus, kuomet perdėtas tėvų atkaklumas arba abejingumas ima trukdyti vaiko pasiekimams. Įvertinti tai pačiam, be kitų pagalbos, yra labai sunku – reikalingas žvilgsnis iš šalies. Tam ir sukūrėme šį testą, kviečiantį pažvelgti į savo ir vaiko bendravimą specialisto akimis", – teigia Daiva Bartninkienė, „Šviesos" leidybos vadovė.

Trumpas, tačiau išsamus testas padeda stabtelti ir įvertinti savo indėlį į vaiko mokslo bei pasiekimų pasaulį, atrasti naujas kryptis, atsižvelgti į vaiko įpročius bei poreikius. Įžvalgos, parengtos pagal tėvų atsakymus, skatins stiprinti tai, kas vaikui padeda tobulėti ir keisti tą elgesį arba nuostatą, kurie mažina motyvaciją ir sukelia konfliktus.

„Tėvų užduotis yra įkvėpti, suprasti, stiprybėmis mažinti silpnybes ir padėti ieškoti sprendimo kelių, o ne surasti visus atsakymus ir nuolat stebėti, ką vaikas daro, užuot juo pasitikėjus", – teigia psichologė A. Blandė.

Tėvai ir namų darbai

Vienas iš daugiausia ginčų sukeliančių klausimų yra tėvų vaidmuo vaikams ruošiant namų darbus. Teste taip pat apie tai klausiama. Psichologė atkreipia dėmesį, kad tėvams svarbios turi būti vaiko galimybės ir prieinama papildoma pagalba. Vienos didžiausių klaidų – tai vaiko menkinimas, užduočių už jį darymas arba perdėta kontrolė nuolat sėdint šalia ir stebint, ar viską atliko.

„Kai vaikai mokosi pirmoje, antroje klasėje – vienas svarbiausių tikslų, kurio turi siekti tėvai ir mokytojai – mokyti vaiką mokytis. Vėliau, įgijęs reikiamų įgūdžių, vaikas jau turėtų būti pats atsakingas už namų darbų ruošą ir pagalbos prašyti tik tada, kai patiria kokių nors sunkumų konkrečioje srityje. Juk suaugęs žmogus savo darbe taip pat turi individualias užduotis ir šalia sėdinčio kolegos neprašo visko atlikti, nebent tai būtų kokia nors komandos užduotis", – sako A. Blandė.

Tuo tarpu psichologės visai nestebina, jei tėvai visiškai pasitiki savo atžala ir neruošia su ja namų darbų. Jei rezultatai tenkina – tuomet galima džiaugtis, kad vaikas yra savarankiškas ir atsakingas už savo veiklą. Kita vertus, namų darbų ruoša nėra vienintelis būdas rūpintis vaiko mokymusi.

„Jei tai yra vyresnių klasių mokinių tėvai – visiškai nesistebiu, tačiau tikiuosi, kad jie domisi vaiko pasiekimais ir palaiko jį svarbiuose mokymosi etapuose. Taip pat viliuosi, kad jie turi laiko šeimos kelionėms, įspūdžiams, renginiams ir tokiu būdu prisideda prie vaikų pasaulio pažinimo", – teigia psichologė.

Padeda išsirinkti mokymuisi skirtus leidinius

Atlikusieji testą gaus pakankamai išsamų psichologės patarimų ir įžvalgų rinkinį, taip pat rekomendacijas, kokie papildomai edukacijai skirti leidiniai tiktų jų vaikui.

„Atėję į knygyną tėvai dažnai sutrinka dėl leidinių gausos – vieni jų skirti sustiprinti tam, ko vaikas išmoko mokykloje, kiti skatina susidomėti, o treti sukurti ypatingų gebėjimų toje srityje turintiems vaikams, kuriems užduotys klasėje yra per lengvos. Pagal testo atsakymus pabaigoje pateikiame trumpą sąrašą konkrečiam vaikui rekomenduojamų leidinių, kurie padėtų lavinti jo gabumus, užlopyti spragas ar tiesiog smagiai praleisti laiką su knyga", – teigia D. Bartninkienė.

Labiausiai paveikia tėvų pavyzdys

Kūrėjai tikisi, kad testas padės tėvams atrasti naudingų patarimų ir juos pritaikyti – kartais net vienas pokytis atneša sėkmę. Pasak psichologės, labai svarbu, kad tėvai atkreiptų dėmesį į savo elgesį, nes būtent tėvų pavyzdys lemia daugiausiai. Pavyzdžiui, tėvai, norėdami, kad vaikai daugiau skaitytų, – ar tai būtų edukacinė, ar grožinė literatūra, – neretai ima kaltinti kiekviename žingsnyje lydinčias technologijas bei išmaniuosius įrenginius, nepaliekančius vietos knygoms. Tačiau į situaciją galima pažvelgti ir kitaip.

„Viena pozityviausių priemonių – tėvų pavyzdys ir bendras skaitymo laikas kartu. Tai veiksminga, tačiau nelengva užduotis. Pažindami savo vaiką galite motyvuoti jį norima veikla ar apdovanojimu už perskaitytą knygą. Kaip veiksmingą būdą matyčiau ir bendraamžių palaikymą, nes tarp vaikų, paauglių, jaunimo vis dar yra noriai skaitančių mokinių. Mano pačios dukrą labai motyvavo skaityti mokytojos iniciatyva pakviesti į pokalbį prie puodelio arbatos vaiką, kuris perskaitė knygą. Vaikams tai buvo didelis stimulas, nes pokalbis su mokytoja pradinukui yra ypatingos vertės. Vadinasi, reikia sprendimų, kurie padėtų vaikams jaustis svarbiems mūsų gyvenime", – pasakoja A. Blandė.