Nelaimingas ir maištaujantis paauglys namuose: patarimai tėvams

Augdami, bręsdami, ieškodami savo asmenybės realizavimo būdų ir bandydami prisitaikyti prie juos supančio pasaulio, jaunuoliai neretai susiduria su įvairiais sunkumais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Dažnai problemų turi sudėtingo temperamento, mažai savimi pasitikintys vaikai arba tie, kuriems būdingas neigiamas mąstymas. Neretai rizikos veiksniai atkeliauja ir iš jaunuolį supančios aplinkos.

Šeimoje trikdžių gali kelti: nenuoseklus auklėjimas, išgyventos tėvų skyrybos, problemų šaltiniu tampa ir psichinių sutrikimų bei priklausomybių turintys tėvai.

Itin svarbią vietą vaiko asmenybės vystymuisi daro mokykla ir jos aplinka, kur rizikos veiksniais tampa čia išgyvenamos patyčios, draugų stoka ar tiesiog nesėkmės, lydinčios mokantis tam tikrų dalykų. Prie jų dar gali prisidėti ir sukrečiantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip šeimos nario mirtis, nesugebėjimas adaptuotis naujojoje mokykloje ar klasėje, ar bet kuri kita emocinė trauma. Asmenybės iššūkius patiria ir tie vaikai, kurie susiduria su aplinkinių diskriminacija ar izoliacija, patiria skurdą ar socialinės paramos trūkumą.

Kad jaunuolis užaugtų stiprus tiek fiziškai, tiek psichiškai, būtinas tėvų ir visos šeimos indėlis, o jo namai, kuriuose jis auga, turi būti saugi tvirtovė. Tėvai turėtų kasdien bent truputį laiko skirti tik savo vaikui, nuolat dalintis savo idėjomis bei mintimis, kasdien nuoširdžiai pasiteirauti, kaip jam sekasi. Svarbu nuolat stiprinti „AŠ GALIU" mąstymą ir raginti vaiką būti savarankišku, siekti užsibrėžtų tikslų.

Patariama išmokyti jauną žmogų su stresu susidoroti konstruktyviai ir padėti atpažinti bei įvardinti savo jausmus. Vertėtų pasirūpinti, kad vaikas valgytų sveiką maistą, aktyviai judėtų ir pakankamai miegotų. Taip pat derėtų išmokyti suprasti kitų jausmus ir nepamiršti kiekvieną dieną priminti, kad jis yra mylimas, juo didžiuojamasi.

Visi tėvai susiduria su sudėtingais auklėjimo etapais, kai vaikas maištauja, neklauso ar tiesiog atrodo nesavas, tačiau dažnai sudėtinga suvokti, koks elgesys yra normalus tam tikro amžiaus vaikams, o kada jau reikalinga pagalba. 

Pasikonsultuoti su sveikatos specialistu vertėtų, jeigu:

- vaikas liūdi ir sielvartauja be jokios priežasties,

- ilgą laiką išlieka slogios nuotaikos,

- jaunuolį kamuoja labai didelė baimė, kurios priežastys neaiškios,

- nuolatinis pyktis, nerimas ar perdėtos reakcijos į aplinką.

Ženklai, rodantys psichinės sveikatos pokyčius, atsispindi ir mokymosi bei užsiėmimų rezultatuose. Jei pastebimi ryškūs pasikeitimai pažymiuose, mokykliniuose darbuose, nebetraukia ankščiau dominusios veiklos, pomėgiai ir hobiai - tai signalas tėvams, jog ne viskas klostosi gerai. Be visų šių požymių rimtais ženklais vertėtų laikyti ir draugų bei šeimos vengimą, kalbėjimą apie savižudybę, miego ir valgymo pasikeitimus.

Tiek mokykloje, tiek namuose patiriamas stresas, traumos ir vaiko nesugebėjimas tinkamai susidoroti su neigiamu emociniu krūviu, gali sukelti psichinius sutrikimus, kurie tinkamai negydomi turės pasekmių suaugus.

Dažniausiai pasitaikančios psichinės sveikatos problemos yra: depresija, nerimo, elgesio, valgymo, dėmesio/hiperaktyvumo sutrikimai. Įtariant, jog vaikas patiria sunkumų ir kyla nerimas dėl jo savijautos, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Reiktų stebėti, ar atžalos elgesys yra normalus tokio amžiaus vaikams, ar neįprastas, probleminis elgesys kliudo arba neleidžia užsiimti įprasta veikla, ar tai pasitaiko dažnai ir tęsiasi ilgą laiką.

Net jei dideli pokyčiai nėra matomi, tačiau įtariama, kad vaikas galėtų būti paveiktas tokių įvykių, kaip artimojo netektis, skyrybos, gyvūno mirtis, gyvenamosios vietos pasikeitimas, patyčios mokykloje, tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Tėvai yra artimiausi žmonės jaunai, besiformuojančiai asmenybei ir jie pirmieji gali pastebėti pokyčius, galinčius neigiamai paveikti jaunuolio gyvenimą. Svarbu laiku pastebėti ir padėti, o jei reikia, nebijoti kreiptis dėl pagalbos ir į specialistus.

Klaipėdos Sveikatos biuro inf.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.