Nelaimingas ir maištaujantis paauglys namuose: patarimai tėvams

Augdami, bręsdami, ieškodami savo asmenybės realizavimo būdų ir bandydami prisitaikyti prie juos supančio pasaulio, jaunuoliai neretai susiduria su įvairiais sunkumais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Dažnai problemų turi sudėtingo temperamento, mažai savimi pasitikintys vaikai arba tie, kuriems būdingas neigiamas mąstymas. Neretai rizikos veiksniai atkeliauja ir iš jaunuolį supančios aplinkos.

Šeimoje trikdžių gali kelti: nenuoseklus auklėjimas, išgyventos tėvų skyrybos, problemų šaltiniu tampa ir psichinių sutrikimų bei priklausomybių turintys tėvai.

Itin svarbią vietą vaiko asmenybės vystymuisi daro mokykla ir jos aplinka, kur rizikos veiksniais tampa čia išgyvenamos patyčios, draugų stoka ar tiesiog nesėkmės, lydinčios mokantis tam tikrų dalykų. Prie jų dar gali prisidėti ir sukrečiantys gyvenimo įvykiai, tokie kaip šeimos nario mirtis, nesugebėjimas adaptuotis naujojoje mokykloje ar klasėje, ar bet kuri kita emocinė trauma. Asmenybės iššūkius patiria ir tie vaikai, kurie susiduria su aplinkinių diskriminacija ar izoliacija, patiria skurdą ar socialinės paramos trūkumą.

Kad jaunuolis užaugtų stiprus tiek fiziškai, tiek psichiškai, būtinas tėvų ir visos šeimos indėlis, o jo namai, kuriuose jis auga, turi būti saugi tvirtovė. Tėvai turėtų kasdien bent truputį laiko skirti tik savo vaikui, nuolat dalintis savo idėjomis bei mintimis, kasdien nuoširdžiai pasiteirauti, kaip jam sekasi. Svarbu nuolat stiprinti „AŠ GALIU" mąstymą ir raginti vaiką būti savarankišku, siekti užsibrėžtų tikslų.

Patariama išmokyti jauną žmogų su stresu susidoroti konstruktyviai ir padėti atpažinti bei įvardinti savo jausmus. Vertėtų pasirūpinti, kad vaikas valgytų sveiką maistą, aktyviai judėtų ir pakankamai miegotų. Taip pat derėtų išmokyti suprasti kitų jausmus ir nepamiršti kiekvieną dieną priminti, kad jis yra mylimas, juo didžiuojamasi.

Visi tėvai susiduria su sudėtingais auklėjimo etapais, kai vaikas maištauja, neklauso ar tiesiog atrodo nesavas, tačiau dažnai sudėtinga suvokti, koks elgesys yra normalus tam tikro amžiaus vaikams, o kada jau reikalinga pagalba. 

Pasikonsultuoti su sveikatos specialistu vertėtų, jeigu:

- vaikas liūdi ir sielvartauja be jokios priežasties,

- ilgą laiką išlieka slogios nuotaikos,

- jaunuolį kamuoja labai didelė baimė, kurios priežastys neaiškios,

- nuolatinis pyktis, nerimas ar perdėtos reakcijos į aplinką.

Ženklai, rodantys psichinės sveikatos pokyčius, atsispindi ir mokymosi bei užsiėmimų rezultatuose. Jei pastebimi ryškūs pasikeitimai pažymiuose, mokykliniuose darbuose, nebetraukia ankščiau dominusios veiklos, pomėgiai ir hobiai - tai signalas tėvams, jog ne viskas klostosi gerai. Be visų šių požymių rimtais ženklais vertėtų laikyti ir draugų bei šeimos vengimą, kalbėjimą apie savižudybę, miego ir valgymo pasikeitimus.

Tiek mokykloje, tiek namuose patiriamas stresas, traumos ir vaiko nesugebėjimas tinkamai susidoroti su neigiamu emociniu krūviu, gali sukelti psichinius sutrikimus, kurie tinkamai negydomi turės pasekmių suaugus.

Dažniausiai pasitaikančios psichinės sveikatos problemos yra: depresija, nerimo, elgesio, valgymo, dėmesio/hiperaktyvumo sutrikimai. Įtariant, jog vaikas patiria sunkumų ir kyla nerimas dėl jo savijautos, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Reiktų stebėti, ar atžalos elgesys yra normalus tokio amžiaus vaikams, ar neįprastas, probleminis elgesys kliudo arba neleidžia užsiimti įprasta veikla, ar tai pasitaiko dažnai ir tęsiasi ilgą laiką.

Net jei dideli pokyčiai nėra matomi, tačiau įtariama, kad vaikas galėtų būti paveiktas tokių įvykių, kaip artimojo netektis, skyrybos, gyvūno mirtis, gyvenamosios vietos pasikeitimas, patyčios mokykloje, tėvams rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu. Tėvai yra artimiausi žmonės jaunai, besiformuojančiai asmenybei ir jie pirmieji gali pastebėti pokyčius, galinčius neigiamai paveikti jaunuolio gyvenimą. Svarbu laiku pastebėti ir padėti, o jei reikia, nebijoti kreiptis dėl pagalbos ir į specialistus.

Klaipėdos Sveikatos biuro inf.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.