Odeta Bložienė: prie euro vaikus reikia pratinti jau dabar

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą, paaiškėjo „Swedbank" Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Pozityviai vertinant euro teikiamas perspektyvas šalies ekonomikai, vertėtų suvokti ir kasdienius iššūkius, su kuriais teks susidurti atsiskaitant nauja valiuta. Juk keisis ne tik kupiūros ir monetos, bet ir skaičiai prekių etiketėse ir asmeninėse sąskaitose. Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar. Čia didelį indėlį turės įnešti tiek tėvai, tiek pedagogai", - komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mokslo metų pradžiai kepame skanius keksiukus ir juos dekoruojame
Kokliušas – pavojinga liga, kurios simptomus galima supainioti su paprasto peršalimo

Asmeninių finansų ekspertei pritaria ir ekonomikos mokytojai. Konferencijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 66 proc. pedagogų įsitikinę, jog pagrindiniai įššūkiai, su kuriais susidurs jaunimas Lietuvoje įvedus eurą, bus neadekvatus euro ir lito santykio supratimas, o taip pat sunkumai efektyviai valdyti turimus finansus.

Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar.
Odeta Bložienė

„Mažai žinių apie valiutos keitimą turintiems moksleiviams kyla grėsmė pervertinti savo finansines galimybes, kadangi prekės iš pirmo žvilgsnio atrodys pigesnės. Matydamas, kad, pavyzdžiui, ledų porcija kainuoja 20 centų, vietoje lito, vaikas gali pagalvoti, kodėl nenusipirkus dešimt porcijų vietoje vienos. Ir taip vienu ypu išleisti visus savo kišenpinigius. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su moksleiviais apie tai, ką išties tie 20 centų po Naujųjų metų reikš, kaip sėkmingiau laviruoti tarp turimos pinigų sumos ir savo poreikių", - pažymėjo O. Bložienė.

Dėl šių priežasčių ekonomikos pamokose euras taps gerokai svarbesne tema - mokytojų apklausos duomenimis, 95 proc. pedagogų planuoja papildyti ekonomikos pamokų programą tema apie naująją valiutą. Tačiau net beveik 60 proc. ekonomikos mokytojų pasigenda tinkamos informacijos apie tai, kaip padėti moksleiviams lengviau adaptuotis prie euro.

Iš priemonių, reikalingų vaikų informavimui apie eurą, mokytojams labiausiai trūksta specialių užduočių, interaktyvių edukacinių žaidimų ir metodinės medžiagos, skirtos pedagogams. Dauguma pasiryžę tokios informacijos ieškotis patys, o dešimtadalis pedagogų vaikus su euru supažindins tik tuomet, jei gaus metodinės medžiagos iš Švietimo ministerijos ar kitų šaltinių.

„Nors kasmet moksleivių finansiniam raštingumui skiriama vis daugiau dėmesio, žinių pritaikymas praktikoje dažnai vis dar šlubuoja. Tai nulemia ir klaidas tvarkantis su studentiškais finansais, ir sunkumus, pradedant savarankišką gyvenimą. O toks reikšmingas įvykis, kaip valiutos pasikeitimas, neabejotinai turės įtakos jaunimo finansinei elgsenai. Siekiant, kad moksleiviams euras nepakištų kojos, būtina aktyviau stiprinti jų finansinius įgūdžius/žinias. Kartu su ekonomikos mokytojais tikimės, kad tai padės padaryti ir sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą", - apibendrino O. Bložienė.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.