Odeta Bložienė: prie euro vaikus reikia pratinti jau dabar

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą, paaiškėjo „Swedbank" Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Pozityviai vertinant euro teikiamas perspektyvas šalies ekonomikai, vertėtų suvokti ir kasdienius iššūkius, su kuriais teks susidurti atsiskaitant nauja valiuta. Juk keisis ne tik kupiūros ir monetos, bet ir skaičiai prekių etiketėse ir asmeninėse sąskaitose. Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar. Čia didelį indėlį turės įnešti tiek tėvai, tiek pedagogai", - komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mokslo metų pradžiai kepame skanius keksiukus ir juos dekoruojame
Kokliušas – pavojinga liga, kurios simptomus galima supainioti su paprasto peršalimo

Asmeninių finansų ekspertei pritaria ir ekonomikos mokytojai. Konferencijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 66 proc. pedagogų įsitikinę, jog pagrindiniai įššūkiai, su kuriais susidurs jaunimas Lietuvoje įvedus eurą, bus neadekvatus euro ir lito santykio supratimas, o taip pat sunkumai efektyviai valdyti turimus finansus.

Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar.
Odeta Bložienė

„Mažai žinių apie valiutos keitimą turintiems moksleiviams kyla grėsmė pervertinti savo finansines galimybes, kadangi prekės iš pirmo žvilgsnio atrodys pigesnės. Matydamas, kad, pavyzdžiui, ledų porcija kainuoja 20 centų, vietoje lito, vaikas gali pagalvoti, kodėl nenusipirkus dešimt porcijų vietoje vienos. Ir taip vienu ypu išleisti visus savo kišenpinigius. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su moksleiviais apie tai, ką išties tie 20 centų po Naujųjų metų reikš, kaip sėkmingiau laviruoti tarp turimos pinigų sumos ir savo poreikių", - pažymėjo O. Bložienė.

Dėl šių priežasčių ekonomikos pamokose euras taps gerokai svarbesne tema - mokytojų apklausos duomenimis, 95 proc. pedagogų planuoja papildyti ekonomikos pamokų programą tema apie naująją valiutą. Tačiau net beveik 60 proc. ekonomikos mokytojų pasigenda tinkamos informacijos apie tai, kaip padėti moksleiviams lengviau adaptuotis prie euro.

Iš priemonių, reikalingų vaikų informavimui apie eurą, mokytojams labiausiai trūksta specialių užduočių, interaktyvių edukacinių žaidimų ir metodinės medžiagos, skirtos pedagogams. Dauguma pasiryžę tokios informacijos ieškotis patys, o dešimtadalis pedagogų vaikus su euru supažindins tik tuomet, jei gaus metodinės medžiagos iš Švietimo ministerijos ar kitų šaltinių.

„Nors kasmet moksleivių finansiniam raštingumui skiriama vis daugiau dėmesio, žinių pritaikymas praktikoje dažnai vis dar šlubuoja. Tai nulemia ir klaidas tvarkantis su studentiškais finansais, ir sunkumus, pradedant savarankišką gyvenimą. O toks reikšmingas įvykis, kaip valiutos pasikeitimas, neabejotinai turės įtakos jaunimo finansinei elgsenai. Siekiant, kad moksleiviams euras nepakištų kojos, būtina aktyviau stiprinti jų finansinius įgūdžius/žinias. Kartu su ekonomikos mokytojais tikimės, kad tai padės padaryti ir sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą", - apibendrino O. Bložienė.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.