Odeta Bložienė: prie euro vaikus reikia pratinti jau dabar

Įvedus eurą, vaikams bus sunku perprasti valiutų santykį, tad jiems gali kilti keblumų vertinant naujas prekių ir paslaugų kainas, perspėja Lietuvos ekonomikos mokytojai. Todėl dauguma pedagogų nuo naujųjų mokslo metų ketina savo mokymo programas papildyti informacija apie eurą, paaiškėjo „Swedbank" Asmeninių finansų instituto (AFI) organizuotoje penktojoje Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.
© Organizatorių archyvas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

„Pozityviai vertinant euro teikiamas perspektyvas šalies ekonomikai, vertėtų suvokti ir kasdienius iššūkius, su kuriais teks susidurti atsiskaitant nauja valiuta. Juk keisis ne tik kupiūros ir monetos, bet ir skaičiai prekių etiketėse ir asmeninėse sąskaitose. Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar. Čia didelį indėlį turės įnešti tiek tėvai, tiek pedagogai", - komentavo Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Mokslo metų pradžiai kepame skanius keksiukus ir juos dekoruojame
Kokliušas – pavojinga liga, kurios simptomus galima supainioti su paprasto peršalimo

Asmeninių finansų ekspertei pritaria ir ekonomikos mokytojai. Konferencijoje atliktos apklausos metu paaiškėjo, kad 66 proc. pedagogų įsitikinę, jog pagrindiniai įššūkiai, su kuriais susidurs jaunimas Lietuvoje įvedus eurą, bus neadekvatus euro ir lito santykio supratimas, o taip pat sunkumai efektyviai valdyti turimus finansus.

Bene sudėtingiausia „persijungti" į kitokį kainų ir pinigų skaičiavimo režimą bus vaikams, kurie dar neturi susiformavusių finansinių įgūdžių. Todėl prie euro moksleivius reikėtų pratinti jau dabar.
Odeta Bložienė

„Mažai žinių apie valiutos keitimą turintiems moksleiviams kyla grėsmė pervertinti savo finansines galimybes, kadangi prekės iš pirmo žvilgsnio atrodys pigesnės. Matydamas, kad, pavyzdžiui, ledų porcija kainuoja 20 centų, vietoje lito, vaikas gali pagalvoti, kodėl nenusipirkus dešimt porcijų vietoje vienos. Ir taip vienu ypu išleisti visus savo kišenpinigius. Tad būtina kuo dažniau kalbėti su moksleiviais apie tai, ką išties tie 20 centų po Naujųjų metų reikš, kaip sėkmingiau laviruoti tarp turimos pinigų sumos ir savo poreikių", - pažymėjo O. Bložienė.

Dėl šių priežasčių ekonomikos pamokose euras taps gerokai svarbesne tema - mokytojų apklausos duomenimis, 95 proc. pedagogų planuoja papildyti ekonomikos pamokų programą tema apie naująją valiutą. Tačiau net beveik 60 proc. ekonomikos mokytojų pasigenda tinkamos informacijos apie tai, kaip padėti moksleiviams lengviau adaptuotis prie euro.

Iš priemonių, reikalingų vaikų informavimui apie eurą, mokytojams labiausiai trūksta specialių užduočių, interaktyvių edukacinių žaidimų ir metodinės medžiagos, skirtos pedagogams. Dauguma pasiryžę tokios informacijos ieškotis patys, o dešimtadalis pedagogų vaikus su euru supažindins tik tuomet, jei gaus metodinės medžiagos iš Švietimo ministerijos ar kitų šaltinių.

„Nors kasmet moksleivių finansiniam raštingumui skiriama vis daugiau dėmesio, žinių pritaikymas praktikoje dažnai vis dar šlubuoja. Tai nulemia ir klaidas tvarkantis su studentiškais finansais, ir sunkumus, pradedant savarankišką gyvenimą. O toks reikšmingas įvykis, kaip valiutos pasikeitimas, neabejotinai turės įtakos jaunimo finansinei elgsenai. Siekiant, kad moksleiviams euras nepakištų kojos, būtina aktyviau stiprinti jų finansinius įgūdžius/žinias. Kartu su ekonomikos mokytojais tikimės, kad tai padės padaryti ir sprendimas įvesti privalomą matematikos egzaminą", - apibendrino O. Bložienė.

„Tavo vaikas" dovana mokyklinukams! Atsiųskite specialų Gustavo nuotykių pamokų tvarkaraštį ir pradžiuginkite savo vaiką.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.