Paauglių pamėgtas sekstingas gali baigtis liūdnai

 (1)
Nemaža dalis Lietuvos paauglių yra susidūrę su sekstingu (angl. sexting - dviejų žodžių „sex" ir „texting" kombinacija) - elgesiu, kai dalijamasi intymaus turinio vaizdais ar žinutėmis, kito žmogaus intymios nuotraukos persiunčiamos naudojantis technologijomis: mobiliaisiais telefonais, elektroniniu paštu, socialiniais tinklais, pažinčių svetainėmis ir panašiai.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Tarptautinis tyrimas „EU Kids Online" jau 2011 m. parodė, kad 4 proc. 9-16 metų amžiaus Lietuvos vaikų siuntė, o kas penktas tokio amžiaus vaikas yra gavęs seksualinio turinio vaizdų ar žinučių.

Psichologai pastebi, kad merginos dažnai siunčia savo apnuoginto kūno nuotraukas, norėdamos parodyti save ar padaryti įspūdį kitiems, nepagalvodamos apie galimas pasekmes. Tuo tarpu vaikinai dažniau linkę platinti kitų asmenines nuotraukas, siekdami išjuokti ar atkeršyti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Liaudiški būdai, kurie atbaido uodus

Vaikų vardų mados Kaune: TOP 10 ir mamų komentarai

„Vis dažniau tenka susidurti su paaugliais, nukentėjusiais nemaloniose situacijose, kai asmeninės intymios nuotraukos tyčia ar netyčia atsidūrė viešojoje erdvėje, - teigia VšĮ „Vaikų linija" savanorių mokytoja, psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė. - Sekstingo problema - jo pasekmės, nes viešojoje erdvėje pasklidusi nuotrauka gali sugadinti paauglio reputaciją. Be to, dažnai kaltinami patys nusifotografavę paaugliai, nors savo atvaizdą siuntė tik mylimam žmogui ir nesitikėjo, kad jį pamatys ir kiti." J. S. Jasiulionė yra susidūrusi su atvejais, kai susipykus draugams ar porai, keršto priemone tampa intymios nuotraukos arba vaizdo įrašo paviešinimas.

Paaugliai tampa elektroninių patyčių objektais

Pasak psichologės, sekstingo pradžia galima laikyti ir nepažįstamų žmonių prašymus internete, kad paaugliai atsiųstų savo apnuoginto kūno vaizdų: „Dažniausiai iš pradžių su paaugliais yra užmezgamas kontaktas, įgaunamas jų pasitikėjimas, o tada įvairiais tikslais prašoma atsiųsti apnuoginto kūno nuotraukų. Išplatinta asmeninė informacija bei vaizdai neretai tampa elektroninių patyčių priežastimi."

Siekdami užkirsti kelią sekstingo pasekmėms, specialistai ragina paauglius neskubėti siųsti intymių nuotraukų, bet iš pradžių atsakyti sau į keletą klausimų: kodėl norisi siųsti nuotrauką šiam žmogui, ar norėčiau, kad šią nuotrauką pamatytų tėvai, mokytojai ar visai nepažįstami žmonės, kas bus, jei nuotraukos nenusiųsiu, ir kas nutiktų mano nuotraukoms, jei susipykčiau su draugu. Galų gale, nebijoti ir atsisakyti - mylimas žmogus turi suprasti ir nereikalauti daryti to, ko kita pusė nenori.

Kaip elgtis, jei nuotraukos ima plisti?

„Jei vis dėlto nutiko taip, kad intymi informacija pateko į viešąją erdvę, pirmiausia reikia pasikalbėti su ją išplatinusiu žmogumi ir paprašyti išimti. Jeigu vaizdai plinta socialiniame tinkle, svarbu pranešti tinklo administratoriui ir paprašyti pašalinti intymius vaizdus, kaip pažeidžiančius taisykles. Svarbiausia, neatidėlioti ir imtis konkrečių veiksmų", - pabrėžia J. S. Jasiulionė.

Psichologė pastebi, kad, susidūrę su sekstingo pasekmėmis, paaugliai dažniau linkę kreiptis pagalbos į bendraamžius nei į tėvus, nes baiminasi būti nesuprasti ar pasmerkti. Tėvams, sužinojus apie situaciją, į kurią pateko vaikas, patariama ne pulti teisti, bet išklausyti ir drauge ieškoti būdų, kaip spręsti problemą.

„Vaikų linija", jau trečius metus vykdydama projektą „Saugesnis internetas", teikia pagalbą vaikams ir paaugliams, susidūrusiems su sekstingu, seksualiniu viliojimu, elektroninėmis patyčiomis ar kita bauginančia patirtimi, naudojantis internetu. „Vaikų linijai" galima skambinti telefonu 116111, rašyti elektroninius laiškus arba dalyvauti diskusijose interneto svetainės vaikulinija.lt forume. Vaikų saugumo internete bei jame kylančių grėsmių klausimais į „Vaikų linijos" konsultantus gali kreiptis ir tėvai. Be to, naudingos informacijos galima rasti „Vaikų linijos" interneto svetainėje vaikulinija.lt.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.