Paauglystės pavojai: rūkymas, alkoholis ir blogi draugai (psichologės komentaras)

Prižiūrėti paauglį yra taip pat svarbu, kaip ir pasitikėti juo. Juk šiame sudėtingo pažinimo ir brandos etape vaikas nustoja tėvus matyti kaip vienintelius „reikalo žinovus" ir šią tuštumą greitai užpildo aplinkos įtaka.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Žiniomis apie pažintį su alkoholiu ir cigaretėmis, paauglio draugus dalinasi psichologė Jūratė Bortkevičienė.

Ar reikia pažinti paauglio draugus ir kaip su jais bendrauti?

Siekdamas saviraiškos ir pritapimo paauglys vienu metu keičia vaikystės draugus ir atranda naujas socialines grupes. Būtent naujieji draugai dabar jam atrodo svarbūs, įdomūs ir tokie, į kuriuos jis nori lygiuotis, kurių pripažinimo jis siekia.

Besiformuojanti paauglio asmenybė, jo sprendimai ir pirmosios patirtys gali stipriai priklausyti nuo jį supančios aplinkos. Todėl tėvai turi pažinti paauglio draugus. Taip jie žinos, su kokia kompanija yra jų vaikas.

Jei tėvai visada mielai susipažįsta ir nemoralizuoja vaiko dėl draugų pasirinkimo, tuomet paaugliai drąsiai pristato savo draugus tėvams. Nereikėtų pamiršti ir senų vaikystės draugų, kurie atrodo gerai pažįstami. Juk jie taip pat auga ir dabar patys tapo paaugliais. Todėl jų požiūris, elgesys ir nuostatos galėjo stipriai pasikeisti. Galbūt derėtų su jais susipažinti iš naujo, pažvelgti į šiuos draugystės saitus be išankstinių nuostatų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką daryti tėvams sužinojus, kad paauglys jau gyvena lytinį gyvenimą
Kodėl paaugliai panašūs į kūdikius: interviu su psichologe

Nepamirškite paklausti, kaip sekasi paauglio draugams – sužinosite, kaip sekasi ir jūsų vaikui. Visada išklausykite paauglio draugus, tačiau neskubėkite moralizuoti ar pasakoti, kaip kažkas vyksta jūsų šeimoje. Svarbu suprasti, kad šie draugai nėra jūsų draugai, todėl tėvams nederėtų būti įkyriems.

Gerai elgiasi tie tėvai, kurie turi net tik draugų telefonus, bet ir draugų tėvų telefonus. Taip bus lengviau juos kontroliuoti. Svarbus dalykas – niekada nepasiduokite paauglio provokacijai „pasakykite mano tėvams, kad mes miegosime pas jus“, nes meluoti kitų vaikų tėvams – nepagarba sau.

Jeigu paauglio draugai tėvams atrodo „nekokia kompanija"

Paauglystėje vaikai ieško sau pritarimo, draugai tampa autoritetais, todėl jie buriasi į kompanijas, kuriose patenkina drausmės ir bendravimo poreikius. Tėvų atsakomybė yra sekti ir kontroliuoti vaiko socialinį ratą, pažinti jo draugus. Jei vaikas pradėjo bendrauti su bloga kompanija, sustabdykite jį. Tačiau prieš imantis šių kraštutinių veiksmų tėvams reikia atsakyti į du klausimus – ar ši kompanija tikrai yra netinkama ir kodėl vaikas pasirinko būtent ją?

Visų pirma, paaugliai eksperimentuoja su išvaizda, elgsena, kalbos maniera taip ieškodami savęs bei protestuodami prieš jaunesnįjį „aš“. Jie atranda naujus emocinius bei fizinius potyrius, išbando naujus dalykus: alkoholį, tabaką, seksą ir atsirenka, kas bus priimtina ateityje.

Todėl toli gražu nederėtų teigti, kad kiekvienas išsišokęs (o tiksliau – saviraiškos ieškantis) ar pankiškai apsirengęs paauglys yra bloga kompanija. Net jeigu vaikas kompanijoje išbando jums nepriimtinus dalykus, įvertinkite, galbūt tai natūralaus pažinimo dalis.

Jei drausite paaugliui bendrauti su kuo jis nori, kils nepasitenkinimas ir jis tiesiog nepereis tam tikro paauglystės etapo.

Nederėtų teigti, kad kiekvienas išsišokęs (o tiksliau – saviraiškos ieškantis) ar pankiškai apsirengęs paauglys yra bloga kompanija.
Psichologė Jūratė Bortkevičienė

Geriau iškelkite taisykles, kurių paauglys turi laikytis, pavyzdžiui, grįžti iki 22 val., grįžęs turi papūsti, jūs norite sužinoti, ar nėra parūkęs ir t.t. Ir jei paauglys pažeidžia taisykles, jam skiriamas namų areštas. Mes baudžiame už nepriimtiną elgesį, bet neatimame jiems taip reikalingo bendravimo.

Kitas klausimas – kodėl paauglys bendrauja su šia kompanija? Galbūt juos tikrai sieja bendri interesai, galbūt paauglys tiesiog siekia pritapti ir eksperimentuoja, o galbūt jūsų vaikas protestuoja. „Nekokia kompanija“ gali būti viena iš protesto formų, kuria vaikas siekia įrodyti savo nuomonės viršumą prieš tėvų sprendimus bei išbandyti ribas.

Tokiu atveju reikėtų reaguoti ramiai, tačiau griežtai nubrėžti elgesio ribas. Paauglys turi suprasti, kad jo saviraiškos laisvė ir asmenybės paieškos nėra ribojamos, tačiau šiuose namuose būtina laikytis taisyklių ir kol kas tas taisykles nustato tėvai.

Paauglys, alkoholis ir cigaretės

Jeigu į namus grįžus paaugliui aiškiai juntamas rūkalų kvapas arba akivaizdu, kad vaikas yra vartojęs alkoholio, būtina kalbėtis. Tačiau šį pokalbį palikite rytui, jog vaikas galėtų tinkamai jus suprasti.

Jokiu būdu neapsimetinėkite, kad nieko nematote, neskubėkite paauglio barti dabar ir čia bei nepasiduokite provokacijai „Čia ne aš, čia mano draugai...“

Pokalbį reikėtų pradėti ramiai, be didelių emocijų, pykčio ir dramatizavimo. Juk akivaizdu, kad šio fakto jau nepakeisite, tad svarbu išsiaiškinti padėtį ir ją suvaldyti. Kad dažnas paauglys tai išbandys, nėra tragedija – tai yra normalu. Taip paaugliai pažįsta pasaulį ir atsirenka, kas yra gerai, o kas yra blogai.

Tačiau svarbu laiku užkirsti kelią, kad tai netaptų įpročiu. Taip pat nesuteikite paaugliui prielaidų manyti, jog alkoholį ar rūkymą jis galės naudoti kaip protesto priemones.

Išsakykite savo poziciją, įspėkite jį, kas laukia, jeigu situacija pasikartos ir būtinai laikykitės savo žodžio. Įspėti ar sudrausminti paauglį galite įvairiais būdais, tačiau svarbiausia yra tai, kad jie būtų sąžiningi, terminuoti ir nežeminantys.

Galite pažadėti sumažinti dienpinigius, skirti namų areštą iki mėnesio, leisti kompiuteriu naudotis tik mokslo tikslams, ribotam laikui uždrausti lankytis vakarėliuose, bendrauti su draugais ir pan.

Negrasinkite nebūtais dalykais kaip „daugiau niekada...“, „iki gyvenimo pabaigos...“ Paauglys nebe vaikas, jis viską supranta logiškai, o tokie nerealiniai terminai tik paskatins protestuoti ir maištauti, nes „ką daugiau man gali padaryti“. Tėvams vertėtų įsivaizduoti, kad yra policininkai, sustabdę pažeidėją. Pirmiausia įspėjate, o jeigu nusižengimas kartojasi, skiriate baudą.

Kovo 14-15 dienomis Vilniuje, LPKC Litexpo, pirmą kartą Lietuvoje organizuojamoje konferencijoje ATSAKINGA TĖVYSTĖ atsakymais tėvams apie vaikus dalinsis žymiausi bei progresyviausi šio meto Lietuvos vaikų ir paauglių auklėjimo profesionalai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?