Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?

 (7)
„Velnias, bijau, kad ir vėl nespėsiu paruošti pamokų", - sielojasi nervingai į laikrodį dirsčiojanti kolegė. Skiemenis ir skaičius dėliojantys, rašinėlius rašantys ir užduotis apie iš skirtingų taškų išvažiavusius ir susitikti turinčius traukinius sprendžiantys suaugusieji nestebina tik turinčių mokyklinukus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bene kiekvienoje šeimoje, atėjus laikui atžalai sėsti į mokyklos suolą, kyla klausimas - kaip bus ruošiamos pamokos? Štai čia ir prasideda įvairovė - vieni tėveliai neleidžia savo mokinukui be jų nė sąsiuvinio atsiversti (vis tiek priterlios ir pridarys klaidų), skambina mokytojai, tikslindami užduotis, peržiūri visus mažojo mokslinčiaus sąsiuvinius, skuba iš darbo, nes bijo, kad be jų pamokų neparuošęs vaikas tiesiog užmigs.

Kiti tėveliai į mokyklą žiūri kitaip - yra mokytojas, jis turi išmokyti. Jie mano, kad neturi laiko domėtis, ką vaikas veikė mokykloje, patikrinti, ar pyplys teisingai suskaičiavo pratybose pavaizduotame medyje tupinčias varnas, o ir kam to reikia? Jei jie gali pasirūpinti savimi, savarankiškas turi būti ir jų vaikas.

Abu šiuos variantus Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė vertina kaip kraštutinius. Vaikas - ne kareivėlis, tad muštras ir pastovi kontrolė jam netinka. Tačiau palikus mažąjį jam pačiam, taip pat gali kilti sunkumų, ir ne tik moksluose, - vaikas gali pasijusti niekam nereikalingas, imti maištauti.

Ieškantiems atsakymo, kaip padėti į mokyklą einančiam savo vaikui, psichologė V. Čioraitienė pirmiausia pataria nustatyti rėmus, - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie šių rėmų turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys tėvai. Jų vaidmuo - padėti vaikui suvokti režimą, - tvarką, kaip reikia mokytis.

Paskatinkite savo vaiką atskirame sąsiuvinyje pasižymėti, ką jis turi atlikti namuose. Jei moksleivis pamiršta, kas užduota, geriau, kad mama neprisiimtų visos atsakomybės už neparuoštas pamokas. Žinoma, vaikai dažnai bijo skambinti mokytojai ar prisipažinti nepasiruošę pamokai. Užsirašykite keleto vaiko klasiokų telefonų numerių ir pasiūlykite jam pasitikslinti užduotis pas juos. Jei visgi vaikas nepasiruošė pamokai, - per daug nebarkite, nepamokslaukite ir juo labiau - nesišaipykite. Galų gale, nėra pasaulio pabaiga, jei kažko nežinai ar pamiršti. Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti" ir neiti į mokyklą. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruoštų pamokų priklauso jūsų meilė jam, ar bijoti tiek, kad prasidėtų neurozė.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis į lauką, ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite į vaiko norus, tačiau pamokų ruošimo neatidėkite labai vėlai į vakarą, kai mažasis jau bus pavargęs. Jei sėdėti su pamokas ruošiančiu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimybę paklausti, jei ko nesupranta, - būtina. Ypač tai svarbu pradinukams, kurie, anot psichologės, linkę neatidžiai skaityti užduotis ir dėl to privelia klaidų ar atlieka tik dalį to, ką reikėtų. Labai gerai, jei tėvai skatina vaiko atsakomybę už tai, kaip jis susideda daiktus į kuprinę, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui būtų smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinktą žadintuvą.

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Pažįstu mokytoją, radusią labai tinkamą bausmę - jei vaikas dukart neparuošia namų darbų, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinktą eilėraštį ir jį išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais tėvams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago" skonį - tai moko, kaip elgtis gyvenime.

Muštruotojams noriu priminti, kad taip, geriausia, kai viskas padaryta, tačiau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pavėlavę į darbą? Vargu. Tad ir iš vaiko nereikėtų reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonumų, bet jis mokės su jais susidoroti. Todėl patarkite pačiam pasisakyti mokytojai, kad nespėjo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokytų", kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitinėti atskirai, juk taip gaus papildomo dėmesio.

Visada ruošiant pamokas su tėvais, vaikas gauna labai daug dėmesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai galės pats, vaikas ims apgaudinėti - apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaugęs su juo pasedėtų. Tai vyksta nesąmoningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar tėčio matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu būnant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaidų, tačiau vaikas neišmoksta ruošti pamokų pats.

Taigi, idealus variantas - leisti ruoštis pačiam, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei jūsų atžala nuolat parneša mokytojos pastabų dėl neatliktų užduočių, pakalbėkite, kodėl taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „žiūrėk, kokia vištos koja rašai", ar per aukštai pakelta kartelė? Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pailsėjęs vaikas - tad stebėkite, kad mokinukas miegot? 9-10 valandų per parą. Jei labai nesiseka mokytis, pasidomėkite, kaip vaikas sutaria su klasiokais, kaip mokosi jie - kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klasėje balta varna. Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai - reikia ir nubausti. Tik bausmės turi būti adekvačios. O pabaigai norėčiau priminti, kad ne tik tėvams turi rūpėti, kad pamokos būtų paruoštos, - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pačiam vaikui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.