Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?

 (7)
„Velnias, bijau, kad ir vėl nespėsiu paruošti pamokų", - sielojasi nervingai į laikrodį dirsčiojanti kolegė. Skiemenis ir skaičius dėliojantys, rašinėlius rašantys ir užduotis apie iš skirtingų taškų išvažiavusius ir susitikti turinčius traukinius sprendžiantys suaugusieji nestebina tik turinčių mokyklinukus.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Bene kiekvienoje šeimoje, atėjus laikui atžalai sėsti į mokyklos suolą, kyla klausimas - kaip bus ruošiamos pamokos? Štai čia ir prasideda įvairovė - vieni tėveliai neleidžia savo mokinukui be jų nė sąsiuvinio atsiversti (vis tiek priterlios ir pridarys klaidų), skambina mokytojai, tikslindami užduotis, peržiūri visus mažojo mokslinčiaus sąsiuvinius, skuba iš darbo, nes bijo, kad be jų pamokų neparuošęs vaikas tiesiog užmigs.

Kiti tėveliai į mokyklą žiūri kitaip - yra mokytojas, jis turi išmokyti. Jie mano, kad neturi laiko domėtis, ką vaikas veikė mokykloje, patikrinti, ar pyplys teisingai suskaičiavo pratybose pavaizduotame medyje tupinčias varnas, o ir kam to reikia? Jei jie gali pasirūpinti savimi, savarankiškas turi būti ir jų vaikas.

Abu šiuos variantus Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė vertina kaip kraštutinius. Vaikas - ne kareivėlis, tad muštras ir pastovi kontrolė jam netinka. Tačiau palikus mažąjį jam pačiam, taip pat gali kilti sunkumų, ir ne tik moksluose, - vaikas gali pasijusti niekam nereikalingas, imti maištauti.

Ieškantiems atsakymo, kaip padėti į mokyklą einančiam savo vaikui, psichologė V. Čioraitienė pirmiausia pataria nustatyti rėmus, - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie šių rėmų turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys tėvai. Jų vaidmuo - padėti vaikui suvokti režimą, - tvarką, kaip reikia mokytis.

Paskatinkite savo vaiką atskirame sąsiuvinyje pasižymėti, ką jis turi atlikti namuose. Jei moksleivis pamiršta, kas užduota, geriau, kad mama neprisiimtų visos atsakomybės už neparuoštas pamokas. Žinoma, vaikai dažnai bijo skambinti mokytojai ar prisipažinti nepasiruošę pamokai. Užsirašykite keleto vaiko klasiokų telefonų numerių ir pasiūlykite jam pasitikslinti užduotis pas juos. Jei visgi vaikas nepasiruošė pamokai, - per daug nebarkite, nepamokslaukite ir juo labiau - nesišaipykite. Galų gale, nėra pasaulio pabaiga, jei kažko nežinai ar pamiršti. Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti" ir neiti į mokyklą. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruoštų pamokų priklauso jūsų meilė jam, ar bijoti tiek, kad prasidėtų neurozė.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis į lauką, ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite į vaiko norus, tačiau pamokų ruošimo neatidėkite labai vėlai į vakarą, kai mažasis jau bus pavargęs. Jei sėdėti su pamokas ruošiančiu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimybę paklausti, jei ko nesupranta, - būtina. Ypač tai svarbu pradinukams, kurie, anot psichologės, linkę neatidžiai skaityti užduotis ir dėl to privelia klaidų ar atlieka tik dalį to, ką reikėtų. Labai gerai, jei tėvai skatina vaiko atsakomybę už tai, kaip jis susideda daiktus į kuprinę, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui būtų smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinktą žadintuvą.

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Pažįstu mokytoją, radusią labai tinkamą bausmę - jei vaikas dukart neparuošia namų darbų, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinktą eilėraštį ir jį išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais tėvams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago" skonį - tai moko, kaip elgtis gyvenime.

Muštruotojams noriu priminti, kad taip, geriausia, kai viskas padaryta, tačiau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pavėlavę į darbą? Vargu. Tad ir iš vaiko nereikėtų reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonumų, bet jis mokės su jais susidoroti. Todėl patarkite pačiam pasisakyti mokytojai, kad nespėjo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokytų", kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitinėti atskirai, juk taip gaus papildomo dėmesio.

Visada ruošiant pamokas su tėvais, vaikas gauna labai daug dėmesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai galės pats, vaikas ims apgaudinėti - apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaugęs su juo pasedėtų. Tai vyksta nesąmoningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar tėčio matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu būnant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaidų, tačiau vaikas neišmoksta ruošti pamokų pats.

Taigi, idealus variantas - leisti ruoštis pačiam, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei jūsų atžala nuolat parneša mokytojos pastabų dėl neatliktų užduočių, pakalbėkite, kodėl taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „žiūrėk, kokia vištos koja rašai", ar per aukštai pakelta kartelė? Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pailsėjęs vaikas - tad stebėkite, kad mokinukas miegot? 9-10 valandų per parą. Jei labai nesiseka mokytis, pasidomėkite, kaip vaikas sutaria su klasiokais, kaip mokosi jie - kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klasėje balta varna. Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai - reikia ir nubausti. Tik bausmės turi būti adekvačios. O pabaigai norėčiau priminti, kad ne tik tėvams turi rūpėti, kad pamokos būtų paruoštos, - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pačiam vaikui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.