Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?

 (7)
„Velnias, bijau, kad ir vėl nespėsiu paruošti pamokų", - sielojasi nervingai į laikrodį dirsčiojanti kolegė. Skiemenis ir skaičius dėliojantys, rašinėlius rašantys ir užduotis apie iš skirtingų taškų išvažiavusius ir susitikti turinčius traukinius sprendžiantys suaugusieji nestebina tik turinčių mokyklinukus.
Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?
© Shutterstock nuotr.

Bene kiekvienoje šeimoje, atėjus laikui atžalai sėsti į mokyklos suolą, kyla klausimas - kaip bus ruošiamos pamokos? Štai čia ir prasideda įvairovė - vieni tėveliai neleidžia savo mokinukui be jų nė sąsiuvinio atsiversti (vis tiek priterlios ir pridarys klaidų), skambina mokytojai, tikslindami užduotis, peržiūri visus mažojo mokslinčiaus sąsiuvinius, skuba iš darbo, nes bijo, kad be jų pamokų neparuošęs vaikas tiesiog užmigs.

Kiti tėveliai į mokyklą žiūri kitaip - yra mokytojas, jis turi išmokyti. Jie mano, kad neturi laiko domėtis, ką vaikas veikė mokykloje, patikrinti, ar pyplys teisingai suskaičiavo pratybose pavaizduotame medyje tupinčias varnas, o ir kam to reikia? Jei jie gali pasirūpinti savimi, savarankiškas turi būti ir jų vaikas.

Abu šiuos variantus Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė vertina kaip kraštutinius. Vaikas - ne kareivėlis, tad muštras ir pastovi kontrolė jam netinka. Tačiau palikus mažąjį jam pačiam, taip pat gali kilti sunkumų, ir ne tik moksluose, - vaikas gali pasijusti niekam nereikalingas, imti maištauti.

Ieškantiems atsakymo, kaip padėti į mokyklą einančiam savo vaikui, psichologė V. Čioraitienė pirmiausia pataria nustatyti rėmus, - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie šių rėmų turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys tėvai. Jų vaidmuo - padėti vaikui suvokti režimą, - tvarką, kaip reikia mokytis.

Paskatinkite savo vaiką atskirame sąsiuvinyje pasižymėti, ką jis turi atlikti namuose. Jei moksleivis pamiršta, kas užduota, geriau, kad mama neprisiimtų visos atsakomybės už neparuoštas pamokas. Žinoma, vaikai dažnai bijo skambinti mokytojai ar prisipažinti nepasiruošę pamokai. Užsirašykite keleto vaiko klasiokų telefonų numerių ir pasiūlykite jam pasitikslinti užduotis pas juos. Jei visgi vaikas nepasiruošė pamokai, - per daug nebarkite, nepamokslaukite ir juo labiau - nesišaipykite. Galų gale, nėra pasaulio pabaiga, jei kažko nežinai ar pamiršti. Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti" ir neiti į mokyklą. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruoštų pamokų priklauso jūsų meilė jam, ar bijoti tiek, kad prasidėtų neurozė.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis į lauką, ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite į vaiko norus, tačiau pamokų ruošimo neatidėkite labai vėlai į vakarą, kai mažasis jau bus pavargęs. Jei sėdėti su pamokas ruošiančiu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimybę paklausti, jei ko nesupranta, - būtina. Ypač tai svarbu pradinukams, kurie, anot psichologės, linkę neatidžiai skaityti užduotis ir dėl to privelia klaidų ar atlieka tik dalį to, ką reikėtų. Labai gerai, jei tėvai skatina vaiko atsakomybę už tai, kaip jis susideda daiktus į kuprinę, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui būtų smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinktą žadintuvą.

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Pažįstu mokytoją, radusią labai tinkamą bausmę - jei vaikas dukart neparuošia namų darbų, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinktą eilėraštį ir jį išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais tėvams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago" skonį - tai moko, kaip elgtis gyvenime.

Muštruotojams noriu priminti, kad taip, geriausia, kai viskas padaryta, tačiau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pavėlavę į darbą? Vargu. Tad ir iš vaiko nereikėtų reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonumų, bet jis mokės su jais susidoroti. Todėl patarkite pačiam pasisakyti mokytojai, kad nespėjo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokytų", kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitinėti atskirai, juk taip gaus papildomo dėmesio.

Visada ruošiant pamokas su tėvais, vaikas gauna labai daug dėmesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai galės pats, vaikas ims apgaudinėti - apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaugęs su juo pasedėtų. Tai vyksta nesąmoningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar tėčio matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu būnant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaidų, tačiau vaikas neišmoksta ruošti pamokų pats.

Taigi, idealus variantas - leisti ruoštis pačiam, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei jūsų atžala nuolat parneša mokytojos pastabų dėl neatliktų užduočių, pakalbėkite, kodėl taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „žiūrėk, kokia vištos koja rašai", ar per aukštai pakelta kartelė? Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pailsėjęs vaikas - tad stebėkite, kad mokinukas miegot? 9-10 valandų per parą. Jei labai nesiseka mokytis, pasidomėkite, kaip vaikas sutaria su klasiokais, kaip mokosi jie - kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klasėje balta varna. Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai - reikia ir nubausti. Tik bausmės turi būti adekvačios. O pabaigai norėčiau priminti, kad ne tik tėvams turi rūpėti, kad pamokos būtų paruoštos, - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pačiam vaikui.

vppc.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslai ir laisvalaikis

Vilniuje atidarytas unikalus intelekto lavinimo centras (2)

Vilniuje atidarytas pirmasis Baltijos šalyse intelekto lavinimo centras „Brain Gym", dirbantis pagal unikalią, amerikiečių mokslininkų sukurtą programą „BrainRx".

Jaudinanti neįgalios Urtės mamos išpažintis: nebuvome ubagai, bet jais tapome (108)

Ko dešimtmetė trečiokė su negalia iš provincijos gali pamokyti Lietuvos valdžią nepaisant to, kad greičiausiai liks antriems metams? Už ką jos mama, užauginusi 4 vaikus ir pastačiusi ant kojų medicinos nurašytą jaunėlę, todėl likusi bedarbė ir beturtė, galėtų padėkoti savo šaliai?

Lietuvių pamėgtas Ventspilis: dvi vietos, kurias būtina aplankyti (9)

Vienas žinomiausių turistų galutinių tikslų Latvijoje yra Ventspilis - sutvarkytas, šiuolaikinis ir žydintis miestas prie Baltijos jūros, kuriame šeimos su vaikais ras įvairių poilsio galimybių. Mėgstami šeimos poilsio centrai Ventspilyje yra Nuotykių parkas ir Vandens nuotykių parkas.

Ar tikrai šiandien mokome vaikus to, ko jiems prireiks rytoj?

Augindami vaikus, ne visada atrandame laiko stabtelėti ir pamąstyti. Kokiai ateičiai, sąlygoms bei aplinkybėms juos auginame? Ar mūsų, tėvų, bei ugdymo institucijų taikomi metodai garantuos jų sėkmę ateityje? Ar mokiname vaikus tų dalykų, kurie bus jiems praktiškai naudingi gyvenime?

Mokykla, kurioje vaikai nori mokytis: kokia ji turi būti? (1)

Kiekvieną dieną iš mokyklos grįžusių vaikų klausiame, kaip jiems sekėsi, kaip patiko mokykloje. Deja, ne visada atsakymas būna toks, kokio tikimės.

Kaip išsakyti vaikui kritiką, kad jis nesupyktų ir nuo šiol elgtųsi geriau? (2)

Daugelis tėvų šiandien susirūpinę: tai reikia girti vaikus ar nereikia? Jei reikia, kaip tą daryti? Tačiau vaiko gerovės specialistai pastebi, kad ne mažiau svarbi yra ir kita tema – vaikų kritikavimo. Kaip išsakyti vaikui kritiką neužgaunant jo savigarbos?

A.Landsbergienė: kaip ugdyti pilietiškumą ir užauginti Lietuvos patriotus (320)

Patriotu ne gimstama, o tampama. Kai kurie vaikai jau nuo pat mažens bėgioja su Lietuvos vėliavėle rankose ir jaučia nuoširdžius jausmus Tėvynei, tačiau dalis žmonių net ir būdami suaugę negali būti pavadinti tikrais patriotais.

Kai vaikas nusimoko, tėvai, norėdami gero, elgiasi ne visada protingai (3)

Tėvams dažnai atrodo, kad jų vaikai mokosi per mažai, negu reikėtų ir gauna prastesnius pažymius, negu galėtų.

Pamatyk: nerealus lietuvaičių šokis sužavėjo teisėjus iš užsienio VIDEO (25)

Dešimtmetės Liepa ir Atėnė praėjusią savaitę vykusiame gatvės šokių kovų festivalyje privertė aiktelėti visus žiūrovus.

Tėvams tai pati nemaloniausia tema, tačiau kalbėtis apie tai su vaikais REIKIA (4)

Pirmoji simpatija, bręstančio kūno pokyčiai bei hormonų audros - vaikas tampa suaugusiuoju ir susipažįsta su priešinga lytimi.

Kodėl vaikai meluoja: pasiruoškite atsakymui, kuris jums nepatiks

Paauglystės metu tėvai dažnai skundžiasi, jog jų vaikas, iki tol buvęs paklusnus ir geras, pradeda meluoti. Cigarečių pakelis kišenėje, bet jie tikrai nerūkantys, praleistos pamokos, nors pamokoje jie tikrai buvo, o savaitgalį ramiai miegojo pas draugus, nors socialinių tinklų nuotraukos kalba kitaip.

Psichologė: tėvai turi padėti vaikui išmokti mokytis, o ne atlikti viską už jį (1)

Vaikui pradėjus kasdien žygiuoti į mokyklą, tėvų pečius užgula naujas rūpestis ir atsakomybė – mokslai.

Sužinoję apie patyčias, kai kurie tėvai sureaguoja netinkamai: psichologės komentaras

Patyčios - viena opiausių problemų, paliekančių gilius įspaudus formuojantis žmogaus asmenybei.

Naudingi patarimai tėvams, kaip su vaikais kalbėti apie pinigus

Auklėdami savo vaikus tėvai stengiasi suteikti jiems kuo daugiau žinių, susijusių su įvairiomis gyvenimo sritimis. Tačiau pinigų tema kažkodėl neretai lieka nuošaly.

Kaip išlaikyti šiltus santykius su paaugliu: psichologės patarimai tėvams (6)

Paauglystės metu žmogus patiria didelius pokyčius- kinta jo fizinis kūnas, formuojasi asmenybė, vis dažniau kyla klausimai, kas aš esu ir koks mano vaidmuo visuomenėje.