Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?

 (7)
„Velnias, bijau, kad ir vėl nespėsiu paruošti pamokų", - sielojasi nervingai į laikrodį dirsčiojanti kolegė. Skiemenis ir skaičius dėliojantys, rašinėlius rašantys ir užduotis apie iš skirtingų taškų išvažiavusius ir susitikti turinčius traukinius sprendžiantys suaugusieji nestebina tik turinčių mokyklinukus.
Psichologė: ar tėvai turi padėti savo vaikams ruošti pamokas?
© Shutterstock nuotr.

Bene kiekvienoje šeimoje, atėjus laikui atžalai sėsti į mokyklos suolą, kyla klausimas - kaip bus ruošiamos pamokos? Štai čia ir prasideda įvairovė - vieni tėveliai neleidžia savo mokinukui be jų nė sąsiuvinio atsiversti (vis tiek priterlios ir pridarys klaidų), skambina mokytojai, tikslindami užduotis, peržiūri visus mažojo mokslinčiaus sąsiuvinius, skuba iš darbo, nes bijo, kad be jų pamokų neparuošęs vaikas tiesiog užmigs.

Kiti tėveliai į mokyklą žiūri kitaip - yra mokytojas, jis turi išmokyti. Jie mano, kad neturi laiko domėtis, ką vaikas veikė mokykloje, patikrinti, ar pyplys teisingai suskaičiavo pratybose pavaizduotame medyje tupinčias varnas, o ir kam to reikia? Jei jie gali pasirūpinti savimi, savarankiškas turi būti ir jų vaikas.

Abu šiuos variantus Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Vita Čioraitienė vertina kaip kraštutinius. Vaikas - ne kareivėlis, tad muštras ir pastovi kontrolė jam netinka. Tačiau palikus mažąjį jam pačiam, taip pat gali kilti sunkumų, ir ne tik moksluose, - vaikas gali pasijusti niekam nereikalingas, imti maištauti.

Ieškantiems atsakymo, kaip padėti į mokyklą einančiam savo vaikui, psichologė V. Čioraitienė pirmiausia pataria nustatyti rėmus, - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie šių rėmų turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys tėvai. Jų vaidmuo - padėti vaikui suvokti režimą, - tvarką, kaip reikia mokytis.

Paskatinkite savo vaiką atskirame sąsiuvinyje pasižymėti, ką jis turi atlikti namuose. Jei moksleivis pamiršta, kas užduota, geriau, kad mama neprisiimtų visos atsakomybės už neparuoštas pamokas. Žinoma, vaikai dažnai bijo skambinti mokytojai ar prisipažinti nepasiruošę pamokai. Užsirašykite keleto vaiko klasiokų telefonų numerių ir pasiūlykite jam pasitikslinti užduotis pas juos. Jei visgi vaikas nepasiruošė pamokai, - per daug nebarkite, nepamokslaukite ir juo labiau - nesišaipykite. Galų gale, nėra pasaulio pabaiga, jei kažko nežinai ar pamiršti. Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti" ir neiti į mokyklą. Vaikas neturi galvoti, kad nuo paruoštų pamokų priklauso jūsų meilė jam, ar bijoti tiek, kad prasidėtų neurozė.

Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada eis į lauką, ar žais kompiuteriu. Atsižvelkite į vaiko norus, tačiau pamokų ruošimo neatidėkite labai vėlai į vakarą, kai mažasis jau bus pavargęs. Jei sėdėti su pamokas ruošiančiu vaiku nesitraukiant nepatartina, sudaryti jam galimybę paklausti, jei ko nesupranta, - būtina. Ypač tai svarbu pradinukams, kurie, anot psichologės, linkę neatidžiai skaityti užduotis ir dėl to privelia klaidų ar atlieka tik dalį to, ką reikėtų. Labai gerai, jei tėvai skatina vaiko atsakomybę už tai, kaip jis susideda daiktus į kuprinę, ruošiasi mokyklon ir t.t. Pavyzdžiui, kad vaikui būtų smagiau keltis, galima nupirkti jo išrinktą žadintuvą.

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų.
psichologė Vita ČIORAITIENĖ

Sėkmingo mokymosi taisyklė tokia - tėvai turi kontroliuoti vaiką, tačiau būtina ir leisti pajausti pasekmes - kas būna, kai nepasiruoši pamokoms. Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Pažįstu mokytoją, radusią labai tinkamą bausmę - jei vaikas dukart neparuošia namų darbų, jis privalo perrašyti iš knygos pasirinktą eilėraštį ir jį išmokti mintinai. Kad ir kaip kartais tėvams gaila vaiko, jis turi pajusti „sudegusio pyrago" skonį - tai moko, kaip elgtis gyvenime.

Muštruotojams noriu priminti, kad taip, geriausia, kai viskas padaryta, tačiau ar tikrai patys visada atliekame visas užduotis? Ar niekuomet nesame pavėlavę į darbą? Vargu. Tad ir iš vaiko nereikėtų reikalauti tobulumo. Vaikas turi susidurti su stresu ir suprasti, kad gyvenime bus ir nemalonumų, bet jis mokės su jais susidoroti. Todėl patarkite pačiam pasisakyti mokytojai, kad nespėjo ar pamiršo pasiruošti. Aišku, vienam mokiniui užteks vieno karto, kad „pasimokytų", kitam vaikui gali net savotiškai patikti atsiskaitinėti atskirai, juk taip gaus papildomo dėmesio.

Visada ruošiant pamokas su tėvais, vaikas gauna labai daug dėmesio - ir teigiamo, ir neigiamo. Gali nutikti, kad net tuomet, kai mokytis puikiausiai galės pats, vaikas ims apgaudinėti - apsimesti, kad negali atlikti vienos ar kitos užduoties, kad tik suaugęs su juo pasedėtų. Tai vyksta nesąmoningai, tiesiog mažajam ima atrodyti, kad be mamos ar tėčio matematikos jis tikrai nesupranta. Aišku, kartu būnant suaugusiam, pasitaiko mažiau klaidų, tačiau vaikas neišmoksta ruošti pamokų pats.

Taigi, idealus variantas - leisti ruoštis pačiam, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. Jei jūsų atžala nuolat parneša mokytojos pastabų dėl neatliktų užduočių, pakalbėkite, kodėl taip yra - gal vaikui per daug kritikos: „žiūrėk, kokia vištos koja rašai", ar per aukštai pakelta kartelė? Ir nepamirškite, kad gerai mokytis gali tik pailsėjęs vaikas - tad stebėkite, kad mokinukas miegot? 9-10 valandų per parą. Jei labai nesiseka mokytis, pasidomėkite, kaip vaikas sutaria su klasiokais, kaip mokosi jie - kartais net labai gabus mokinukas nesimoko, nes nenori likti klasėje balta varna. Aišku, jei pamokos neruošiamos piktybiškai - reikia ir nubausti. Tik bausmės turi būti adekvačios. O pabaigai norėčiau priminti, kad ne tik tėvams turi rūpėti, kad pamokos būtų paruoštos, - pasiruošti mokyklai turi tapti svarbu ir pačiam vaikui.

vppc.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kokias kuprines rinktis šį sezoną

Stilistė ir projekto „StiliuSOS.lt" įkūrėja Agnė Jagelavičiūtė teigia, kad kuprinė moksleiviui – tai aksesuaras, padedantis parodyti savo asmenybę ar charakterį, todėl jai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio.

Mūsų įspūdžiai iš mokslo centro AHHAA: smalsių vaikų ir tėvų rojus (FOTO) (2)

Tartu (Estijoje) esantis mokslo centras „Ahhaa“ kone kasdien sulaukia lankytojų iš Lietuvos. Pasijusti smalsiais vaikais čia gali ir suaugusieji, išbandydami interaktyvius eksponatus bei žaidimus.

Atidaroma pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla (5)

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniuje pradeda veikti pirmoji Lietuvoje humanistinė mokykla.

Psichologė: kaip emigracija veikia vaikų psichiką

Dažnai emigracija paliečia ne tik suaugusiuos, bet ir vaikus. Jeigu tėvai nusprendžia emigruoti į kitą šalį, jų sprendimas paliečia ir vaikus, nepriklausomai nuo to, ar vaikai yra paliekami gimtoje šalyje, ar išvežami kartu į naują šalį.

Kaip vieną pažangiausių švietimo sistemų turinti Suomija kovoja su patyčiomis (5)

Patyčios yra labai rimta problema (ir viena iš tų, kurios tėvai labiausiai bijo), su ja gali susidurti įvairaus amžiaus vaikai.

5 taisyklės tėvams, kaip su paaugliu draugauti, o ne kariauti (4)

Nuoširdaus pokalbio nebuvimas, kritikavimas, nuomonės nepaisymas ir per didelė kontrolė – tai bene dažniausios priežastys, kodėl daugelis tėvų skundžiasi pablogėjusiais santykiais su paaugliais.

Dr. Austėja Landsbergienė: kaip išsirinkti geriausią mokyklą (19)

Pradėję lankyti mokyklą, vaikai joje praleidžia net iki aštuonių valandų per dieną. Todėl akivaizdu, kad renkantis mokyklą kriterijaus „kad būtų arti namų" šiais laikais nebeužtenka.

7 kompetencijos, kurias mokykloje privalo įgyti mūsų vaikai (2)

Kiek šiandienos mokyklos yra orientuotos į kompetencijų, būtinų XXI amžiaus vaikui, ugdymą? Tų charakterio savybių, vertybių ir požiūrio, kurie padėtų jam ateityje kuo sėkmingiau prisitaikyti prie sparčios kaitos, vykstančios visuomenėje, ir atrasti savo vietą?

Nuo rugsėjo Karalienės Mortos mokykla – ir Klaipėdoje (24)

Vilniuje ir Kaune įsikūrusi privati Karalienės Mortos mokykla plečiasi – nuo šių metų rugsėjo atidaro padalinį ir Klaipėdoje. 2016/2017 mokslo metais čia laukiami priešmokyklinukai bei pirmokai. Kiekvienais metais mokykla augs po vieną klasę kartu su vaikais, t.y. atsiras antra, vėliau – trečia klasė, ir ilgainiui pradinė mokykla išaugs į pagrindinę.

Pedagogė: vienam vaikui reikia sakyti 5 kartus, kad suprastų, o kitam – 555, ir tai yra normalu

Kai norime, kad vaikas išmoktų važiuoti dviračiu - kantriai jį to mokome. Kai norime, kad vaikas išmoktų valytis dantis - taip pat jį to mokome.

Karalienės Mortos mokyklos pedagogė: 45 minučių pamoka – atgyvena (46)

Karalienės Mortos mokyklos pedagogė Gabrielė Kaupaitė interviu sako, kad mokytojas nebėra tas žmogus, kuris perpila žinias mokiniams, o pastarieji jas "iškala". Todėl 45 minučių trunkanti frontalinė pamoka yra atgyvena.

Kas geriau vaikui vasarą: atostogos pas močiutę ar išvyka į stovyklą? (6)

Vasaros atostogos jau visai čia pat. Tėvai dėliojasi, kur ir ką veiks jų vaikai, kol jie patys dirbs. Norisi, kad mažieji nebūtų šiaip kur „padėti", o laiką praleistų turiningai bei įgytų naujų gebėjimų.

Pedagogė: mokykla turi ne kimšti vaikui žinių, o ugdyti labai svarbią jo savybę (6)

Ko turėtų išmokyti šiuolaikinė mokykla: faktų ar mokėti juos susirasti ir tinkamai pritaikyti? Karalienės Mortos mokyklos, įsikūrusios Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pedagogė Viktorija Urbonaitė turi dar kitą atsakymą: mokykla ne tik turi suteikti žinių, bet ir išugdyti vaikų kūrybingumą.

Paprastas būdas kasdien mokyti vaikus matematikos (3)

Kai mokome vaiką važiuoti dviračiu, pirmiausia uždedame pagalbinius ratelius, kol jis išmoksta balansuoti ir įgyja pasitikėjimo savimi. Tada ateina laikas pasiūlyti du ratus, kol vėl bus pakartoti tie patys veiksmai. Nors labai vaizdingai pasakotume, kaip reikia teisingai važiuoti dviračiu, mūsų teorinė kalba vaikui visiškai nepadės. Reikia sėsti ir treniruotis.

Psichologė: vaikas turi teisę pykti, bet negali skriausti kito (3)

Tėvai vis dažniau domisi, koks auklėjimas yra palankesnis jų atžaloms, kaip tai veikia jų raidą, kaip reaguoti į konfliktines situacijas bei taikiai sutarti. Nemažai šeimų stengiasi elgtis demokratiškai ir taip ugdyti vaikų atsakomybę, pasitikėjimą savimi, bendruomeniškumą.