Psichologė: kokio amžiaus vaikus pradeda dominti intymios temos

Klausimui - „Iš kur aš atsiradau?" šiuolaikiniai tėvai jau yra daugiau ar mažiau pasirengę. Tačiau šiuolaikiniai vaikai pateikia tokių staigmenų, dėl kurių raudonis išmuša net patį „kiečiausią" tėtį.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Iš mamos laiško:

„Mūsų septynmetis (!) pastaruoju metu susidomėjo seksu. Išsiaiškinome, kad taip nutiko, kai vyresnis pusbrolis parodė jam iš interneto parsisiųstą pornografinį filmą. Sūnaus už atvirumą neišbarėme. Susėdome ir pasikalbėjome. Abu su vyru paaiškinome, kad tokie filmai yra negražūs, juose žmonės elgiasi negerai, vienas kito nemyli ir net gerai nepažįsta. Sūnui kilo dar daugiau klausimų, į kuriuos buvo ne tik sunku, bet ir neįmanoma atsakyti, pavyzdžiui, kodėl ta teta laižė to vyro daiktą. Net dabar prisiminus karštis išpila.

Į daug sūnaus klausimų taip ir nesugebėjome atsakyti. Sakėme, kad seksas - tai suaugusių žmonių reikalas, kad apie tai pašnekėsime, kai jis bus paauglys. Tačiau nenurimo - iki šiol visur ieško informacijos internete, telefone, klausinėja kiemo draugų. Nežinau, kaip elgtis. Juk jei uždrausime apie tai kalbėti, sulauksime priešingos reakcijos. Padėkite!"

Ši anoniminė istorija - viena iš tūkstančių. Tokios nutinka ne kur nors gūdžiuose kaimuose asocialių tėvų trobose, kuriose neretai ir viešas, ir intymus gyvenimas vyksta viename kambaryje. Jos nutinka ir padorių, išsilavinusių tėvų namuose.

Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskienė:

Kokio amžiaus vaikus pradeda dominti intymios temos?

Natūraliai vaikui tai tampa įdomu tada, kai pradeda bręsti ir keistis jo kūnas, „persitvarko" hormonų sistema. Tai nutinka paauglystėje - penkiolikmečiams, keturiolikmečiams, o kartais jau ir trylikmečiams. Domėjimąsi lydi nešvankūs juokeliai, kabinėjimasis prie bendraamžių. Paauglystėje tai normalu, tik vienas raidos etapų.

4-6 m. vaikai ypač domisi savo kūnu, tyrinėja jį, lygina su kito kūnu be jokių blogų minčių. Jei sveikai domėtis nėra draudžiama, už tai jie nėra baudžiami, žeminami, smalsumą greitai patenkina ir iki kito raidos etapo šią temą pamiršta.
Dovilė Jankauskienė

Tačiau šiuolaikiniai vaikai su tuo susiduria būdami tik septynerių, o kai kurie - dar anksčiau. Tai pastebi ir darželių auklėtojai, ir pradinių klasių pedagogai. Šeima, kurioje auga vaikas, gali būti padori, tačiau aplinkoje yra labai daug seksualinių dirgiklių: televizija, spauda, reklama, gatvės mados. Tokia jau rinkodaros strategija - seniai žinoma, kad seksas ir mirtis geriausiai parduodama.

Šiuolaikiniai vaikai yra perdirginti, nes kasdien mato daug nuogo kūno, girdi dviprasmiškų užuominų, kurios kažkam padeda kažką parduoti. Ir tai vieša, niekas vaikams akių neuždengia.

Septynmetis pagal psichologinę raidą išgyvena latentinį periodą (kuris trunka maždaug nuo 6 iki 12 m., šiuo periodu laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse, vaikas dėmesį sutelkia žinioms ir gebėjimams įgyti ir pan. - aut. past.), todėl neturėtų energijos eikvoti seksualiniams dalykams.

Tačiau yra taip, kaip yra. Vaikams kyla klausimų ir į juos reikia atsakyti. Antraip ieškos ir tikrai ras informacijos kitur. Rekomenduojama tai daryti kuo paprasčiau, vartoti anatomijos ir medicinos terminus - jie skamba nuobodžiai, todėl slopina smalsumą.

Dviprasmiškų dalykų nutinka ir šeimose, kuriose auga skirtinų lyčių vaikai. Štai sesutė maudydamasi vienoje vonioje su broliuku susidomi „pimpaliuku" (juk kažkas kabo!), tuo tarpu brolis niekaip negali suprasti, kaip jai išbėga „siusius"? Tai lyg ir nekalti klausimai, bet kartais sunku sugalvoti, ką į juos atsakyti.

4-6 m. vaikai ypač domisi savo kūnu, tyrinėja jį, lygina su kito kūnu be jokių blogų minčių. Jei sveikai domėtis nėra draudžiama, už tai jie nėra baudžiami, žeminami, smalsumą greitai patenkina ir iki kito raidos etapo šią temą pamiršta. Jei smalsumas slopinamas dirbtinai, pavyzdžiui, bausmėmis, didelė tikimybė, kad sutriks vaiko santykis su savo kūnu, ims atrodyti, kad visi kūniški dalykai yra negerai.

Todėl pastebėjus tokias vaikiško smalsavimo scenas reikėtų reaguoti kuo neutraliau. Bet stebėti, ką vaikai daro, kaip elgiasi, ar toks vieno elgesys netrikdo kito. Jei, pavyzdžiui, sesė juokiasi iš brolio lyties organo, šią sceną reikia sustabdyti, nukreipti dėmesį kitur.

Labai svarbu, kad suaugusieji nepradėtų bartis arba juoktis taip „aštrindami" padėtį.

Pavojingiau, kai skiriasi vaikų amžius, nes vyresnėlis gali išnaudoti mažesnįjį, t. y. stebėdamas, liesdamas jį gali tenkinti jau ne tik savo smalsumą. Istorijų, kai ankstyvąjį seksualinį tvirkinimą pradėjo vyresnis sesuo ar brolis, yra. Todėl rekomenduočiau tėvams būti budriems.

Vis dėlto būtų idealiausia, jei tokie intymūs ritualai būtų atliekami vienumoje, t. y. vaikai būtų maudomi po vieną, „siusiu" darytų tam skirtoje vietoje be pašalinių akių. Svarbu saugoti vaiko privatumą. Smalsumas yra normalu, bet suaugusio žmogaus užduotis yra mokyti vaiką pagarbos kito kūnui ir intymiems ritualams.

Ilgai per TV transliavo (gal ir tebetransliuoja) reklamą apie du, vyrišką ir moterišką, besiglaustančius degtukus. Vyriškas staiga užsidega ir sudega, sumirguliuoja užrašas: „Priešlaikinė ejakuliacija." „Mama, o kas yra ejakuliacija?" - klausia vaikas. Kaip paaiškinti?

Ar šitą reklamą rodo vaikams skirtu laiku?

Šiuolaikiniai vaikai yra perdirginti, nes kasdien mato daug nuogo kūno, girdi dviprasmiškų užuominų, kurios kažkam padeda kažką parduoti. Ir tai vieša, niekas vaikams akių neuždengia.
Psichologė Dovilė Jankauskienė

Kartais reikia tiesiog pasakyti: „Ateis metas ir aš tau paaiškinsiu." Nes nei septynmetis, nei devynmetis tikrai nesupras mediciniškai tikslaus atsakymo. Galima pasakyti, kad tai vyro ir moters santykių dalis, ir tiek. Plačiau nereikia aiškinti arba tvirtai pasakyti: „Daugiau paaiškinsiu vėliau, kai užaugsi."

Kartą mokykloje vienas pradinukas manęs paklausė: „Tai ką ten vyras ir moteris daro? Ar aš žinosiu, kaip daryti?" Atsakiau jam: „Tikrai žinosi. O kol kas tau nereikia tuo rūpintis." Ir jis nurimo, nebeklausinėjo. Matyt, pavyko pataikyti atsakyti. Tokio atsakymo jam ir reikėjo.

Nugirdau per radiją vaiką, pasakojantį apie mielą šeiminę sceną: „Tėtis kutena mamą, nes nori kad ir ji jį kutentų." Kaip vaikai supranta, priima, mato ir vertina tėvų meilikavimus, kutenimusis, bučinius ir t. t.?

Gražūs tėvų santykiai, meilė yra tai, kas vaikams teikia daugiausia saugumo. Vaikams yra gera matyti, jie saugiau jaučiasi, kai mato, kad tėvai rodo meilės ženklus vienas kitam: bučiuojasi, laiko vienas kitą už rankos. Stebėdami juos vaikai ir patys mokosi rodyti jausmus.

Žinoma, nereikia visko labai atvirai demonstruoti, t. y. kas skirta dviem, tas ir yra tik dviejų. Man labiau neramu dėl reklamų ir tų visų nereikalingų žodžių bei dirgiklių. Tėvai juk tarpusavyje kasdien turbūt nekalba apie ejakuliacijas, o mama vaikams matant nesistaipo prieš tėtį su vienais apatiniais?

Ar tikrai šiuolaikiniai vaikai seksualesni?

Taip. Jie seksualesni dėl mūsų, suaugusiųjų. Tėvai ne tik nesaugo vaikų nuo aplinkos dirgiklių, žinoma, nuo visko apsaugoti neįmanoma, bet, deja, dažnai ir patys juos dirgina. „Užverdu", kai matau, pavyzdžiui, Palangoje einančią mažą mielą trejų metukų mergytę, o ant jos šortukų užrašyta „Sexy" arba „69", arba yra koks nors kitas seksualinis simbolis. Suprantu, kad tėvai galbūt nesusimąsto, bet ką galvoja gamintojai?

Tai rodo, kad su vaikais elgiamės kaip su seksualiniais objektais. Ir tai nepagarba, tiesą sakant, tai tvirkinimas.

Mums dar labai trūksta sąmoningumo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.