Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Tuo metu keičiasi kūnas, mąstymas, bandoma suvokti, kas aš esu bei kuo skiriuosi nuo kitų. Kylančius emocinius sunkumus būtina spręsti kuo greičiau, nes į juos nereaguojant gali vystytis dar sudėtingesni ir gyvenimo gerovę trikdantys reiškiniai, tokie kaip, depresija, panikos atakos, nemiga, sutrikusi sveikata. Kaip atpažinti ir padėti paaugliui susidūrus su emociniais sunkumais, pataria psichologė bei viena iš „Mentor Lietuva" vasaros stovyklos vadovių Vaida Galkontaitė.

Paauglio elgesys – tik matoma ledkalnio viršūnė

Daugelis mokslinių tyrimų nurodo, kad emociniai ir elgesio sunkumai yra susiję tarpusavyje. „Vaizdžiai tariant, asmens emocijos ir elgesys yra tarsi ledkalnis. Šiuo atveju elgesys yra ledkalnio viršūnė, kuri matoma ir pastebima, tačiau po ja slypi dar didesnis darinys – emociniai sunkumai, kuriuos sudėtinga pamatyti. Kylančios emocijos veikia mūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei vyrauja nuolatinė įtampa, nerimas, priešiškumas, tuomet natūralu, kad paauglys ieško būdų, kurie padėtų tuos jausmus sumažinti. Deja, nutinka taip, kad pasirenkami būdai yra žalingi ir neefektyvūs, tokie kaip, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimas, smurtas", – apie ryšį tarp emocijų ir elgesio kalbėjo specialistė.

Pasak psichologės, manyta, kad paauglių emociniai ir elgesio sunkumai būna ryškiausi 15–16 metų amžiaus, tačiau dirbdama su jaunimu ji pastebi, kad elgesio sunkumai pasireiškia anksčiau – jau 12–13 metų vaikams. Galima numanyti, kad tam įtakos turi ankstesnis vaikų brendimas.

Tyrimai rodo, kad paauglių patiriami emociniai ir elgesio sunkumai per pastaruosius 10 metų padidėjo. Tam įtakos gali turėti tai, jog vaikai sulaukia mažiau dėmesio iš savo šeimos ir artimųjų.Psichologė Vaida GALKONTAITĖ
Elgesio sunkumai taip pat yra susiję su dėmesio trūkumu. „Tyrimai rodo, kad paauglių patiriami emociniai ir elgesio sunkumai per pastaruosius 10 metų padidėjo. Tam įtakos gali turėti tai, jog vaikai sulaukia mažiau dėmesio iš savo šeimos ir artimųjų. Svarbu nuo kūdikystės atsiliepti į vaiko saugumo, meilės, fizinius poreikius, padėti vaikui pažinti aplinkinį pasaulį bei savo emocijas, priimti, vertinti vaiką tokį, koks jis yra, nesistengiant jo pagerinti", – sakė stovyklos vadovė.

Bent vieno suaugusio žmogaus pavyzdys būtinas

Emociniai sunkumai gali pasireikšti įvairiais būdais tiek suaugusiems, tiek vaikams. „Vaikams bei paaugliams emociniai sunkumai pasireiškia nerimu, kuris kyla be konkrečios priežasties ir netikėtose situacijose, įvairių situacijų vengimu ir atidėliojimu, nuolatinės vidinės įtampos pojūčiu, smurto ir agresijos apraiškomis. Neišspręsti paauglystėje, suaugus emociniai sunkumai kyla siekiant sėkmingai prisitaikyti visuomenėje, realizuoti save darbinėje srityje bei kuriant artimus, sveikus santykius su kitais žmonėmis, taip pat didėja polinkis vartoti psichotropines medžiagas", – kalbėjo psichologė.

Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiaiPsichologė Vaida GALKONTAITĖ
Pasak jos, vaikas nėra pajėgus kontroliuoti save, kad išvengtų emocinių sunkumų, tačiau paauglys jau gali atrasti tam tinkamų būdų. „Vaiko vidinis pasaulis formuojasi jam augant, tad aplinkinių įtaka bei įvairūs patyrimai formuoja jo mąstymą, suvokimą, emocijas. Vaikui svarbu, kad suaugusieji, ypač artimiausi, padėtų save suvokti bei rodytų teisingą pavyzdį, kaip priimti savo emocijas. Tuo tarpu paauglio mąstymas keičiasi, jis gali pradėti suvokti abstrakčius dalykus, labiau pažįsta save, supranta priežasties ir pasekmės ryšį, tad turi daugiau galimybių atrasti tinkamų būdų priimti savo emocijas", – pasakojo specialistė. Ji pabrėžė, jog paauglystėje labai svarbu, kad šalia būtų bent vienas suaugęs asmuo, kuris paaugliui galėtų būti pavyzdžiu ir parodytų įvairių būdų, kaip priimti emocijas bei tinkamai jas išreikšti.

Paaugliui reikalingos lankstesnės taisyklės

Tėvai yra svarbiausi asmenys vaiko gyvenime: jie tenkina svarbiausius vaiko fizinius (maistas, miegas, švara) ir emocinius (dėmesys, meilė, saugumas) poreikius, o susidūrus su vaiko emociniais sunkumais, ieško būdų, kaip jiems padėti. „Mažesnė tikimybė vaikams patirti sunkių emocinių išgyvenimų yra tuomet, kai tėvai geba suprasti ir įvardinti ne tiks savo pačių emocijas, bet ir vaikų, pavyzdžiui, sakydami: „Natūralu, kad dabar jauti pyktį, nes kitas vaikas paėmė iš tavęs žaislą". Vaikai dar tik mokosi suprasti emocijas, tėvai yra tarsi veidrodis, kuris tas emocijas atspindi," – apie tėvų svarbą vaikystėje pasakojo „Mentor Lietuva" vasaros stovyklos vadovė.

Nors paauglystė yra laikotarpis, kai jaunuoliams vis svarbesni tampa draugai, tačiau svarbūs išlieka ir tėvai. „Jų užduotis yra atsižvelgti į paauglio poreikius, tokius kaip, saugumas, pripažinimas, pasitikėjimas. Svarbu suvokti, kad paaugliui reikalingos laisvesnės, lankstesnės taisyklės. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad paauglys dar nėra suaugęs asmuo ir jam reikalingos ribos, padėsiančios jaustis saugiai", – patarė psichologė V. Galkontaitė.

Vasaros stovykloje dera paaugliams būtinos ribos ir laisvė

Saugumą, būtinas ribas, o kartu ir pakankamą laisvę paaugliai randa vasaros stovyklose. „Paauglystėje atsiranda poreikis būti su bendraamžiais, bet svarbu, jog būtų suaugęs asmuo, kuris paaugliui taptų autoritetu. Deja, dažnu atveju tėvų autoritetas paauglystėje sumažėja ir tai yra natūralus procesas. Tuo tarpu stovykla yra puiki erdvė ne tik būti tarp bendraamžių, mokytis bendrauti, įsilieti į grupę. Šalia taip pat yra vadovas, kuris paaugliui tampa draugišku autoritetu", – sako Vaida Galkontaitė. – „Stovykloje paauglys gali saugioje aplinkoje mokytis pažinti savo emocijas, jas įvardinti bei išreikšti, stiprinti pasitikėjimą savimi. Patirtis joje padeda geriau pažinti save bei sėkmingiau prisitaikyti realiame gyvenime, tad svarbu pasirinkti vaiko poreikius atliepiančią bei tinkamomis vertybėmis besivadovaujančią stovyklą."

Atsižvelgdami į paauglystės laikotarpiu kylančius uždavinius, asociacijos „Mentor Lietuva" specialistai parengė septynerių dienų vasaros stovyklos programą, padedančią jaunuoliams geriau suprasti užplūstančius vidinius išgyvenimus ir atrasti pozityvius tikslus. Programoje numatytos skirtingo laisvalaikio pasirinkimo galimybės leidžia jiems atrasti individualius savirealizacijos būdus, o aktyvių, kūrybinių ar sportinių užsiėmimų metu – išbandyti save ir įtvirtinti atsakingo elgesio įgūdžius.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis