Psichologė pataria, kiek tėvams reikia kištis į vaikų mokslus

 (1)
Kiek ir kaip tėvai turi dalyvauti mokyklos ar darželio gyvenime? Dviejų specialisčių - pedagogės ir psichologės - įžvalgos.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Rudenį mažiesiems išėjus į darželius, o vyresniems – į mokyklas, nemaža dalis tėvų ir patys pradeda mokslo metus – kartu su vaikais piešia piešinius, ruošia namų darbus, tikrina kuprinės turinį...

Psichologė Jūratė Bortkevičienė pastebi, kad tėvai, išleidę mažylį į darželį arba mokyklą, dažnai linksta į kraštutinumus – arba visai nesikiša į ugdymo reikalus ir nebendrauja su pedagogais, arba stengiasi viską pernelyg kontroliuoti.

„Tėvai turi dalyvauti vaiko gyvenime ir išmintingai įsilieti į kiekvieną periodą. Pradžia darželyje, pirmoji klasė mokykloje nebūna lengva, tačiau su auklėtojų, mokytojų pagalba ir patarimais tėvai gali ir privalo būti pavyzdžiu vaikui ir mokyti susidoroti su sunkiomis situacijomis, optimistiškai priimti pokyčius, teigiamai atsiliepti apie ugdymo įstaigą ir ten dirbančius specialistus”, – sako psichologė.

J. Bortkevičienės teigimu, didžiausia tėvų klaida – visiškai atsiriboti nuo ugdymo įstaigos reikalų ir problemas palikti spręsti auklėtojoms.

„Jei darželyje vaikas elgiasi netinkamai, tai yra ne auklėtojų, o tėvų problema. Tėvų pareiga – auklėti vaiką, o auklėtojų – jį ugdyti. Jei auklėtojai turi kamšyti tėvų auklėjimo spragas, nebelieka laiko pagrindinei darželio užduočiai – mokyti vaikus bendravimo, empatijos, pažinimo, žaidimų”, – teigia ji.

Dvigubų standartų pinklės

„Šiaurės licėjaus“ pradinio ugdymo mokytoja Rasa Jurgelevičienė pastebi, kad ugdymo įstaigos ir tėvų bendradarbiavimas yra visapusiškai naudingas ir įstaigai, ir tėvams, o labiausiai - pačiam vaikui.

„Svarbu pedagogams ir tėvams suprasti, jog ir vieni, ir kiti dirba dėl to paties vaiko, taigi juos sieja bendras tikslas. Tam, kad vaikas negyventų dvigubais standartais – vienaip namie, o kitaip – darželyje ar mokykloje, svarbus suaugusiųjų susikalbėjimas ir sutarimas dėl esminių vaiko ugdymo ir auklėjimo momentų. Tuomet pačiam vaikui tampa lengviau susivokti emocijose, jas reikšti priimtinais būdais, suprasti savo pareigas bei atsakomybes“, – sako mokytoja.

Kai tėvai, žinodami, kuo vaikas gyvena ugdymo įstaigoje, padeda įgytas žinias namuose išbandyti praktiškai, pagerėja vaiko mokymosi rezultatai, du skirtingi pasauliai vaiko sąmonėje susilieja į vientisą, viskas įgauna prasmę ir didina motyvaciją mokytis.

Psichologė J. Bortkevičienė pastebi, kad vis dar nemaža dalis tėvų supranta įsitraukimą į vaiko ugdomąją veiklą klaidingai – pavyzdžiui, paruošia namų darbus už pradinuką, nupiešia piešinį už darželinuką.

„Vaikas nuo mažų dienų turi suprasti, kad mokslas yra skirtas jam pačiam, o ne tėvams ar mokytojams. Jei vaikas kažką darys dėl pažymio, dėl įvertinimo, jam greitai pristigs motyvacijos, nes ji bus ne vidinė, o išorinė.

Todėl labai svarbu girti vaiką ne už rezultatą, o už pastangas. Jau geriau tegu jis padaro namų darbus netobulai, bet pats, savo jėgomis, negu mato, kaip juos ruošia mama ir tėtis, kad mokytoja parašytų gerą pažymį“, – sako J. Bortkevičienė.

Jei vaikas kažką darys dėl pažymio, dėl įvertinimo, jam greitai pristigs motyvacijos, nes ji bus ne vidinė, o išorinė.
J. Bortkevičienė

Mokytojos J. Jurgelevičienės nuomone, tėvai dažniausiai turi puikių idėjų, nori įsitraukti į veiklą, pasiūlyti pagalbą, tačiau nedrįsta arba nežino, nuo ko pradėti.

„Noras įsitraukti ir prisidėti prie ugdymo įstaigos gyvenimo visada yra sveikintinas ir laukiamas. Pradėti galima nuo paprasčiausių dalykų – pokalbio su pedagogu. Įsitraukimo į ugdymo įstaigos gyvenimą būdų ir formų yra begalė ir įstaigos darbuotojai mielai patars, jei tik išreikšite savo norą“, – pataria R. Jurgelevičienė.

Patarimai, kaip įsitraukti į ugdymo įstaigos veiklą:

- kalbėkitės apie tai, kaip sekasi jūsų vaikui, pasinaudokite pedagogų patarimais;

- kilus problemoms, sprendimo ieškokite kartu su auklėtojais ir mokytojais;

- pasisiūlykite palydėti vaikus į išvyką;

- padėkite suorganizuoti kalėdinę ar kitą šventę;

- galbūt dirbate įdomų darbą ir galite vaikus supažindinti su savo profesija? Nepamirškite, kad net ir suaugusiems įprastos ar net nuobodžios profesijos vaikams daro įspūdį.

- galbūt turite hobį, kuriuos užkrėstumėte vaikus? Pavyzdžiui, mezgate, siuvate, piešiate, dainuojate, lipdote...

- net jei atrodo, kad niekuo nustebinti negalite, galite tiesiog paskaityti darželio grupei knygą arba pasivaikščioti po greta esantį parką.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.