Psichologė pataria, kokių klaidų nedaryti bendraujant su paaugle

Kai namuose auga paauglė mergaitė, tėvams iškyla daug klausimų: kaip elgtis vienu ar kitu atveju, kaip reaguoti į konfliktus ir pan. Kaip elgtis su paaugle, klausiame psichologės psichoterapeutės Genovaitės Petronienės.

Pirmieji paauglystės požymiai


Labai sunku suprasti, kad mergaitė pradeda bręsti, jei dar nematyti aiškių lytinės brandos požymių. „Pirmieji paauglystės požymiai yra kintanti mergaitės asmenybė, - sako psichologė Genovaitė Petronienė. - Paprastai tai vyksta dar prieš prasidedant lytinei brandai, jau pirmosiose pradinėse klasėse. Dažniausiai tėvai pastebi, kad iki šiol buvusi gera ir pavyzdinga dabar duktė tampa nervingesnė, labiau prieštarauja arba užsidaro savyje.


Bręstanti mergaitė po truputį pradeda tolti nuo tėvų, draugai po truputį tampa svarbesni už tėvus. Jau paauglystės pradžioje mergaitė dažniau nori išeiti į svečius, pasilikti nakvoti arba namo pasikviesti draugių, su kuriomis užsidaro kambaryje ir kažką šnabždasi".


Savasis „aš"


Labai dažnai jau pirmieji paauglystės požymiai ir kintantis vaiko charakteris erzina tėvus, šie puola ginčytis ir reikalauti, kad grįžtų jų „ankstesnė" duktė. Tačiau paauglystės pradžia - metas tėvams susitaikyti su mintimi, kad mergaitė jau niekada nebebus toks vaikas, kaip buvo - nuo jų visiškai priklausomas ir jais be galo pasitikintis. Tad jeigu matote, kad dukters nuotaika bloga, nereikia pulti jos guosti, glostyti, o leisti pabūti su savimi ir savo prasta nuotaika. Kai kurios mergaitės gali kasdien rodyti ragučius ir savo blogą nuotaiką, kitos - kas kelias dienas pratrūkti neigiamomis emocijomis.


Užduotys tėvams


Paauglės pradeda reikalauti daugiau laisvės. Kiek jos duoti, priklauso nuo vaiko ir tėvų santykių su juo. Patartina tėvams derėtis ir stebėti dukterį, ar ji tai laisvei yra psichologiškai subrendusi. Vienai galima suteikti labai daug laisvės ir nieko bloga nenutiks, kitai jos galima duoti tik truputį. Didinant laisvę būtina didinti ir pareigas. Mergaitė jų turi turėti, pavyzdžiui, sutvarkyti kambarius, išsiurbti grindis, suplauti indus.


Prasidėjus paauglystei tėvai turėtų pasidomėti, kaip gyvena kitos šeimos. Mergaitė jausis labai blogai ir labiau konfliktuos su tėvais, jeigu ji vienintelė iš kokio nors renginio privalės anksti grįžti namo, o kiti paaugliukai galės užsibūti ilgiau. Tėvai, kad jaustųsi saugesni, gali pabendrauti su to vaiko, pas kurį mergaitė eina į svečius, tėvais ir paklausti, o jie kada prašo vaiko grįžti namo.


Mažam vaikui taisykles galima primesti, o su paaugle jau reikia dėl jų tartis, aiškinti, kodėl jos tokios, kodėl jų turi paisyti. Labai svarbu susėsti ir tartis su mergaite, o ne pasakyti: „Bus taip ir ne kitaip."


Paauglė norės vis daugiau sprendimų priimti savarankiškai ir tai daryti reikia leisti. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad nori pakeisti būrelį į labiau patinkantį, kodėl gi ne, sutikite.


Jeigu ji susibičiuliauja su labai bloga kompanija, tėvai turi teisę tokias draugystes nutraukti. Vis dėlto piktuoju tai labai retai pavyksta. Pats tinkamiausias būdas - kalbėti argumentais, kodėl geriau nebūti su tais žmonėmis. Jeigu argumentai vaiką pasiekia - puiku, o jeigu ne, draudimai nepadės, nes jis slapta ir toliau susitikinės ar susirašinės su blogiukais. Todėl geriausiai nuo pat vaikystės susikurti kuo šiltesnius santykius su savo vaiku, pripratinti kalbėtis.


Svarbiausias patarimas - atsiminti, kad nuo pat paauglystės pradžios organizme siaučia hormonų audros, su kuriomis gyventi tikrai nelengva, nes tai cheminis reiškinys. Tad mergaitė turi teisę būti pikta, uždara. Tėvų pareiga - kalbėtis su ja, o jeigu nepavyksta, kreiptis pagalbos į psichologą. Paauglystė netrunka visą gyvenimą, tik kelerius metus, kuriuos tikrai įmanoma pralaukti kuo ramiau, tereikia nusiteikti, kad bus kitaip.


Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis