Psichologė: šiuolaikiniai vaikai kasdien mato daug nuogo kūno ir girdi dviprasmiškų užuominų

Klausimui - „Iš kur aš atsiradau?" šiuolaikiniai tėvai jau yra daugiau ar mažiau pasirengę. Tačiau šiuolaikiniai vaikai pateikia tokių staigmenų, dėl kurių raudonis išmuša net patį „kiečiausią" tėtį.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę


Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!

Iš mamos laiško:

„Mūsų septynmetis (!) pastaruoju metu susidomėjo seksu. Išsiaiškinome, kad taip nutiko, kai vyresnis pusbrolis parodė jam iš interneto parsisiųstą pornografinį filmą. Sūnaus už atvirumą neišbarėme. Susėdome ir pasikalbėjome. Abu su vyru paaiškinome, kad tokie filmai yra negražūs, juose žmonės elgiasi negerai, vienas kito nemyli ir net gerai nepažįsta. Sūnui kilo dar daugiau klausimų, į kuriuos buvo ne tik sunku, bet ir neįmanoma atsakyti, pavyzdžiui, kodėl ta teta laižė to vyro daiktą. Net dabar prisiminus karštis išpila.

Į daug sūnaus klausimų taip ir nesugebėjome atsakyti. Sakėme, kad seksas - tai suaugusių žmonių reikalas, kad apie tai pašnekėsime, kai jis bus paauglys. Tačiau nenurimo - iki šiol visur ieško informacijos internete, telefone, klausinėja kiemo draugų. Nežinau, kaip elgtis. Juk jei uždrausime apie tai kalbėti, sulauksime priešingos reakcijos. Padėkite!"

Ši anoniminė istorija - viena iš tūkstančių. Tokios nutinka ne kur nors gūdžiuose kaimuose asocialių tėvų trobose, kuriose neretai ir viešas, ir intymus gyvenimas vyksta viename kambaryje. Jos nutinka ir padorių, išsilavinusių tėvų namuose.

Konsultuoja psichologė Dovilė Jankauskienė:

Kokio amžiaus vaikus pradeda dominti intymios temos?

Natūraliai vaikui tai tampa įdomu tada, kai pradeda bręsti ir keistis jo kūnas, „persitvarko" hormonų sistema. Tai nutinka paauglystėje - penkiolikmečiams, keturiolikmečiams, o kartais jau ir trylikmečiams. Domėjimąsi lydi nešvankūs juokeliai, kabinėjimasis prie bendraamžių. Paauglystėje tai normalu, tik vienas raidos etapų.

4-6 m. vaikai ypač domisi savo kūnu, tyrinėja jį, lygina su kito kūnu be jokių blogų minčių. Jei sveikai domėtis nėra draudžiama, už tai jie nėra baudžiami, žeminami, smalsumą greitai patenkina ir iki kito raidos etapo šią temą pamiršta.
Dovilė Jankauskienė

Tačiau šiuolaikiniai vaikai su tuo susiduria būdami tik septynerių, o kai kurie - dar anksčiau. Tai pastebi ir darželių auklėtojai, ir pradinių klasių pedagogai. Šeima, kurioje auga vaikas, gali būti padori, tačiau aplinkoje yra labai daug seksualinių dirgiklių: televizija, spauda, reklama, gatvės mados. Tokia jau rinkodaros strategija - seniai žinoma, kad seksas ir mirtis geriausiai parduodama.

Šiuolaikiniai vaikai yra perdirginti, nes kasdien mato daug nuogo kūno, girdi dviprasmiškų užuominų, kurios kažkam padeda kažką parduoti. Ir tai vieša, niekas vaikams akių neuždengia.

Septynmetis pagal psichologinę raidą išgyvena latentinį periodą (kuris trunka maždaug nuo 6 iki 12 m., šiuo periodu laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse, vaikas dėmesį sutelkia žinioms ir gebėjimams įgyti ir pan. - aut. past.), todėl neturėtų energijos eikvoti seksualiniams dalykams.

Tačiau yra taip, kaip yra. Vaikams kyla klausimų ir į juos reikia atsakyti. Antraip ieškos ir tikrai ras informacijos kitur. Rekomenduojama tai daryti kuo paprasčiau, vartoti anatomijos ir medicinos terminus - jie skamba nuobodžiai, todėl slopina smalsumą.

Dviprasmiškų dalykų nutinka ir šeimose, kuriose auga skirtinų lyčių vaikai. Štai sesutė maudydamasi vienoje vonioje su broliuku susidomi „pimpaliuku" (juk kažkas kabo!), tuo tarpu brolis niekaip negali suprasti, kaip jai išbėga „siusius"? Tai lyg ir nekalti klausimai, bet kartais sunku sugalvoti, ką į juos atsakyti.

4-6 m. vaikai ypač domisi savo kūnu, tyrinėja jį, lygina su kito kūnu be jokių blogų minčių. Jei sveikai domėtis nėra draudžiama, už tai jie nėra baudžiami, žeminami, smalsumą greitai patenkina ir iki kito raidos etapo šią temą pamiršta. Jei smalsumas slopinamas dirbtinai, pavyzdžiui, bausmėmis, didelė tikimybė, kad sutriks vaiko santykis su savo kūnu, ims atrodyti, kad visi kūniški dalykai yra negerai.

Todėl pastebėjus tokias vaikiško smalsavimo scenas reikėtų reaguoti kuo neutraliau. Bet stebėti, ką vaikai daro, kaip elgiasi, ar toks vieno elgesys netrikdo kito. Jei, pavyzdžiui, sesė juokiasi iš brolio lyties organo, šią sceną reikia sustabdyti, nukreipti dėmesį kitur.

Labai svarbu, kad suaugusieji nepradėtų bartis arba juoktis taip „aštrindami" padėtį.

Pavojingiau, kai skiriasi vaikų amžius, nes vyresnėlis gali išnaudoti mažesnįjį, t. y. stebėdamas, liesdamas jį gali tenkinti jau ne tik savo smalsumą. Istorijų, kai ankstyvąjį seksualinį tvirkinimą pradėjo vyresnis sesuo ar brolis, yra. Todėl rekomenduočiau tėvams būti budriems.

Vis dėlto būtų idealiausia, jei tokie intymūs ritualai būtų atliekami vienumoje, t. y. vaikai būtų maudomi po vieną, „siusiu" darytų tam skirtoje vietoje be pašalinių akių. Svarbu saugoti vaiko privatumą. Smalsumas yra normalu, bet suaugusio žmogaus užduotis yra mokyti vaiką pagarbos kito kūnui ir intymiems ritualams.

Ilgai per TV transliavo (gal ir tebetransliuoja) reklamą apie du, vyrišką ir moterišką, besiglaustančius degtukus. Vyriškas staiga užsidega ir sudega, sumirguliuoja užrašas: „Priešlaikinė ejakuliacija." „Mama, o kas yra ejakuliacija?" - klausia vaikas. Kaip paaiškinti?

Ar šitą reklamą rodo vaikams skirtu laiku?

Šiuolaikiniai vaikai yra perdirginti, nes kasdien mato daug nuogo kūno, girdi dviprasmiškų užuominų, kurios kažkam padeda kažką parduoti. Ir tai vieša, niekas vaikams akių neuždengia.
Psichologė Dovilė Jankauskienė

Kartais reikia tiesiog pasakyti: „Ateis metas ir aš tau paaiškinsiu." Nes nei septynmetis, nei devynmetis tikrai nesupras mediciniškai tikslaus atsakymo. Galima pasakyti, kad tai vyro ir moters santykių dalis, ir tiek. Plačiau nereikia aiškinti arba tvirtai pasakyti: „Daugiau paaiškinsiu vėliau, kai užaugsi."

Kartą mokykloje vienas pradinukas manęs paklausė: „Tai ką ten vyras ir moteris daro? Ar aš žinosiu, kaip daryti?" Atsakiau jam: „Tikrai žinosi. O kol kas tau nereikia tuo rūpintis." Ir jis nurimo, nebeklausinėjo. Matyt, pavyko pataikyti atsakyti. Tokio atsakymo jam ir reikėjo.

Nugirdau per radiją vaiką, pasakojantį apie mielą šeiminę sceną: „Tėtis kutena mamą, nes nori kad ir ji jį kutentų." Kaip vaikai supranta, priima, mato ir vertina tėvų meilikavimus, kutenimusis, bučinius ir t. t.?

Gražūs tėvų santykiai, meilė yra tai, kas vaikams teikia daugiausia saugumo. Vaikams yra gera matyti, jie saugiau jaučiasi, kai mato, kad tėvai rodo meilės ženklus vienas kitam: bučiuojasi, laiko vienas kitą už rankos. Stebėdami juos vaikai ir patys mokosi rodyti jausmus.

Žinoma, nereikia visko labai atvirai demonstruoti, t. y. kas skirta dviem, tas ir yra tik dviejų. Man labiau neramu dėl reklamų ir tų visų nereikalingų žodžių bei dirgiklių. Tėvai juk tarpusavyje kasdien turbūt nekalba apie ejakuliacijas, o mama vaikams matant nesistaipo prieš tėtį su vienais apatiniais?

Ar tikrai šiuolaikiniai vaikai seksualesni?

Taip. Jie seksualesni dėl mūsų, suaugusiųjų. Tėvai ne tik nesaugo vaikų nuo aplinkos dirgiklių, žinoma, nuo visko apsaugoti neįmanoma, bet, deja, dažnai ir patys juos dirgina. „Užverdu", kai matau, pavyzdžiui, Palangoje einančią mažą mielą trejų metukų mergytę, o ant jos šortukų užrašyta „Sexy" arba „69", arba yra koks nors kitas seksualinis simbolis. Suprantu, kad tėvai galbūt nesusimąsto, bet ką galvoja gamintojai?

Tai rodo, kad su vaikais elgiamės kaip su seksualiniais objektais. Ir tai nepagarba, tiesą sakant, tai tvirkinimas.

Mums dar labai trūksta sąmoningumo.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.