Psichologės patarimai besirenkantiems specialybę: ką svarbu žinoti

Vasara - apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Doc. J. Navaitienė sako, kad dažniausiai skelbiama, jog profesinis pasirinkimas yra ypač atsakingas jauno žmogaus gyvenimo momentas, nuo kurio priklauso jo ateitis: ekonominė ir socialinė padėtis, poreikių patenkinimas, saviraiška ir pan. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas yra rinkimosi proceso rezultatas, o rinkimasis - kompromiso ieškojimas, atsisakant nereikšmingų dalykų dėl svarbesnių tikslų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip laiku atpažinti pirmuosius autizmo požymius
Tai jus nustebins: kas iš tiesų vyksta vaiko smegenyse

Profesinis rinkimasis - nuolat vykstantis ilgalaikis procesas: jaunas žmogus sprendžia, kada, ką ir kur reikia veikti, kad jis būtų patenkintas savo profesine karjera. Profesinį pasirinkimą veikia socioekonominis statusas, demografiniai ir etniniai barjerai, stereotipai, vertybės, sveikatos būklė, mokymo įstaigų artumas ir t. t.", - sako docentė.

Pakankamai informacijos - tinkamas apsisprendimas

J. Navaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai minima tinkamo profesinio pasirinkimo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip asmens savybių suderinimas su profesijos keliamais reikalavimais, reiškia, jog tinkamas žmogus turi pasirinkti tinkamą darbą. „Tačiau tiek žmogus, tiek profesijų reikalavimai keičiasi. Dabar jie yra vienokie, o vėliau gali būti kitokie. Sutinku su teiginiu, kad jaunas, baigiantis mokyklą žmogus, turėtų įvertinti savo esamas galimybes, bet skatinčiau apgalvoti kuo daugiau galimų būsimos profesinės karjeros variantų", - sako LEU dėstytoja J. Navaitienė.

Profesinio rinkimosi procesui paprastai keliamas racionalumo reikalavimas. Jauni žmonės tikinami, kad tik turint pakankamai informacijos galima tinkamai apsispręsti. Bet informacijos šiuolaikinėse informacijos priemonėse tiek daug, kad „pasimesti specialybių gausoje" labai lengva. „Nereikėtų pasimesti. Juk JUMS asmeniškai patrauklių specialybių ne tiek ir daug, ar ne? Paklauskite, ką jums sako ne tik protas, bet ir jausmai. Užduokite sau klausimus: ko aš norėčiau? Kas man patiktų? Stiprus noras ir motyvacija gali padėti įveikti visas kliūtis, siekiant norimo tikslo", - teigia psichologijos dėstytoja.

Nesureikšminti

Psichologė siūlo nesureikšminti profesinio pasirinkimo po mokyklos baigimo. „Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du. Profesinio rinkimosi procesualumą patvirtina mokymosi visą gyvenimą užduotis", - sako J. Navaitienė.

Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du.
Doc. J.Navaitienė

„Nepamirškite, kad turite padėjėjų: psichologai ir profesinės karjeros planavimo (projektavimo, orientavimo, valdymo) specialistai paruošti tam, kad galėtų jus paskatinti kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Taip pat prisiminkite, kad jūsų profesiniu apsisprendimu gali būti manipuliuojama, pateikiant elektroninėje erdvėje ar kitur tikslinę informaciją, pvz., sumenkinant vienų mokymo įstaigų prestižą ir iškeliant kitų. Spręskite patys ir spręskite drąsiai", - sako LEU dėstytoja.Darbo rinka ir asmeninės savybės

Renkantis studijas, psichologė rekomenduoja analizuoti ir darbo rinką ar savo asmenines savybes. „Visgi darbo rinka globali ir labai greitai kintanti, o asmenybė - sudėtinga ir sunkiai pažįstama. Tokiu atveju kyla klausimas, ką konkrečiai reikėtų analizuoti abiejose srityse. Darbo rinkos srityje reikėtų analizuoti darbo rinkos principus, naujausias tendencijas ir pokyčių prognozes. Ieškantis darbo žmogus tokiu būdu sužinos savo galimybes, o besiruošiantis studijuoti - būsimos profesinės veiklos paklausą. Pvz., gebėjimas bendrauti dviem užsienio kalbomis šiuo metu yra didelis privalumas darbo rinkoje", - tvirtina LEU dėstytoja.

Asmenybės savybių srityje J. Navaitienė siūlo analizuoti tas asmenines savybes, kurios profesinėje veikloje gali būti svarbiausios. Pvz., ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sąmoningumas ir supratingumas. Asmeninių savybių pažinime galite sulaukti pagalbos iš psichologų. „Nustebsite, kiek nežinomų dalykų jūsų asmenybėje gali atskleisti psichologo konsultacija", - sako J. Navaitienė.

Dilemą išspręsti gali savanorystė

Psichologė sako, jog savanorystė apibūdinama kaip altruistinė veikla, atliekama nesitikint gauti finansinės naudos. „Visgi nauda yra gaunama", - tvirtina ji. Tai - nauja patirtis, žinios, gebėjimai, savigarbos padidėjimas, socialinių ryšių praplėtimas, darbo vietos susiradimas. Savanoriaudamas jaunas žmogus geriau pažįsta savo asmenybę ir ugdosi naujus asmenybės bruožus. Savanoriška veikla gali būti vykdoma įvairiose šalyse, vietose ir srityse. Darbo ar studijų dilemą, iškylančią abiturientams, gali sėkmingai išspręsti atsakymas „Savanorystė!". Jeigu vėliau bus pasirinktas darbas, savanorystės patirtis papuoš CV ir maloniai nustebins darbdavį. Jeigu bus pasirinktos studijos, tai, remiantis įgyta patirtimi, bus lengviau pasirinkti studijų programą.

Būti patenkintam savo profesine veikla

Reikia pasiklausyti ir tėvų, ir draugų, ir senelių patarimų, bet klausyti - tikrai ne. Profesinio apsisprendimo savarankiškumas laikomas psichinės ir profesinės brandos požymiu.
Doc. J.Navaitienė

Dauguma žmonių geru darbu vadina gerai apmokamą, patrauklią ir karjeros galimybes suteikiančią veiklą. Psichologė, pritardama šiam teiginiui, iškelia klausimą, ar žmogaus tikslas yra turėti gerai apmokamą darbą? Pasak J. Navaitienės, tikslas yra būti patenkintam savo profesine veikla. Gali būti skiriamos dvi profesinės karjeros rūšys: asmeninė ir organizacinė.

Asmeninė profesinė karjera - paties žmogaus profesinių tikslų ir sprendimų realizavimas. Šiuo atveju žmogus pats kuria profesinę karjerą, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Joje gali būti pertrūkių, susijusių su įvykiais šeimoje arba mokymusi, taip pat klaidų ir pasiekimų, kurie reikšmingi pačiam žmogui. Todėl ji ir vadinama asmenine, kad už jos sėkmę atsakingas ir apie pasitenkinimą ja sprendžia pats žmogus.

Organizacinę profesinę karjerą valdo darbdaviai, organizacijos ištekliai, jos struktūra ir interesai. Ši karjera trunka iki išėjimo nustatytu laiku į pensiją. Iki to laiko iš darbuotojo reikalaujama nuolatinio nuoseklaus užimtumo. „Už jos sėkmę atsakinga ir apie pasitenkinimą ja sprendžia pati organizacija. Jaunas žmogus turėtų pagalvoti, kuri profesinės karjeros rūšis patrauklesnė", - sako J. Navaitienė.

Patarimų pasiklausyti, bet ne klausyti

LEU dėstytoja J. Navaitienė sako, kad reikia pasiklausyti ir tėvų, ir draugų, ir senelių patarimų, bet klausyti - tikrai ne. Profesinio apsisprendimo savarankiškumas laikomas psichinės ir profesinės brandos požymiu. Savarankiškas yra nepriklausomas, veikiantis pats.

Lengva pasakyti, bet sunku padaryti: jaunas žmogus gali nepasitikėti savimi, aplinkoje gali būti stiprią įtaką darantis žmogus (beje, šeima ir taip daro įtaką šeimos nario profesiniam pasirinkimui, dažnai pati to nesuvokdama), o pats jaunas žmogus gali būti įtaigus, lengvai priimantis patarimus ir pasiduodantis raginimams. Jeigu profesinis pasirinkimas bus savarankiškas, tai nereikės vėliau rypuoti ir kaltinti, kad „kažkas" (tėvai, draugai, seneliai) sugadino gyvenimą.

Mano karjera - mano rankose

„Siūlyčiau pasidomėti profesinės karjeros valdymo kompetencija ir jos ugdymusi", - pataria J. Navaitienė. Profesinės karjeros valdymo kompetencija - žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, padedanti žmogui pažinti save ir savo profesinės karjeros galimybes, planuoti profesinę karjerą, priimti ir realizuoti profesinės karjeros sprendimus ir suderinti juos su kitomis savo gyvenimo sritimis. „Apibrėžimas gana ilgas, bet nė kiek nesumažinantis šios kompetencijos naudingumo, kurį galima atskleisti keturiais žodžiais: „Mano karjera - mano rankose", - sako J. Navaitienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?