Psichologės patarimai besirenkantiems specialybę: ką svarbu žinoti

Vasara - apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę?
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Doc. J. Navaitienė sako, kad dažniausiai skelbiama, jog profesinis pasirinkimas yra ypač atsakingas jauno žmogaus gyvenimo momentas, nuo kurio priklauso jo ateitis: ekonominė ir socialinė padėtis, poreikių patenkinimas, saviraiška ir pan. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pasirinkimas yra rinkimosi proceso rezultatas, o rinkimasis - kompromiso ieškojimas, atsisakant nereikšmingų dalykų dėl svarbesnių tikslų.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Kaip laiku atpažinti pirmuosius autizmo požymius
Tai jus nustebins: kas iš tiesų vyksta vaiko smegenyse

Profesinis rinkimasis - nuolat vykstantis ilgalaikis procesas: jaunas žmogus sprendžia, kada, ką ir kur reikia veikti, kad jis būtų patenkintas savo profesine karjera. Profesinį pasirinkimą veikia socioekonominis statusas, demografiniai ir etniniai barjerai, stereotipai, vertybės, sveikatos būklė, mokymo įstaigų artumas ir t. t.", - sako docentė.

Pakankamai informacijos - tinkamas apsisprendimas

J. Navaitienė atkreipia dėmesį, kad dažnai minima tinkamo profesinio pasirinkimo sąvoka, kuri apibrėžiama kaip asmens savybių suderinimas su profesijos keliamais reikalavimais, reiškia, jog tinkamas žmogus turi pasirinkti tinkamą darbą. „Tačiau tiek žmogus, tiek profesijų reikalavimai keičiasi. Dabar jie yra vienokie, o vėliau gali būti kitokie. Sutinku su teiginiu, kad jaunas, baigiantis mokyklą žmogus, turėtų įvertinti savo esamas galimybes, bet skatinčiau apgalvoti kuo daugiau galimų būsimos profesinės karjeros variantų", - sako LEU dėstytoja J. Navaitienė.

Profesinio rinkimosi procesui paprastai keliamas racionalumo reikalavimas. Jauni žmonės tikinami, kad tik turint pakankamai informacijos galima tinkamai apsispręsti. Bet informacijos šiuolaikinėse informacijos priemonėse tiek daug, kad „pasimesti specialybių gausoje" labai lengva. „Nereikėtų pasimesti. Juk JUMS asmeniškai patrauklių specialybių ne tiek ir daug, ar ne? Paklauskite, ką jums sako ne tik protas, bet ir jausmai. Užduokite sau klausimus: ko aš norėčiau? Kas man patiktų? Stiprus noras ir motyvacija gali padėti įveikti visas kliūtis, siekiant norimo tikslo", - teigia psichologijos dėstytoja.

Nesureikšminti

Psichologė siūlo nesureikšminti profesinio pasirinkimo po mokyklos baigimo. „Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du. Profesinio rinkimosi procesualumą patvirtina mokymosi visą gyvenimą užduotis", - sako J. Navaitienė.

Jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui. Profesinio pasirinkimo tinkamumas gali keistis, o profesiniai sprendimai gali būti koreguojami daug kartų. Taigi, ieškodami profesinės veiklos, kuri teiktų pasitenkinimą, rinktis galite ne kartą ir ne du.
Doc. J.Navaitienė

„Nepamirškite, kad turite padėjėjų: psichologai ir profesinės karjeros planavimo (projektavimo, orientavimo, valdymo) specialistai paruošti tam, kad galėtų jus paskatinti kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų. Taip pat prisiminkite, kad jūsų profesiniu apsisprendimu gali būti manipuliuojama, pateikiant elektroninėje erdvėje ar kitur tikslinę informaciją, pvz., sumenkinant vienų mokymo įstaigų prestižą ir iškeliant kitų. Spręskite patys ir spręskite drąsiai", - sako LEU dėstytoja.Darbo rinka ir asmeninės savybės

Renkantis studijas, psichologė rekomenduoja analizuoti ir darbo rinką ar savo asmenines savybes. „Visgi darbo rinka globali ir labai greitai kintanti, o asmenybė - sudėtinga ir sunkiai pažįstama. Tokiu atveju kyla klausimas, ką konkrečiai reikėtų analizuoti abiejose srityse. Darbo rinkos srityje reikėtų analizuoti darbo rinkos principus, naujausias tendencijas ir pokyčių prognozes. Ieškantis darbo žmogus tokiu būdu sužinos savo galimybes, o besiruošiantis studijuoti - būsimos profesinės veiklos paklausą. Pvz., gebėjimas bendrauti dviem užsienio kalbomis šiuo metu yra didelis privalumas darbo rinkoje", - tvirtina LEU dėstytoja.

Asmenybės savybių srityje J. Navaitienė siūlo analizuoti tas asmenines savybes, kurios profesinėje veikloje gali būti svarbiausios. Pvz., ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sąmoningumas ir supratingumas. Asmeninių savybių pažinime galite sulaukti pagalbos iš psichologų. „Nustebsite, kiek nežinomų dalykų jūsų asmenybėje gali atskleisti psichologo konsultacija", - sako J. Navaitienė.

Dilemą išspręsti gali savanorystė

Psichologė sako, jog savanorystė apibūdinama kaip altruistinė veikla, atliekama nesitikint gauti finansinės naudos. „Visgi nauda yra gaunama", - tvirtina ji. Tai - nauja patirtis, žinios, gebėjimai, savigarbos padidėjimas, socialinių ryšių praplėtimas, darbo vietos susiradimas. Savanoriaudamas jaunas žmogus geriau pažįsta savo asmenybę ir ugdosi naujus asmenybės bruožus. Savanoriška veikla gali būti vykdoma įvairiose šalyse, vietose ir srityse. Darbo ar studijų dilemą, iškylančią abiturientams, gali sėkmingai išspręsti atsakymas „Savanorystė!". Jeigu vėliau bus pasirinktas darbas, savanorystės patirtis papuoš CV ir maloniai nustebins darbdavį. Jeigu bus pasirinktos studijos, tai, remiantis įgyta patirtimi, bus lengviau pasirinkti studijų programą.

Būti patenkintam savo profesine veikla

Reikia pasiklausyti ir tėvų, ir draugų, ir senelių patarimų, bet klausyti - tikrai ne. Profesinio apsisprendimo savarankiškumas laikomas psichinės ir profesinės brandos požymiu.
Doc. J.Navaitienė

Dauguma žmonių geru darbu vadina gerai apmokamą, patrauklią ir karjeros galimybes suteikiančią veiklą. Psichologė, pritardama šiam teiginiui, iškelia klausimą, ar žmogaus tikslas yra turėti gerai apmokamą darbą? Pasak J. Navaitienės, tikslas yra būti patenkintam savo profesine veikla. Gali būti skiriamos dvi profesinės karjeros rūšys: asmeninė ir organizacinė.

Asmeninė profesinė karjera - paties žmogaus profesinių tikslų ir sprendimų realizavimas. Šiuo atveju žmogus pats kuria profesinę karjerą, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Joje gali būti pertrūkių, susijusių su įvykiais šeimoje arba mokymusi, taip pat klaidų ir pasiekimų, kurie reikšmingi pačiam žmogui. Todėl ji ir vadinama asmenine, kad už jos sėkmę atsakingas ir apie pasitenkinimą ja sprendžia pats žmogus.

Organizacinę profesinę karjerą valdo darbdaviai, organizacijos ištekliai, jos struktūra ir interesai. Ši karjera trunka iki išėjimo nustatytu laiku į pensiją. Iki to laiko iš darbuotojo reikalaujama nuolatinio nuoseklaus užimtumo. „Už jos sėkmę atsakinga ir apie pasitenkinimą ja sprendžia pati organizacija. Jaunas žmogus turėtų pagalvoti, kuri profesinės karjeros rūšis patrauklesnė", - sako J. Navaitienė.

Patarimų pasiklausyti, bet ne klausyti

LEU dėstytoja J. Navaitienė sako, kad reikia pasiklausyti ir tėvų, ir draugų, ir senelių patarimų, bet klausyti - tikrai ne. Profesinio apsisprendimo savarankiškumas laikomas psichinės ir profesinės brandos požymiu. Savarankiškas yra nepriklausomas, veikiantis pats.

Lengva pasakyti, bet sunku padaryti: jaunas žmogus gali nepasitikėti savimi, aplinkoje gali būti stiprią įtaką darantis žmogus (beje, šeima ir taip daro įtaką šeimos nario profesiniam pasirinkimui, dažnai pati to nesuvokdama), o pats jaunas žmogus gali būti įtaigus, lengvai priimantis patarimus ir pasiduodantis raginimams. Jeigu profesinis pasirinkimas bus savarankiškas, tai nereikės vėliau rypuoti ir kaltinti, kad „kažkas" (tėvai, draugai, seneliai) sugadino gyvenimą.

Mano karjera - mano rankose

„Siūlyčiau pasidomėti profesinės karjeros valdymo kompetencija ir jos ugdymusi", - pataria J. Navaitienė. Profesinės karjeros valdymo kompetencija - žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, padedanti žmogui pažinti save ir savo profesinės karjeros galimybes, planuoti profesinę karjerą, priimti ir realizuoti profesinės karjeros sprendimus ir suderinti juos su kitomis savo gyvenimo sritimis. „Apibrėžimas gana ilgas, bet nė kiek nesumažinantis šios kompetencijos naudingumo, kurį galima atskleisti keturiais žodžiais: „Mano karjera - mano rankose", - sako J. Navaitienė.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (2)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.

J. Bortkevičienė: į pirmąją vaiko meilę reikia žiūrėti rimtai

Pastebėję vaikams užgimusius pirmuosius romantiškus jausmus suaugusieji dažniausiai reaguoja su šypsena. Tik vieni stengiasi to savo atžaloms neparodyti, o kiti, būna, net ir prie kitų žmonių, regis, švelniai pasišaipo, kad štai mūsų mažylis jau ir antrą pusę susirado.

Klastinga jaunų mergaičių liga, kurios gydymas gali užtrukti ilgai (1)

Nervinė anoreksija – valgymo sutrikimas. Prasideda pereinant iš vaikystės į paauglystę ir pasireiškia valgio ar valgymo apribojimu (kraštutiniais atvejais – visišku atsisakymu valgyti), siekiant kūno svorio sumažėjimo ir lieknos figūros.

A. Landsbergienė: vaiko problemas turi spręsti vaikas (248)

Ką daro šiuolaikiniai tėvai, pamatę, kad jų vaikai susiduria su sunkumais? Nemaža dalis jų skuba vilktis „supermeno" ar „supermamos" kostiumą ir kuo greičiau visas kliūtis pašalinti atžalai iš kelio.

Nieko gero, jei vaikas nereaguoja į skyrybas: du pavojingiausi kraštutinumai (11)

Kokios skyrybų situacijos vaikams yra sudėtingiausios ir kodėl? Kokie požymiai rodo, kad vaikas nepajėgia pats susidoroti su sunkumais? Jei tėvams išsiskyrus atžala nekelia problemų šeimoje ar mokykloje, teisinga daryti išvadą, kad viskas gerai?

Psichologė: kodėl svarbu vaikui turėti patinkančią veiklą po pamokų (1)

Tai, kad aplinka, kurioje atsiduria vaikas, formuoja jo asmenybę – nenuginčijama tiesa. Šeima, artimieji, draugai, mokykla, laisvalaikis – visa tai daro įtaką tam, koks vaikas auga, koks požiūris, savybės, vertybės užsimezga ir puoselėjamos tolimesnį gyvenimą.

Ko nežinome (o reikėtų) apie savo paauglius (2)

Konfliktai su paaugliais, nusivylimas jų elgesiu ir komunikacija su tėvais – ne vienos šeimos kasdienybė. Tačiau ar žinote, kad tam tikras paauglio elgesys yra nulemtas jo psichologinės raidos ypatumų, o ne noro specialiai konfliktuoti su gimdytojais?

4 svarbios taisyklės, jei auginate dukteris (6)

Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.