Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.
© DELFI / Domantas Pipas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų
Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas
© Asmeninio albumo nuotr.

Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas sako, kad jaudulys, nerimas ir įtampa – tai natūralūs kiekvieno žmogaus išgyvenimai prieš tam tikrus svarbesnius gyvenimo įvykius. „Praktika rodo, kad vis tiek paskutinės nakties neužtenka tam, kad būtum pilnai pasirengęs atsiskaitymams, nors psichologiškai galbūt kai kuriuos žmones tai trumpam nuramina, pavyzdžiui, pasidedant šalia lovos vadovėlį arba skaitant informaciją iki vėlumos, nors ir nelabai kas įsimena. Vis dėlto, yra patarimų, kurie padės susidoroti su jauduliu egzamino metu ir po jo", - sako doc. dr. T. Butvilas.

Dieną iki egzamino – poilsis ir mėgstama veikla

Psichologas doc. dr. Tomas Butvilas likus dienai iki egzamino pataria nebegalvoti apie dalyką, iš kurio bus atsiskaitymas, o nusiraminti užsiimant kitais pomėgiais ir gerai pailsėti, „Juk ir sportininkai dažniausiai likus dienai iki varžybų neturi treniruočių, o kaip tik stengiasi pailsinti tam tikras raumenų grupes, atsipalaiduoti", - sako T. Butvilas. „Juk kankinantis galvojimas apie tai, kas gali būti egzamine, teisingų atsakymų sprendžiant užduotis tikrai neduos".

Taisyklė „nuo lengvesnio prie sunkesnio"

Gavus egzamino lapą psichologas rekomenduoja skirti kelias minutes nusiraminimui ir pakartotiniam įsiskaitymui į užduotį. „Pamažu pereiti nuo lengvesnių klausimų prie sunkesnių, skiriant jiems daugiau laiko. Nes jeigu pradėsime nuo tų klausimų, kurie kelia daugiau abejonių ir trikdo, tuomet neliks laiko dalykams, kuriuos gerai išmanome ir žinome", - sako dėstytojas. Pasak jo, labai svarbu gavus užduotį įsigilinti, ko iš tiesų yra prašoma, o tada nurimti ir imtis darbo, nes didžioji dalis klaidų padaroma dėl neatidumo arba neperskaityto iki galo ir nesuprasto klausimo.

Po egzamino – jokių ateities prognozių

Anot T. Butvilo, labai svarbu suprasti, kad net ir mažesnis nei buvo tikėtasi egzamino rezultatas nesumenkina asmenybės ir turimų talentų vienoje ar kitoje srityje. „Ir apskritai, matyt, prasminga per daug nekurti įsivaizdavimų apie galimus vertinimus ar balus vos išėjus iš egzamino kabineto. Tiesiog reikia sau pasakyti – padariau viską, ką galėjau ir žinojau, dabar belieka laukti. O laukimas gali būti ir įdomi „pramoga" – teigiamas jaudulys – kiek visgi iš tiesų skyriau laiko šio dalyko šio dalyko mokymuisi ir kiek stipriai man pavyko tai perteikti egzamino metu. Galiausiai, juk egzaminas yra ribojamas tam tikro laiko tarpo, todėl natūralu, kad tiesiog kartais mums neužtenka pilnai atsiskleisti ir perteikti visko, ką išties žinome", - sako psichologas.

Tėveliai, nekiškite pagalio į ratus"

Pasak doc. dr. Tomo Butvilo, prie įtampos didinimo ar mažinimo stresiniu laikotarpiu labai prisideda ir tėvai. „Šeimos nariai neturėtų „kišti pagalio į ratus" savo vaikams kurdami tam tikras įtampas ir viešai deklaruodami savo neretai perdėtus lūkesčius. Paprasčiausias pasitikėjimas, kad viskas pavyks sklandžiai, kad duktė ar sūnus moka ir žino, kaip tinkamai išspręsti užduotis – šie dalykai turi dominuoti laukiant egzaminų ar jų rezultatų. Vaikui tampa nepakeliamai sunku, kai greta ruošimosi egzaminams jaučiama įtampa iš šeimos narių ir perdėtas jų spaudimas maksimaliems vertinimams", - sako psichologas. Anot jo, tėvai turi suprasti, kad netolimoje ateityje vaikui dar bus laiko ieškoti ir atrasti save bei maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus ir įgytas žinias.

Pasak psichologo, labai svarbu įsisamoninti, kad mokyklos baigimo rezultatai – yra pirmieji žingsniai į būsimus daugybę kitų egzaminų, todėl tai yra puiki proga „apšilimui" ir naujiems startams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokiniai ir toliau galės muziejus lankyti nemokamai

Kultūros ministerijai pavaldžiuose muziejuose iki šių metų pabaigos pratęsiamas nemokamas mokinių muziejų lankymasis.

Psichologas Andrius Atas: kaip auklėti vaiką nuo mažų dienų, kad jo psichika būtų stipri

„Vaiko baimės ar nerimas visada turi priežastį, kurią galima ir reikia rasti", – teigia vaikų psichologas Andrius Atas.

Kaip ugdyti vaikų savarankiškumą ir išmokti „paleisti“ vaiką

Pastaraisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vis atsakingiau žiūrima į šeimos kūrimą.

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.