Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.
© DELFI / Domantas Pipas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų
Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas
© Asmeninio albumo nuotr.

Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas sako, kad jaudulys, nerimas ir įtampa – tai natūralūs kiekvieno žmogaus išgyvenimai prieš tam tikrus svarbesnius gyvenimo įvykius. „Praktika rodo, kad vis tiek paskutinės nakties neužtenka tam, kad būtum pilnai pasirengęs atsiskaitymams, nors psichologiškai galbūt kai kuriuos žmones tai trumpam nuramina, pavyzdžiui, pasidedant šalia lovos vadovėlį arba skaitant informaciją iki vėlumos, nors ir nelabai kas įsimena. Vis dėlto, yra patarimų, kurie padės susidoroti su jauduliu egzamino metu ir po jo", - sako doc. dr. T. Butvilas.

Dieną iki egzamino – poilsis ir mėgstama veikla

Psichologas doc. dr. Tomas Butvilas likus dienai iki egzamino pataria nebegalvoti apie dalyką, iš kurio bus atsiskaitymas, o nusiraminti užsiimant kitais pomėgiais ir gerai pailsėti, „Juk ir sportininkai dažniausiai likus dienai iki varžybų neturi treniruočių, o kaip tik stengiasi pailsinti tam tikras raumenų grupes, atsipalaiduoti", - sako T. Butvilas. „Juk kankinantis galvojimas apie tai, kas gali būti egzamine, teisingų atsakymų sprendžiant užduotis tikrai neduos".

Taisyklė „nuo lengvesnio prie sunkesnio"

Gavus egzamino lapą psichologas rekomenduoja skirti kelias minutes nusiraminimui ir pakartotiniam įsiskaitymui į užduotį. „Pamažu pereiti nuo lengvesnių klausimų prie sunkesnių, skiriant jiems daugiau laiko. Nes jeigu pradėsime nuo tų klausimų, kurie kelia daugiau abejonių ir trikdo, tuomet neliks laiko dalykams, kuriuos gerai išmanome ir žinome", - sako dėstytojas. Pasak jo, labai svarbu gavus užduotį įsigilinti, ko iš tiesų yra prašoma, o tada nurimti ir imtis darbo, nes didžioji dalis klaidų padaroma dėl neatidumo arba neperskaityto iki galo ir nesuprasto klausimo.

Po egzamino – jokių ateities prognozių

Anot T. Butvilo, labai svarbu suprasti, kad net ir mažesnis nei buvo tikėtasi egzamino rezultatas nesumenkina asmenybės ir turimų talentų vienoje ar kitoje srityje. „Ir apskritai, matyt, prasminga per daug nekurti įsivaizdavimų apie galimus vertinimus ar balus vos išėjus iš egzamino kabineto. Tiesiog reikia sau pasakyti – padariau viską, ką galėjau ir žinojau, dabar belieka laukti. O laukimas gali būti ir įdomi „pramoga" – teigiamas jaudulys – kiek visgi iš tiesų skyriau laiko šio dalyko šio dalyko mokymuisi ir kiek stipriai man pavyko tai perteikti egzamino metu. Galiausiai, juk egzaminas yra ribojamas tam tikro laiko tarpo, todėl natūralu, kad tiesiog kartais mums neužtenka pilnai atsiskleisti ir perteikti visko, ką išties žinome", - sako psichologas.

Tėveliai, nekiškite pagalio į ratus"

Pasak doc. dr. Tomo Butvilo, prie įtampos didinimo ar mažinimo stresiniu laikotarpiu labai prisideda ir tėvai. „Šeimos nariai neturėtų „kišti pagalio į ratus" savo vaikams kurdami tam tikras įtampas ir viešai deklaruodami savo neretai perdėtus lūkesčius. Paprasčiausias pasitikėjimas, kad viskas pavyks sklandžiai, kad duktė ar sūnus moka ir žino, kaip tinkamai išspręsti užduotis – šie dalykai turi dominuoti laukiant egzaminų ar jų rezultatų. Vaikui tampa nepakeliamai sunku, kai greta ruošimosi egzaminams jaučiama įtampa iš šeimos narių ir perdėtas jų spaudimas maksimaliems vertinimams", - sako psichologas. Anot jo, tėvai turi suprasti, kad netolimoje ateityje vaikui dar bus laiko ieškoti ir atrasti save bei maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus ir įgytas žinias.

Pasak psichologo, labai svarbu įsisamoninti, kad mokyklos baigimo rezultatai – yra pirmieji žingsniai į būsimus daugybę kitų egzaminų, todėl tai yra puiki proga „apšilimui" ir naujiems startams.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.