Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.
© DELFI / Domantas Pipas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų
Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas
© Asmeninio albumo nuotr.

Psichologas, Vilniaus verslo kolegijos dėstytojas doc. dr. Tomas Butvilas sako, kad jaudulys, nerimas ir įtampa – tai natūralūs kiekvieno žmogaus išgyvenimai prieš tam tikrus svarbesnius gyvenimo įvykius. „Praktika rodo, kad vis tiek paskutinės nakties neužtenka tam, kad būtum pilnai pasirengęs atsiskaitymams, nors psichologiškai galbūt kai kuriuos žmones tai trumpam nuramina, pavyzdžiui, pasidedant šalia lovos vadovėlį arba skaitant informaciją iki vėlumos, nors ir nelabai kas įsimena. Vis dėlto, yra patarimų, kurie padės susidoroti su jauduliu egzamino metu ir po jo", - sako doc. dr. T. Butvilas.

Dieną iki egzamino – poilsis ir mėgstama veikla

Psichologas doc. dr. Tomas Butvilas likus dienai iki egzamino pataria nebegalvoti apie dalyką, iš kurio bus atsiskaitymas, o nusiraminti užsiimant kitais pomėgiais ir gerai pailsėti, „Juk ir sportininkai dažniausiai likus dienai iki varžybų neturi treniruočių, o kaip tik stengiasi pailsinti tam tikras raumenų grupes, atsipalaiduoti", - sako T. Butvilas. „Juk kankinantis galvojimas apie tai, kas gali būti egzamine, teisingų atsakymų sprendžiant užduotis tikrai neduos".

Taisyklė „nuo lengvesnio prie sunkesnio"

Gavus egzamino lapą psichologas rekomenduoja skirti kelias minutes nusiraminimui ir pakartotiniam įsiskaitymui į užduotį. „Pamažu pereiti nuo lengvesnių klausimų prie sunkesnių, skiriant jiems daugiau laiko. Nes jeigu pradėsime nuo tų klausimų, kurie kelia daugiau abejonių ir trikdo, tuomet neliks laiko dalykams, kuriuos gerai išmanome ir žinome", - sako dėstytojas. Pasak jo, labai svarbu gavus užduotį įsigilinti, ko iš tiesų yra prašoma, o tada nurimti ir imtis darbo, nes didžioji dalis klaidų padaroma dėl neatidumo arba neperskaityto iki galo ir nesuprasto klausimo.

Po egzamino – jokių ateities prognozių

Anot T. Butvilo, labai svarbu suprasti, kad net ir mažesnis nei buvo tikėtasi egzamino rezultatas nesumenkina asmenybės ir turimų talentų vienoje ar kitoje srityje. „Ir apskritai, matyt, prasminga per daug nekurti įsivaizdavimų apie galimus vertinimus ar balus vos išėjus iš egzamino kabineto. Tiesiog reikia sau pasakyti – padariau viską, ką galėjau ir žinojau, dabar belieka laukti. O laukimas gali būti ir įdomi „pramoga" – teigiamas jaudulys – kiek visgi iš tiesų skyriau laiko šio dalyko šio dalyko mokymuisi ir kiek stipriai man pavyko tai perteikti egzamino metu. Galiausiai, juk egzaminas yra ribojamas tam tikro laiko tarpo, todėl natūralu, kad tiesiog kartais mums neužtenka pilnai atsiskleisti ir perteikti visko, ką išties žinome", - sako psichologas.

Tėveliai, nekiškite pagalio į ratus"

Pasak doc. dr. Tomo Butvilo, prie įtampos didinimo ar mažinimo stresiniu laikotarpiu labai prisideda ir tėvai. „Šeimos nariai neturėtų „kišti pagalio į ratus" savo vaikams kurdami tam tikras įtampas ir viešai deklaruodami savo neretai perdėtus lūkesčius. Paprasčiausias pasitikėjimas, kad viskas pavyks sklandžiai, kad duktė ar sūnus moka ir žino, kaip tinkamai išspręsti užduotis – šie dalykai turi dominuoti laukiant egzaminų ar jų rezultatų. Vaikui tampa nepakeliamai sunku, kai greta ruošimosi egzaminams jaučiama įtampa iš šeimos narių ir perdėtas jų spaudimas maksimaliems vertinimams", - sako psichologas. Anot jo, tėvai turi suprasti, kad netolimoje ateityje vaikui dar bus laiko ieškoti ir atrasti save bei maksimaliai išnaudoti savo gebėjimus ir įgytas žinias.

Pasak psichologo, labai svarbu įsisamoninti, kad mokyklos baigimo rezultatai – yra pirmieji žingsniai į būsimus daugybę kitų egzaminų, todėl tai yra puiki proga „apšilimui" ir naujiems startams.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.