Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.
© DELFI / Domantas Pipas

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kad niekas neliktų nepastebėtas

Pernai metais į Vaikų ligoninę bandžiusiųjų žudytis ar save žaloti buvo atvežta per pusšimtį vaikų. Matydami kol kas nemažėjantį skaičių vaikų, linkusių į savižalą, bandžiusių žudytis, Vaikų ligoninės specialistai yra sutarę dėl pagalbos teikimo tokiems vaikams tikslesnės tvarkos, funkcijų pasiskirstymo ir aiškaus pagalbos plano sudarymo bandžiusiam žudytis.

Pasak Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėjos gydytojos Jolantos Trinkūnienės, dažnai vaikai ar paaugliai, turintys minčių ar ketinimų žudytis, tiesiog siunčia signalą, kad nori būti išklausyti ir suprasti. Gydytoja teigia, kad iš tikrųjų nėra lengva suprasti, kaip vaikams ar paaugliams ateina mintys apie savižudybę. Dažniausiai jos bręsta pamažu, o pasitraukimas iš gyvenimo gali būti impulsyvus. Todėl yra labai svarbu analizuoti ir suvokti, kas tuo metu vyksta vaiko gyvenime: gal jis išgyveno daug sukrečiančių įvykių, patyrė nesėkmių? Sprendimas nusižudyti neatsiranda tarsi iš niekur. Vaikui ar paaugliui, išgyvenančiam krizę, būna labai sunku rasti išeitį, todėl pasirenkamas mėginimas nusižudyti, matant jį kaip vienintelį problemos sprendimą.

Kaip teigia ligoninės vyriausioji medicinos psichologė Valdereza Svetikienė, svarbiausia, kad vaikas ar paauglys, kuriam kyla minčių apie savižudybę ar tam, kuris pabando tai padaryti, neliktų nepastebėtas. Jam turi būti suteikta visa įmanoma specialistų pagalba, pasirūpinta jo tolesne priežiūra, perduota visa reikalinga informacija kitoms tarnyboms, kad specialistai būtų ramūs, jog visos grandys atliko savo darbą, o vaikas ar paauglys turėjo galimybę, profesionalų padedamas, apmąstyti savo poelgį, pakeisti santykį su artimais žmonėmis ir savimi.

„Atvežtam į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių bandžiusiam žudytis vaikui ar paaugliui pirmiausia suteikiama gydytojo traumatologo ar vaikų ligų gydytojo pagalba, – aiškina Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė. – Medikai turi atlikti veiksmus, kurie garantuotų, kad vaiko gyvybei pavojus nebegresia".

Kaip pastebi gydytoja ortopedė – traumatologė I. Sapagovaitė, labai dažnai bandymai žudytis ar žaloti save yra tik būdas atkreipti į save suaugusiųjų dėmesį, tokiu būdu parodyti, kad „aš turiu problemų". Ypač tai pasakytina apie rankų pjaustymąsi. Tos žaizdos dažniausiai būna paviršinės, demonstracinės, nes vaikai įprastai bijo skausmo.

Atvežtas į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur jam suteikiama medicininė pagalba, slaugos personalo stebimas pacientas ne vėliau kaip per dvi valandas turi sulaukti ligoninės psichologo ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro.

Pasak gydytojos J. Trinkūnienės, šis specialistas vaiką ar paauglį turi išklausyti, ramiai bendraudamas su juo, atlieka psichosocialinį vertinimą, nustato savižudybės rizikos grėsmę, – taip sprendžiama, kokios pagalbos vaikui reikia šiuo momentu. Jei vaiko būklė kelia didelę ar vidutinę grėsmę jo gyvybei, vaikas ar paauglys kurį laiką lieka Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriuje arba perkeliamas į kitą vaikų psichiatrijos stacionarą.

Pagalba stacionare

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius yra Vaiko raidos centro padalinys. Jame dirbanti specialistų komanda dirba taikydama krizių intervencijos metodus ir teikia pagalbą krizės ištiktiems vaikams bei jų šeimoms.

Krizių intervencija – tai skubi medicininė, psichologinė bei socialinė pagalba, teikiama išgyvenantiems krizę, turintiems minčių ar ketinimų žudytis.

„Pagrindinis mūsų uždavinys, – sako skyriaus vedėja J. Trinkūnienė, – yra suteikti intensyvią stacionarinę trumpalaikę pagalbą vaikams bei jų šeimoms ir užtikrinti pagalbos tęstinumą. Tai reiškia, kad vaikui, išgyvenančiam tam tikrą krizę, yra suteikiama 7 parų intensyvi pagalba – vaikas paguldomas į nedidelį krizių intervencijos skyrių (jame vienu metu yra ne daugiau kaip 7 vaikai), kuriame su vaiku kasdien bendrauja specialistų komanda: psichologas, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, socialinis darbuotojas, vaikų priežiūros specialistas bei slaugytojas. Kartu pagalba yra teikiama ne tik vaikui, bet ir kitiems šeimos nariams. Dažnai tenka dirbti su bandžiusio žudytis vaiko ar paauglio tėvais, kurie būna sutrikę, jaučia kaltę.

Gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar psichologo pagalbos gali prireikti ir ligoninėje besigydantiems vaikams, jei personalas išgirsta iš vaiko užuominų ar skundų apie norą žudytis.

Medikų komandos darbą papildo ir ligoninėje dirbantys socialiniai darbuotojai. Apie tokius atvejus, surinkęs atitinkamai užpildytus Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo ir psichologo ar psichiatro dokumentus, socialinis darbuotojas tą pačią parą informaciją išsiunčia psichikos sveikatos centrui, kuriam priklauso pacientas pagal gyvenamąją vietą, ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai su prašymu įvertinti vaiko šeimos situaciją.

Pasak gydytojos J. Trinkūnienės, noras save žaloti ar netgi nusižudyti gali būti ir šeimoje patiriamo smurto ar nepriežiūros pasekmė, todėl tokiais atvejais Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai turi kruopščiai patikrinti vaiko aplinką, kurioje jis gyvena.

Pasak psichologės V. Svetikienės, net ir ligoninėje esančiam pacientui negalima teikti psichologo pagalbos per prievartą. Jei pacientas ar jo tėvai atsisako tokios pagalbos, ši aplinkybė atitinkamuose dokumentuose turi būti pažymėta, kaip ir tas faktas, kad pacientas savavališkai pasišalino iš ligoninės. Tokiais atvejais medikai elektroninėje sistemoje užpildo pranešimą apie nepageidaujamą įvykį, apie tai praneša psichikos sveikatos centrui pagal paciento gyvenamąją vietą ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

Vaikas atiduodamas tik į patikimas rankas

Jei suicidinių minčių turintis vaikas ar paauglys siunčiamas iš psichikos sveikatos centro į Vaiko raidos centro Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrių, vadinasi, specialistai mato, kad ambulatorinė pagalba nepakankama ir nebeduoda norimų pagalbos rezultatų. Tuomet vaikas ir paauglys, atvykęs į skyrių, gauna visą reikalingą specialistų pagalbą stacionare.

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus funkcijos neapsiriboja tik specialistų pagalba skyriuje. Kaip teigia Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus socialinis darbuotojas Giedrius Budreika, norėdami krizę patiriančiam, žalotis ar žudytis bandžiusiam vaikui ar paaugliui rasti kuo palankesnį sprendimą ateičiai, skyriaus specialistai prie vieno stalo kviečiasi įvairių tarnybų darbuotojus: pirminės sveikatos priežiūros centro atstovą, mokyklos socialinį pedagogą, psichologą, vaiko klasės auklėtoją, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovą.

Išleisdami vaiką iš skyriaus, specialistai turi būti įsitikinę, kad vaikas ir toliau gaus medicininę, psichologinę psichoterapinę pagalbą pagal gyvenamąją vietą, jo šeimai rekomenduojama lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupes, prireikus prašyti socialinių tarnybų pagalbos.

Savižudybė – tai baisiausia, kas gali įvykti jauno žmogaus gyvenime, todėl specialistų pareiga – padėti vaikui ar paaugliui vaduotis iš jį užklupusios krizės, užkirsti kelią savižudybei, teigia vaikų ir paauglių psichiatrė J. Trinkūnienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.