Reklama

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Dirba ir savaitgaliais

Pasak Vilniaus Gabijos gimnazijos pradinių klasių mokytojos ekspertės Andželikos Padarauskienės, dirbti mokytoju reiškia kur kas daugiau nei tik vesti pamokas. Į mokytojo pareigas įeina ir bendravimas su vaikais bei jų priežiūra pertraukų metu. Dažnai vaikams prireikia ir papildomos, neretai psichologinės, pagalbos. A. Padarauskienė kasdien maždaug keturias – penkias valandas skiria tiesioginiam darbui su vaikais pamokų metu, tačiau su paskutiniu dienos skambučiu jos darbas nesibaigia.

„Vėliau ruošiuosi kitos dienos pamokoms, įvairioms šventėms, renginiams, kelias valandas per dieną skiriu vaikų namų darbų tikrinimui ir įvertinimui. Kartais ir savaitgaliais tenka rasti laiko ir paruošti papildomų užduočių moksleiviams", – teigia A. Padarauskienė.

Kolegei antrina ir Sonata Bružienė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos mokytoja, sukaupusi 17 metų mokytojo darbo patirtį. Jos nuomone, siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi: vaikai, tėvai, mokytojai. Pamokų metu ji daugiausia dėmesio skiria mokiniams, tačiau po jų visuomet laukia dokumentacijų rengimas, bendravimas su vaikais ar jų tėvų konsultavimas.

„Dauguma tėvų supranta savo įtaką mokymosi procesui, todėl įvairiais būdais – telefonu, paštu ar gyvai – kreipiasi į mokytojus su klausimais. Net jei tam tenka skirti nemažai laiko, svarbu, kad tėvai domėtųsi vaikų problemomis ir džiaugsmais. Su vaikais irgi bendrauju ne tik mokomųjų dalykų temomis. Jiems kyla įvairiausių klausimų, kartais labai konkrečių, pavyzdžiui, apie naudojamas kompiuterines programas. Neretai jie tiesiog nori pasikalbėti ir išsipasakoti", – patirtimi dalinasi S. Bružienė.

Pasirengimasnematomas, tačiau svarbus

Paklausta, kam skiria daugiausia laiko, S. Bružienė tikina, kad mokomosios medžiagos paieškai. Internete jos netrūksta, tačiau svarbu atsirinkti teisingą, aktualią ir įdomią informaciją, kurią vėliau būtų galima tikslingai derinti prie mokymosi kurso.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi: vaikai, tėvai, mokytojai.
Sonata Bružienė

Daugiau nei 18 metų patirtį turinti Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos pradinukų mokytoja Jurgita Blažienė pritaria, kad pasirengimas pamokoms – itin svarbi ir daug laiko reikalaujanti darbo dalis. Tam mokytojai skiria ne tik laiką po pamokų, bet ir tarp jų, jei pasitaiko laisvesnė valanda, dar vadinama „langu".

„Jei laukia rimta pamoka, tai ir dvi valandas ruošiesi, o ruoštis tenka visoms pamokoms. Nors nemažą dalį užduočių rengiu pati, be pratybų sąsiuvinių mokyti būtų tikras iššūkis. Kartais pagalvoju, kad jei jų nebūtų, kiekvienai pamokai reikėtų ruoštis apie 1,5 valandos, o jų per dieną būna apie penkias", – šypsosi mokytoja.

Mokymąsi praturtina pagalbinės priemonės

Net ir naudodami pratybų sąsiuvinius, kalbinti mokytojai pabrėžia, jog vis tiek ieško papildomos informacijos ar mokymosi priemonių, edukacinių žaidimų, rengia užduotis patys. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra paprasta užduotis – tam būtinos ir metodologijos žinios, ir patirtis.

„Pirmiausia, mokytojai ruošiami darbui su vaikais, mokymui ir dauguma jų nėra pasirengę kurti užduotis kiekvienai pamokai ar namų darbams. Tinkamas, sistemiškai derančias užduotis paprastai kuria bei išbando specialistų komandos. Tik vėliau šios užduotys praturtina mokymosi procesą", – pasakoja J. Blažienė.

Jei laukia rimta pamoka, tai ir dvi valandas ruošiesi, o ruoštis tenka visoms pamokoms. Nors nemažą dalį užduočių rengiu pati, be pratybų sąsiuvinių mokyti būtų tikras iššūkis. Kartais pagalvoju, kad jei jų nebūtų, kiekvienai pamokai reikėtų ruoštis apie 1,5 valandos, o jų per dieną būna apie penkias.
Jurgita Blažienė

Papildomos mokymosi priemonės geriau padeda įtvirtinti žinias, pagilinti gebėjimus, sustiprinti vaikų susidomėjimą. Be to, šios priemonės leidžia užduotis paskirti pagal asmeninius vaikų poreikius ir galimybes – vieniems lengvesnes, kitiems sudėtingesnes užduotis. Su vadovėliu glaudžiai susietame pratybų sąsiuvinyje išlaikoma vieninga sistema: pratybų sąsiuvinyje toliau tęsiama, plėtojama ta pati vadovėlio tema, pateikiama daugiau įvairių tipų ir sudėtingumo užduočių, kad žinias ir įgūdžius mokiniai geriau įtvirtintų, pagilintų, pritaikytų, įsivertintų. Kadangi prie tam tikro vadovėlio parengtos pratybos ir kitos papildomos priemonės (taip pat ir skaitmeninės) dėl vieningos metodikos, struktūros yra vadovėlio tąsa, tokia sistema užtikrina mokymosi tęstinumą, nuoseklumą.

Šalia popierinių (spausdintų) priemonių patogu naudotis ir elektronine erdve – tokia yra mokymosi aplinka „Eduka klasė", kurioje talpinami skaitmeniniai vadovėliai, mokytojo knygos, papildomos ir interaktyvios užduotys. Šias užduotis mokytojai gali diferencijuoti: priskirti klasės mokiniui individualiai arba atskirai mokinių grupei skirtingas užduotis, pagal jiems skirtą sudėtingumo lygį. „Eduka klasėje" šiuo metu galima rasti virš 200 skaitmeninių vadovėlių bei jų komplektų dalių ir daugiau nei 10 tūkstančių skaitmeninių užduočių. Čia mokytojai taip pat gali patys kurti ir talpinti užduotis, testus, uždarus ir atvirus klausimus, taip pat susieti juos su kitais šaltiniais – vadovėliais, nuorodomis, dokumentais.

Svarbiausia – nauda vaikui

Pasak LSMU gimnazijos geografijos mokytojo Simono Šabanovo, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir įvairūs edukaciniai pratimai yra naudingi skirtingais aspektais, tačiau jie visi kuriami taip, kad padėtų siekti vieno tikslo – visapusiškai lavinti ir ugdyti moksleivius.

„Vadovėliai padeda ugdyti žinias, teksto suvokimo, skaitymo įgūdžius. Pratybų užduotys leidžia įtvirtinti žinias ir padeda jas pritaikyti, o elektroninė erdvė ir joje esančios užduotys palengvina informacijos paieškos bei savęs įsivertinimo procesą. Tai priemonės, kurios padeda mokytojui atlikti savo pagrindinį darbą – padėti vaikams informaciją suvokti, mokytis diskutuoti, išlaikyti susidomėjimą bei tobulėti", – teigia mokytojas ir vadovėlių bei pratybų serijos „Atrask" bendraautorius.

„Kūriau ir vadovėlius, ir pratybas, todėl žinau, kiek daug kolektyvinio darbo reikia joms parengti. Sunku įsivaizduoti darbą be pratybų sąsiuvinių. Mažesniems vaikams pratybos svarbios dar ir dėl to, kad jos labai disciplinuoja, leidžia parinkti įdomesnes užduotis, suteikia galimybę planuoti laiką ir darbus tiek mokytojui, tiek mokiniams. Darbą su vadovėliu keičiant pratybų užduotimis galima užtikrinti integruotą mokymosi procesą, – teigia S. Šabanovas.

Jam antrina ir mokytoja S. Bružienė, pastebinti ir dar vieną pratybų sąsiuvinių naudą – jie vizualiai patrauklūs, o tai ypač svarbu pradinukams: „Iliustruoti užduočių sąsiuviniai padeda patraukti vaikų dėmesį, juk jie pirmiausia „užkliūna" už paveikslėlio. Iki šiol stebina, kaip vaikai netgi paprastus sąsiuvinius apsipiešia, kad aplinka būtų gyvenimiška ir spalvinga".

Užsakymo nr.: PT_75745881

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.