Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų

Siekti kuo aukštesnio įvertinimo šiandieninėje švietimo sistemoje jau tapo įprasta. Dešimtukas ar kitas teigiamas pažymys, daugelio nuomone, parodo ir įprasmina vaiko gabumus bei pastangas siekiant mokslo aukštumų.
© Fotolia nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Vis dėlto specialistai teigia, kad tai ydingas požiūris, mat jie atspindi tik mažą dalį mūsų vaikų gabumų. Anot švietimo ekspertų, pažangos vertinimo pažymiais atsisakymas skamba naiviai, todėl reikia ieškoti kelių, kaip tikrąją mokinio pažangą perteikti kiek įmanoma tiksliau – tai labai svarbu tiek jam pačiam, tiek jo tėveliams.

Specialistė: pažymiai neatspindi tikrojo mokinių talento ir jų gabumų
© Asmeninio albumo nuotr.

Apie mokinių pažangos vertinimo kriterijus kalbamės su skaitmeninių mokymų programos pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai" mokymų turinio vadove Indre Stakėniene.

Ar mokinių žinių vertinimas pažymiais gali atspindėti tikruosius jų pasiekimus?

Mes visą laiką kalbame apie pažangą ir jos reikšmę moksleivių ateičiai. Vis dėlto pažangos matavimas skaičiukais dienyne susiaurina požiūrį į vaikų tobulėjimą, pasiekimus. Geriausiai šią problemą iliustruoja vienas anekdotas: Petriukas diktante darydavo 40 klaidų, bet susiėmęs ir stipriai pasimokęs jis daro jau tik 20. Tačiau koks skirtumas – kaip gaudavo dvejetus, taip tebegauna.

Noriu pasakyti, kad ši vertinimo sistema iki galo neatspindi teigiamų pokyčių, talento ar įgautų vaiko žinių, o ir pats moksleivis yra talpinamas į kažkokius rėmus, kurie ilgainiui gali užslopinti įgimtą jo norą tobulėti.

Galbūt tam įtakos turi vaiko amžius? Juk pradinukų vertinimo balais sistemos buvo atsisakyta.

Pati idėja nerašyti pradinukams pažymių yra gera. Jos pagrindinis tikslas – sudaryti kiekvienam vaikui galimybes judėti savu tempu, skatinti jų suvokimą, ką jie jau moka ir ko dar turėtų pasimokyti ateityje, sudaryti galimybes pasidžiaugti daroma pažanga. Tinkamai naudojama ši sistema pradinukų tėveliams turėtų padėti geriau suvokti, kaip šiandien sekasi jų vaikui, kaip jam padėti judėti toliau. Tačiau tikroji šio vertinimo pažymiais atsisakymo prasmė buvo užmiršta. Mokytojai pažymius tiesiog pakeitė į raides, saulytes ar šypsenėles. Juk tai visiškai ta pati vertinimo forma, kur įvertinimas A reiškia tą patį 10. Liūdna, kad nesupratę tikrosios šio vertinimo pasikeitimo prasmės dauguma mokytojų naująją sistemą atmetė, kaip dar vieną jiems primestą reikalavimą.

Nejaugi pažymys dienyne neatspindi ir teigiamų vaiko savybių?

Jokiu būdu nesakau, kad geras pažymys nieko vertas. Omenyje turiu tai, kad jis negali atspindėti visko. Jeigu vaiko pažymiai yra prastesni, juk nereiškia, kad jis yra nieko vertas. Tokiu atveju tėvai ir mokytojai turi ne smerkti vaiką, o padėti surasti jo stipriąsias puses. Tiek jau to, kad jam blogai sekasi tikslieji mokslai, gal jis gerai rašo, sklandžiai reiškia mintis ir nebijo auditorijos? O gal turi įdomios užklasinės veiklos, mokosi programuoti, domisi robotais, sportu ar geografija?

Juk nesikoncentruojant tik į pažymį ir laiku įžvelgus vaiko gebėjimus galima išugdyti tikrą ateities lyderį. Pasaulio patirtis rodo, kad pažymys dažnai neturi didelės reikšmės vaikų ateities perspektyvoms – tik pažiūrėkite, kiek garsių verslininkų ir kitų talentų nė nebaigė mokyklos, tačiau turėjo sritį, kuria aktyviai domėjosi, buvo ambicingi ir reiklūs tiek sau, tiek aplinkiniams. Pasižvalgykite aplinkui, kiek šiandien turime žmonių, kurie net būdami suaugę mano, jog yra nieko verti, nes mokykloje gaudavo vien blogus pažymius. Tikriausiai vaikystėje jie šalia savęs neturėjo suaugusio žmogaus, kuris galėjo jiems pasakyti, kad pažymiai, tiek geri, tiek blogi, nėra jis pats. Kiekvienas iš mūsų esame kur kas vertingesni nei tie keli skaičiai dienyne.

Bet juk aukštesnio pažymio siekis skatina sveiką konkurenciją.

Be jokios abejonės, dabartinė vertinimo sistema mokyklose skatina vaikus konkuruoti. Vis dėlto nemanau, kad tai būtų galima pavadinti pozityviu ir teigiamu procesu. Nemanau, kad apkritai egzistuoja tokia sąvoka kaip sveika konkurencija. Juk tai skatina varžybas, kurių metu prigimtinį mokinių norą mokytis ir tobulėti, nustelbia noras aplenkti kitus. Todėl pažymiai skatina ne sveikas varžybas tarp moksleivių, o atvirkščiai – užkerta kelią pasaulio ir aplinkos pažinimui, socialiniam ir mokymosi džiaugsmui. Kiekvienas mokinys, visų pirma, turi konkuruoti ne su kitais, o siekti asmeninių ambicijų, įgyvendinti savo tikslus, nugalėti save. Dažnai, siekiant įrodyti pranašumą prieš kitus, pastarieji dalykai nustumiami į antrą planą – siekiamybe tampa dešimtukas, o ne įgytos žinios.

Tad ko gi tuomet imtis? Mat išgyvendinti tokią vertinimo sistemą iš švietimo sistemos praktiškai neįmanoma.

Mokyklos turėtų eiti link kiekvieno vaiko asmeninės pažangos matavimo – formuojamo vertinimo. Tokiu būdu kiekvienas vaikas yra vertinamas atskirai, pavyzdžiui: jo pažanga vertinama atsižvelgiant į praeities rezultatus, lyginama su dabartiniais pasiekimais, rekomenduojama kokiu būdu jis galėtų pasiekti dar geresnių rezultatų, ką ir kodėl jis galėtų padaryti dar geriau, tobulėti.

Naujų galimybių mokytojams suteikia skaitmeninės technologijos – naudodami elektroninius ugdymo įrankius pedagogai gali lengviau individualizuoti mokymo turinį, stebėti mokinio pažangą, matyti, kiek laiko vaikas skyrė susipažinimui su informacija. Moksleivį bei jo pastangas reikia įvertinti ir pasakyti, kad nors jau ir daug išmokai, bet gali išmokti dar daugiau.

Galbūt turite praktinių patarimų?

Tam, kad vaikai stengtųsi, pedagogai turi jiems suteikti grįžtamąjį ryšį, leisti vaikui suprasti jo padarytą pažangą. Tyrimų duomenimis, didžiausią naudą ir inspiraciją vaikui mokytis duoda ne teigiamas įvertinimas užrašytas elementariu skaičiumi, o pedagogo komentaras apie moksleivio atliktą darbą. Jis leidžia geriau suvokti esamą situaciją tiek pačiam vaikui, tiek tėveliams.

Kiekvienas vaikas turi būti stebimas kiekvienoje pamokoje – tokiu būdu galima kaupti mokinio portfolio, kuriame analizuojami vaiko darbai – jie vertinami individualiai, o ne klasės lygmenyje. Individualizuojant ir kiekvienam mokiniui atskirai pritaikant mokymosi turinį galima pasiekti kur kas efektyvesnių rezultatų.

Tokie būdai pasaulyje jau dabar yra taikomi, tačiau jie reikalauja didelio įsitraukimo ir pastangų. Kalbant apie individualizavimą ir dėmesį kiekvienam vaikui, dauguma mokytojų sutinka, jog tai būtų puiku, tačiau yra gana skeptiški, kai pradedama kalbėti apie praktinį to įgyvendinimą klasėje. Naujai keliami iššūkiai, daugumą mokytojų baugina. Pirmasis į galvą ateinantis patarimas būtų daugiau dėmesio skirti mokinių mokėjimo mokytis kompetencijų stiprinimui. Kuo mokiniai labiau gebės mokytis savarankiškai, tuo lengviau bus individualizuoti darbą ir klasėje. Svarbu suprasti, kad naujus iššūkius sunkiai įveiksime, jei ir toliau dirbsime tais pačiais iki šiol taikytais metodais.

Taigi, peršasi mintis, kad tėveliai pernelyg džiūgauti dėl vaiko dešimtukų neturėtų?

Aš asmeniškai labai nesidžiaugčiau. Ko verti tie dešimtukai, jei vaikas nesugeba įvardinti, ką jau moka, o kur dar reikia pasitempti, jei nejaučia malonumo ieškoti ir tyrinėti. Jei neturi kitų pomėgių ir užsiėmimų. Pirmiausia reikia žiūrėti į vaiką, kaip į asmenybę, įžvelgti jo unikalumą, nelyginti jo su kitais ir leisti jam kasdien mėgautis naujais atradimais. Tikrai tikiu, kad mokymasis gali būti įdomus ir įkvepiantis.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.

Save žaloti linkusiems ar bandžiusiems žudytis vaikams – neatidėliotina pagalba

Į Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių Santariškėse su švyturėliais atlekiančios greitosios kartais atveža ne tik sunkias traumas buityje, lauke ar avarijose patyrusius, bet ir žudytis ar žalotis bandžiusius vaikus ar paauglius.

Kad vaikas nepradėtų rūkyti, svarbu žinoti (5)

Vaikas gali rūkyti dėl daugelio priežasčių – dėl noro būti suaugusiam, noro įsilieti į kompaniją, atkreipti į save dėmesį.