Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Deja, bet šiame amžiuje jau gali būti per vėlu tai daryti: paaugliai jau yra išbandę alkoholį, tabaką, neretai ir narkotikus. Kada yra tinkamas amžius kalbėtis su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų sveikatai keliamą pavojų, organizacijos „Mentor Lietuva" plėtojamos programos „Ką veikia vaikai" tėvams skirtoje pamokoje pasakojo NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Simona Bieliūnė.

Pokalbiai apie psichoaktyviąsias medžiagas nuo mažens

Dalis mokslininkų ir praktikų pataria apie tabaką, alkoholį, vaistus kalbėtis su 5–6 metų vaikais. Vis tik, ar reikia kalbėti apie tai, kas vaikui dar neaktualu? Kaip teigė NTAKD atstovė, tai labai priklauso nuo vaiko asmenybės, nuo klausimų, kurie jam kyla, o svarbiausia – nuo aplinkos, kurioje jis yra. „Jeigu aplinkoje yra vyresnių vaikų, mažametis paprastai girdi ir mato jų elgesį, perskaito jo siunčiamas žinutes. Tuomet tokios temos, kurios atsakytų į klausimus, kas yra narkotikai, alkoholis ar rūkymas ir kodėl tai yra negerai, turi būti šeimoje aptariamos. Tai neturėtų būti ilga lekcija, bet jos metu reikia suteikti bent minimalų kiekį žinių – tiek, kiek vaikas pajėgia pagal savo amžių suprasti," – pasakojo specialistė.

„Kartais tėvai bijo kalbėtis su mažesniais vaikais apie psichoaktyviąsias medžiagas, nes nežino, kaip šią informaciją pristatyti, kad tai būtų paveiku. Tam nereikia daug žinių. Tai yra nuomonių apsikeitimas ir tai darydami vaikui perduodame žinią, kad man ši tema svarbi ir noriu su tavimi apie tai pasikalbėti. Nereikia susikurti specialaus konteksto, tiesiog stebėkite buitines situacijas. Gal vaikas matys alkoholio ar tabako vartojimo situacijas žiniasklaidos priemonėse ar realiame gyvenime. Tuomet galite pokalbį pradėti klausimu „Ką tu čia matai?" arba „Ką apie tai galvoji?". Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti," – kaip pradėti pokalbį patarė S. Bieliūnė.

Mažam vaiku užtenka žinoti, kad visais atvejais alkoholis, nesvarbu kokio jis stiprumo, kenkia sveikatai, kad visi narkotikai yra pavojingi, kad elektroninės cigaretės yra draudžiamos iki pilnametystės ir vaikai neturėtų jų vartoti.
Simona BIELIŪNĖ

NTAKD prevencijos srityje dirbantys specialistai vieningai mano, kad ankstyvajame amžiuje yra daug paprasčiau formuoti sveikos gyvensenos nuostatas. „Maži vaikai yra daug labiau imlūs, todėl reiktų nepamiršti, kad kalbėjimas apie vaistus, tabaką, alkoholį nėra tik prevencinė priemonė, siekiant, kad ateityje jie nevartotų šių medžiagų. Tai ir saugaus elgesio formavimas. Jeigu vaikas žinos, kad nesaugu stovėti šalia rūkančio žmogaus, jis to nedarys ir kai mūsų nebus šalia. Jeigu mes jam pasakysime, kad yra nesaugu sėsti į mašiną, kurią vairuoja išgėręs žmogus, jis taip pat, turėdamas tą informaciją, galės apsaugoti save ir savo sveikatą," – teigė NTAKD atstovė.

Paaugliams svarbu išgirsti tėvų nuomonę

Negavęs pakankamai žinių vaikystėje, paauglys didelį informacijos kiekį suranda internete, žiniasklaidoje ar iš bendraamžių, kurių žinios ne visada būna teisingos. „Kai departamento organizuojamuose renginiuose susitinkame ir diskutuojame su paaugliais, klausiame jų, ką jie žino apie psichoaktyviąsias medžiagas. Jų žinių bagažas didelis ir paaugliai būna įsitikinę, kad žino viską. Diskusija dažniausiai leidžia jiems suabejoti turimomis žiniomis, nes dalis tos informacijos būna mitai, pavyzdžiui, apie elektronines cigaretės. Paaugliai galvoja, kad jos nesukelia priklausomybės, kad jos yra nepavojingos jiems bei aplinkiniams. Tik diskusijos metu, pateikiant tam tikrus argumentus, bet jokiu būdu nesmerkiant, nekritikuojant, galima rasti būdą jiems perduoti tinkamą informaciją," – ilgamete NTAKD patirtimi dalijosi S. Bieliūnė.

Tėvams reikia nepamiršti, kad nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, jie yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti. „Moksliškai yra įrodyta, kad pokalbis vaikų su tėvais apie psichoaktyviąsias medžiagas yra daug paveikesnis. Daugybė studijų parodė, jog paaugliams labai svarbu, kad tėvai parodytų savo poziciją, ką jie galvoja apie rūkymą, apie alkoholio vartojimą, apie narkotikus. Tuo tarpu kokios muzikos turėtų klausyti ar kaip rengtis, paauglių nuomone, jau ne tėvų reikalas," – kalbėjo specialistė.

Nepaisant to, jog mokyklose pedagogai skiria dėmesio ir kalba apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, būtent tėvai yra pagrindiniai asmenys, kurių nuomonę paauglys norėtų išgirsti.
Simona BIELIŪNĖ

Tai, kad paaugliams svarbu ir jie nori išgirsti tėvų nuomonę, pasak S. Bieliūnės, turėtų suaugusiems suteikti daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi, su vaikais kalbant apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Ji taip pat pataria būti atviriems ir nepamiršti, kad bendravimas ir asmeninis pavyzdys yra visa ko pagrindas: tėvų lūkesčiai dėl vaikų elgesio, komunikavimas apie tai ir demonstruojamas pavyzdys turi derėti tarpusavyje. Tam įvairiuose pasaulio šalyse ir skiriamas didžiausias dėmesys vasario 8–14 d., kai minima tarptautinė Alkoholikų vaikų savaitė. Ją jau ketvirtus metus iš eilės Lietuvoje inicijuoja organizacija „Mentor Lietuva" ir kartu NTAKD siekia padrąsinti vaikus, augančius su alkoholiu piktnaudžiaujančiais tėvais ir tokioje aplinkoje jau užaugusius žmones nebijoti kreiptis pagalbos dėl patiriamų sunkumų, psichologinių problemų.

Daugiau informacijos apie tai, kaip padėti alkoholio problemų turinčiose šeimose augantiems vaikams bei kur gali kreiptis pagalbos tokios šeimose užaugę žmonės, pateikiama www.mentor.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.

Gyvenimas su paaugliu: kokias pamokas išmokau

„Geriausias būdas padėti savo paaugliams - išgyventi patiems". Šią frazę išgirdau vienos konferencijos apie paauglystę metu.

Išmaniųjų telefonų žala vaikams – kaip ją įveikti

Jau prieš kelerius metus JAV gydytojai psichoterapeutai pradėjo skambinti pavojaus varpais apie žalą, kurią vaikams sukelia išmanieji telefonai.

Mylėdami vaikus apsaugome juos nuo patyčių

„Ožys", „vėpla", „kūtvėla"... Kaip manote, kaip gali jausti tokiais žodžiais apšaukiamas vaikas?

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.