Susirūpinusi mama: įtariu, kad mokytoja traumuoja mano vaiką

 (11)
Nenorėjusi savo vardo pasakyti skaitytoja klausia psichologės nuomonės, ar nekenkia vaikui jam pamokoje už tinkamą ar netinkamą elgesį rašomi pliusai ir minusai? Etiška ar nelabai taip daryti?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sunerimusi mama klausia:

„Gal pagelbėsite ir bent trumpai atsakysite į klausimą, ar galima dėti vaikams minusus, šauktukus lentoje ir pan. už nedrausmingą elgesį pamokoje?

 Ar tai netraumuoja, nežaloja vaikų? Mokytoja tvirtina, kad tai veiksminga drausminimo priemonė, gavę minusą vaikai surimtėja. 

Man kyla abejonių. Gal yra koks labiau priimtinas būdas drausminti vaikus pamokoje?“.

Konsultuoja Individualiosios psichologijos konsultantė Edita Heister, www.ipi.lt.

„+" ir „-„ tikrai netraumuoja. Traumuojantys įvykiai yra tie, kurie grėsmingi žmogaus ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai. Traumoms priskirtina ir grubi prievarta, kuomet neketinama nužudyti, bet veikiama prieš asmenį ir jo valią (paėmimas į nelaisvę, išžaginimas). Tai netikėti, nenuspėjami, nekontroliuojami įvykiai.

Pastaraisiais metais „traumos" sąvoka vartojama vis plačiau ir vis dažniau iškreipiama jos prasmė. Susidaro įspūdis, kad mes esame labai gležni ir kiekvienas nemalonus įvykis mus taip žeidžia, kad žalojančios pasekmės lieka visam gyvenimui.

Daugelis nemalonių, skausmingų įvykių mus paveikia, nors netraumuoja.

Taigi, apie traumas derėtų kalbėti tik kraštutiniais prievartos ir grėsmės atvejais. Dramatizuodami kasdienybę išgyvename stipresnius jausmus ir jaučiamės dalyvaujantys svarbesniuose įvykiuose, tačiau tai nepadeda rasti tinkamo sprendimo.

Tai ką daro mokytoja žymėdama lentoje „-„ ir „!" greičiausiai yra vertinimas. Dar tai galėtume pavadinti atgaliniu ryšiu - mokytoja simboliu išreiškia, kokį poveikį vaikas daro savo aplinkai. Mums visiems pasitaiko, kad įsijautę į savo išgvenimus nebepastebime aplinkinių, nepagalvojame, kad jiems kiti dalykai yra svarbesni. Jei nemokame pamatyti savo poveikio aplinkai, galų gale patenkame į konfliktus arba prarandame draugus. Visos situacijos, kai mes nederame su aplinka, yra daugiau ar mažiau nemalonios. Išmokti atpažinti signalus, rodančius artėjantį konfliktą ar aplinkinių reakciją į mane yra labai svarbu. 

Mes gyvename labai „susigrūdę" miestuose, daugiabučiuose ir pan. Kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi labai daug socialinių kontaktų ir jie labai daug gyvenime lemia. Dažnai daugiau „sėkmės" gyvenime atneša mokėjimas bendrauti ir tinkamai elgtis, negu grynos žinios arba vieni pinigai. Dabar jau kalbama apie „socialinį intelektą", kaip bendravimo ir kolektyviškumo gebėjimų visumą.

Taigi, gauti iš aplinkos taikų, neutralų atspindį apie savo elgesį yra naudinga, nors ne visada malonu. Juolab, kad vaikai klasėje iš anksto sužino, koks elgesys pamokos metu pageidaujamas, o koks - ne.

Dažnai daugiau „sėkmės" gyvenime atneša mokėjimas bendrauti ir tinkamai elgtis, negu grynos žinios arba vieni pinigai. Dabar jau kalbama apie „socialinį intelektą", kaip bendravimo ir kolektyviškumo gebėjimų visumą.
Psichologė Edita HEISTER

Prie tokios „sistemos" sunkiau prisitaikyti vaikams, kurie mažai patyrę nuoseklumo. Taip jau yra, kad ne viena šeima gyvena „pagal nuotaiką". Gera mamos nuotaika - žaidi su kompiuteriu 1-2 val., bloga mamos nuotaika - kompiuteris dėl menkos dingsties uždraudžiamas. Tėtis pabudo sekmadienį linksmas - eisime į miestą, gausiu netikėtų dovanų, o jei pabudo rūstus - visi vakar skelbti planai žlunga ir turiu visą dieną sėdėti prie pamokų, perrašinėti sąsiuvinius ir t.t. Tai yra, vaiko elgesys nieko nelemia, jo kasdieniai gyvenimo įvykiai mažai priklauso nuo jo paties elgesio ir žymiai daugiau nuo tėvų nuotaikos. Kas tą nuotaiką sugadino - nesvarbu. 

Dar liūdniau, jei tėvai savo nuotaiką melagingai „paaiškina" vaiko netikusiu elgesiu. „Tu vakar neklausei, tai dabar ir negausi!" - nors visas rytas iki tėvų barnio buvo taikus ir vakarykštė diena nebuvo prisiminta...

Taigi, tokioje aplinkoje augantys vaikai turi per mažai galimybių patirti savo elgesio pasekmes, jiems sunku suvokti įvykių pasekmes bei priežastis. Jie dažniau stengiasi išnaudoti kiekvieną progą sau, savo malonumui, kol šis dar neuždraustas, neatimtas. Tie vaikai ir neišmoksta pamatyti savo įtakos situacijai, todėl drausminimas ar bausmė jiems ateina „kaip iš giedro dangaus".

Būti nuosekliu ir sąžiningu auklėjant - labai sunku. Per daug pagundų pasinaudoti savo, suaugusio žmogaus, galia... Tik atkakliausi vaikai priverčia mus keistis.

Ar mokytoja galėtų drausminti vaikus kitaip? Kodėl gi ne - pedagogikoje yra įvairių metodų. Vietoje pliusų-minusų sistemos dažnai taikomas „veidelių" metodas: :), :(, :/, :o. Jis mažiau abstraktus, čia galima išreikšti daugiau įvairių emocijų, labiau pabrėžiamas poveikis aplinkiniams, o ne vertinimas.

„Blogis" į kurį rašanti mama sureagavo, ko gero, ir yra vertinimas. Nežinau, dėl ko ir iš kur, bet mūsų visuomenėje labai mėgstama vertinti: gerai-blogai, tinkama-netinkama. Kas „gera" ir „tinkama", turi teisę gyventi, kas „blogai" ar „netinkama", turėtų būti išmesta, pakeista ir t.t. Juoda-balta. Į tokį spektrą gyvenimas netelpa, todėl daugelis vertinimų atrodo neteisingi, ypač jei paskelbiami nesismulkinant. Kartais vertinamasis linkęs išgirsti „savaip".

Vertinimai visada vertinamą reikalą labai supaprastina, todėl jie prasmingi tik konkrečioje situacijoje konkrečiu atveju. Nereikėtų pagal juos daryti apibendrinančių išvadų. „-„ per matematikos pamoką, nereiškia, kad vaikas nemoka matematikos, ar kad jis blogas žmogus. Greičiausiai tai reiškia, kad tąkart jo elgesys nederėjo su situacija, kad jis nepastebėjo, kas tuo metu vyksta aplinkui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.

Psichologė J. Bortkevičienė – apie tai, nuo kada ir kaip su vaikais kalbėti nuogo kūno ir sekso temomis (10)

„Ar prieš tai, kai gimiau, mama buvo mane prarijusi?" , „Kai aš gyvenau pilve, ar mama išsižiodavo, kad man būtų šviesiau?" , „Kur duoda mažus „leliukus"? „Kur aš buvau, prieš tai, kol gimiau?" Kaip kalbėti su vaikais apie intymius suaugusiųjų reikalus, konsultuoja psichologė Jūratė Bortkevičienė.

10 auksinių taisyklių, kurios padės labiau suprasti paauglius

Augindami mažus vaikus tėvai paprastai perskaito kalnus literatūros apie jų raidą ir auklėjimą. Kai vaikai paauga ir tampa paaugliai, neretai tėvai iš inercijos taiko tuos pačius vaikų drausminimo ar skatinimo metodus, kaip ir anksčiau. Tačiau bendraujant su paaugliais tai nebetinka.

5 mįslės, kurias įmins tik gudriausi – išbandykite savo jėgas

Jeigu norite ugdyti kūrybišką vyresnio amžiaus vaiko mąstymą, skatinkite jį įminti mįsles.

Paauglio atostogos su šeima – misija įmanoma?

Vasaros atostogos užsienyje atžalas auginančioms šeimoms – bene geriausias būdas sustiprinti tarpusavio ryšius. Tik kas, jei nuo pat mažumės visur su tėvais keliavęs paauglys staiga pareiškia nebenorintis vykti drauge?

Kurioje Baltijos šalyje vaikai jaučiasi laimingiausi (2)

Nors vaikai Baltijos šalyse jaučiasi pakankamai laimingi, Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pykti, liūdni ir prislėgti. Laimingiausi vaikai tarp Baltijos šalių yra Estijoje – jie jaučiasi labiau pasitikintys savimi, įkvėpti ir džiaugsmingi palyginus su jų bendraamžiais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vaikų maitinamasis ugdymo įstaigose: ką vertėtų keisti

Sveikatai palankaus maisto technologė ir mitybos specialistė, VšĮ „Sveikatai palankus“ įkūrėja Raminta Bogušienė lankydamasi Lietuvos mokyklose stebėjo vaikų maitinimo situaciją ir pateikia savo įžvalgas.

10 finansų taisyklių vaikams, kurių gali išmokyti tėvai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos 2016 m. atliktas tarptautinis tyrimas atskleidė bauginančią situaciją – Lietuvos moksleivių finansinio raštingumo lygis yra rekordiškai prastas. Šalies penkiolikmečiai savo žiniomis gerokai nusileidžia bendraamžiams kitose šalyse.

Psichologo patarimai, kaip suvaldyti jaudulį prieš egzaminus ir po jų

Artėjant brandos egzaminų karštinei moksleiviai ieško būdų, kaip pasiekti maksimalių rezultatų ir įstoti į norimą specialybę, tačiau šiam tikslui pasiekti nepakanka vien įgytų žinių. Labai svarbu gebėti suvaldyti įtampą ir jaudulį – pasak psichologų, tai lemia kone pusę egzamino sėkmės.

7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra labai smagu (3)

Neretai paauglystė yra piešiama tamsiomis spalvomis, ir jos tėvai laukia su tam tikru nerimu. Jūsų dėmesiui - 7 priežastys, kodėl auginti paauglį yra ne našta, o džiaugsmas.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga (1)

Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.

Interviu su M. Kyllonen: ko galime pasimokyti iš suomių švietimo?

Būdama pačioje Europos šiaurėje, neturėdama ypatingų gamtos išteklių ar gausios sunkiosios pramonės, prieš keturiasdešimt metų Suomija iškėlė sau tikslą būti labiausiai kvalifikuotų žmonių šalimi.