Susirūpinusi mama: įtariu, kad mokytoja traumuoja mano vaiką

 (11)
Nenorėjusi savo vardo pasakyti skaitytoja klausia psichologės nuomonės, ar nekenkia vaikui jam pamokoje už tinkamą ar netinkamą elgesį rašomi pliusai ir minusai? Etiška ar nelabai taip daryti?
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Sunerimusi mama klausia:

„Gal pagelbėsite ir bent trumpai atsakysite į klausimą, ar galima dėti vaikams minusus, šauktukus lentoje ir pan. už nedrausmingą elgesį pamokoje?

 Ar tai netraumuoja, nežaloja vaikų? Mokytoja tvirtina, kad tai veiksminga drausminimo priemonė, gavę minusą vaikai surimtėja. 

Man kyla abejonių. Gal yra koks labiau priimtinas būdas drausminti vaikus pamokoje?“.

Konsultuoja Individualiosios psichologijos konsultantė Edita Heister, www.ipi.lt.

„+" ir „-„ tikrai netraumuoja. Traumuojantys įvykiai yra tie, kurie grėsmingi žmogaus ar jo artimųjų gyvybei, sveikatai. Traumoms priskirtina ir grubi prievarta, kuomet neketinama nužudyti, bet veikiama prieš asmenį ir jo valią (paėmimas į nelaisvę, išžaginimas). Tai netikėti, nenuspėjami, nekontroliuojami įvykiai.

Pastaraisiais metais „traumos" sąvoka vartojama vis plačiau ir vis dažniau iškreipiama jos prasmė. Susidaro įspūdis, kad mes esame labai gležni ir kiekvienas nemalonus įvykis mus taip žeidžia, kad žalojančios pasekmės lieka visam gyvenimui.

Daugelis nemalonių, skausmingų įvykių mus paveikia, nors netraumuoja.

Taigi, apie traumas derėtų kalbėti tik kraštutiniais prievartos ir grėsmės atvejais. Dramatizuodami kasdienybę išgyvename stipresnius jausmus ir jaučiamės dalyvaujantys svarbesniuose įvykiuose, tačiau tai nepadeda rasti tinkamo sprendimo.

Tai ką daro mokytoja žymėdama lentoje „-„ ir „!" greičiausiai yra vertinimas. Dar tai galėtume pavadinti atgaliniu ryšiu - mokytoja simboliu išreiškia, kokį poveikį vaikas daro savo aplinkai. Mums visiems pasitaiko, kad įsijautę į savo išgvenimus nebepastebime aplinkinių, nepagalvojame, kad jiems kiti dalykai yra svarbesni. Jei nemokame pamatyti savo poveikio aplinkai, galų gale patenkame į konfliktus arba prarandame draugus. Visos situacijos, kai mes nederame su aplinka, yra daugiau ar mažiau nemalonios. Išmokti atpažinti signalus, rodančius artėjantį konfliktą ar aplinkinių reakciją į mane yra labai svarbu. 

Mes gyvename labai „susigrūdę" miestuose, daugiabučiuose ir pan. Kiekvienas šiuolaikinis žmogus turi labai daug socialinių kontaktų ir jie labai daug gyvenime lemia. Dažnai daugiau „sėkmės" gyvenime atneša mokėjimas bendrauti ir tinkamai elgtis, negu grynos žinios arba vieni pinigai. Dabar jau kalbama apie „socialinį intelektą", kaip bendravimo ir kolektyviškumo gebėjimų visumą.

Taigi, gauti iš aplinkos taikų, neutralų atspindį apie savo elgesį yra naudinga, nors ne visada malonu. Juolab, kad vaikai klasėje iš anksto sužino, koks elgesys pamokos metu pageidaujamas, o koks - ne.

Dažnai daugiau „sėkmės" gyvenime atneša mokėjimas bendrauti ir tinkamai elgtis, negu grynos žinios arba vieni pinigai. Dabar jau kalbama apie „socialinį intelektą", kaip bendravimo ir kolektyviškumo gebėjimų visumą.
Psichologė Edita HEISTER

Prie tokios „sistemos" sunkiau prisitaikyti vaikams, kurie mažai patyrę nuoseklumo. Taip jau yra, kad ne viena šeima gyvena „pagal nuotaiką". Gera mamos nuotaika - žaidi su kompiuteriu 1-2 val., bloga mamos nuotaika - kompiuteris dėl menkos dingsties uždraudžiamas. Tėtis pabudo sekmadienį linksmas - eisime į miestą, gausiu netikėtų dovanų, o jei pabudo rūstus - visi vakar skelbti planai žlunga ir turiu visą dieną sėdėti prie pamokų, perrašinėti sąsiuvinius ir t.t. Tai yra, vaiko elgesys nieko nelemia, jo kasdieniai gyvenimo įvykiai mažai priklauso nuo jo paties elgesio ir žymiai daugiau nuo tėvų nuotaikos. Kas tą nuotaiką sugadino - nesvarbu. 

Dar liūdniau, jei tėvai savo nuotaiką melagingai „paaiškina" vaiko netikusiu elgesiu. „Tu vakar neklausei, tai dabar ir negausi!" - nors visas rytas iki tėvų barnio buvo taikus ir vakarykštė diena nebuvo prisiminta...

Taigi, tokioje aplinkoje augantys vaikai turi per mažai galimybių patirti savo elgesio pasekmes, jiems sunku suvokti įvykių pasekmes bei priežastis. Jie dažniau stengiasi išnaudoti kiekvieną progą sau, savo malonumui, kol šis dar neuždraustas, neatimtas. Tie vaikai ir neišmoksta pamatyti savo įtakos situacijai, todėl drausminimas ar bausmė jiems ateina „kaip iš giedro dangaus".

Būti nuosekliu ir sąžiningu auklėjant - labai sunku. Per daug pagundų pasinaudoti savo, suaugusio žmogaus, galia... Tik atkakliausi vaikai priverčia mus keistis.

Ar mokytoja galėtų drausminti vaikus kitaip? Kodėl gi ne - pedagogikoje yra įvairių metodų. Vietoje pliusų-minusų sistemos dažnai taikomas „veidelių" metodas: :), :(, :/, :o. Jis mažiau abstraktus, čia galima išreikšti daugiau įvairių emocijų, labiau pabrėžiamas poveikis aplinkiniams, o ne vertinimas.

„Blogis" į kurį rašanti mama sureagavo, ko gero, ir yra vertinimas. Nežinau, dėl ko ir iš kur, bet mūsų visuomenėje labai mėgstama vertinti: gerai-blogai, tinkama-netinkama. Kas „gera" ir „tinkama", turi teisę gyventi, kas „blogai" ar „netinkama", turėtų būti išmesta, pakeista ir t.t. Juoda-balta. Į tokį spektrą gyvenimas netelpa, todėl daugelis vertinimų atrodo neteisingi, ypač jei paskelbiami nesismulkinant. Kartais vertinamasis linkęs išgirsti „savaip".

Vertinimai visada vertinamą reikalą labai supaprastina, todėl jie prasmingi tik konkrečioje situacijoje konkrečiu atveju. Nereikėtų pagal juos daryti apibendrinančių išvadų. „-„ per matematikos pamoką, nereiškia, kad vaikas nemoka matematikos, ar kad jis blogas žmogus. Greičiausiai tai reiškia, kad tąkart jo elgesys nederėjo su situacija, kad jis nepastebėjo, kas tuo metu vyksta aplinkui.

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.

Su šeima keliaujame į Marijampolę: netikėtos pažintys ir įdomios vietos

Svarstote, kur su šeima praleisti artimiausią savaitgalį? O ką atsakysite, jei pasiūlysime jums aplankyti Marijampolę? Čia netikėti atradimai laukia ir mažų, ir didelių.

Kokią meškos paslaugą mokiniams daro jų tėvai

Psichologiniai rugsėjo 1-osios išbandymai: kokią meškos paslaugą moksleiviams daro tėvai?

Kuriam Zodiako ženklui lemta tapti pirmūnu, o kuriam mokykloje ypač nuobodu? (1)

Kaip skirtingiems Zodiako ženklams sekasi mokykloje? Kuriems iš jų labiausiai patinka matematika, kuriems lemta tapti seniūnais ir klasės pirmūnais?

Mokinius auginantys tėvai kviečiami atlikti specialų testą

Artėjant naujiems mokslo metams vaikų tėvai dažniausiai tikisi, kad šie bus sėkmingi ir galbūt dar geresni nei praėjusieji, tačiau ne visuomet pasveria savo pačių įtaką vaiko motyvacijai ir mokymosi rezultatams.

Prieš išleisdami vaiką į mokyklą, tėvai turi tai žinoti

Baigiasi paskutinis vasaros mėnuo ir tėveliai rūpinasi, kaip išleisti vaikus į mokyklą. Norėdami palengvinti šią užduotį, pateikiame keletą patarimų.

Agnė Jagelavičiūtė pataria, kaip stilingai ir naudingai įrengti vaiko kambarį

Pasiruošimas mokslo metams neatsiejamas nuo naujų mokyklinių reikmenų, drabužių, o dažnai ir naujo kompiuterio. Dar vienas svarbus darbas – teisingai įrengtas vaiko kambarys.

6 Valdorfo pedagogikos principai, kuriuos verta taikyti kiekvienai šeimai (12)

Valdorfo pedagogikos ištakos - 20 amžiaus pradžia, kuomet 1919 metais Vokietijoje duris atvėrė pirmoji tokio tipo mokykla, o įkvėpimu tapo Rudolfo Steinerio filosofija.