Sužinoję apie patyčias, kai kurie tėvai sureaguoja netinkamai: psichologės komentaras

Patyčios - viena opiausių problemų, paliekančių gilius įspaudus formuojantis žmogaus asmenybei.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Kaip padėti vaikui susidoroti su psichologiniu smurtu bei kokias prevencines priemones taikyti, sužinojus jog vaikas - skriaudėjas? Atsakymus pateikia vaikų linijos psichologė, konferencijos "Atsakinga tėvystė" lektorė - Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Patyčių problema yra itin aktuali tarp mokyklinio amžiaus vaikų. Kodėl būtent šiuo gyvenimo laikotarpiu patiriama ir naudojama daugiausiai psichologinio smurto?

Paauglystės metu pritapimas ir lyderio pozicija tarp bendraamžių tampa itin svarbi. Vaikams būnant grupėje, patyčių problema suintensyvėja ir patyčios tampa vienu iš įrankių pelnyti pranašumą bei užsiimti aukštesnę poziciją tarp bendraamžių.

Kaip patyčios gali paveikti bręstančios asmenybės formavimąsi?

Patyčios stipriai veikia žmogų tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Paveiktas psichologinio smurto, žmogus jaučiasi atstumtas, nuvertintas, mano jog yra nevykęs. Negatyvus savęs vertinimas, prasidėjęs vaikystėje, neretai pereina ir į suaugusiojo gyvenimą. Suaugę pripažįsta, kad kai kurie bendravimo modeliai, kuriuos jie taiko, yra kilę dar iš paauglystės laikotarpio.

Taip pat patirtas pažeminimas gali lemti tam tikrus bendravimo sunkumus. Matydamas save kaip nepageidaujamą asmenį grupėje, žmogus gali manyti, jog kitoje grupėje žmonių jis taip pat bus nelaukiamas, jam gali būti sunkiau užmegzti naujas pažintis bei įsilieti į socialiai aktyvų gyvenimą.

Dar viena aktuali problema, kurią iššaukia patirtas psichologinis smurtas, tai vaikui kylanti agresija. Nesuprasdamas, kodėl su juo elgiamasi pašaipiai, jis gali pats tapti patyčių iniciatoriumi, siekdamas atkeršyti pasauliui ir bandydamas savo pyktį nukreipti kitoje erdvėje.

Taipogi, atlikti tyrimai rodo pastebimą tendencija, jog dėl vaikų žeminimo tarp bendraamžių gali nukentėti ir jo akademiniai pasiekimai, ypač, kuomet tyčiojamasi dėl gerų mokymosi rezultatų, vaikas gali pradėti sąmoningai mokytis prasčiau.

Kaip tėvai turėtų reaguoti sužinoję, jog iš jų vaiko tyčiojamasi?

Kai tėvai sužino, jog iš jų vaiko yra tyčiojamasi, svarbiausia yra įsiklausyti, ką vaikas išgyvena. Neretai tai tampa sunki užduotis, kadangi suaugę labiau linkę moralizuoti ir aiškinti, o ne tiesiog išgirsti, kaip vaikas jaučiasi.

Tėvai turėtų neskubėti teisti ar siūlyti kažkokių sprendimo variantų, bet klausti vaiko, kokios pagalbos jis tikisi, kaip geriausiai jam būtų galima padėti ir, atsižvelgus į jo atsakymus, kartu su vaiku, planuoti atitinkamus veiksmus.
Psichologė Jurgita Smiltė JASIULIONĖ

Svarbu atrasti laiko ir erdvės kalbėti su vaiku, išsiaiškinti, kas vyksta, pasidžiaugti, kad vaikas drįsta kalbėti ir padrąsinti jį. Paaugliai neretai jaučiasi nepatogiai pasakodami tokio pobūdžio išgyvenimus, kadangi brendimo laikotarpiu norisi atsiskirti nuo tėvų ir prisiimti visą atsakomybę bei rūpesčius pačiam.

Tėvai turėtų neskubėti teisti ar siūlyti kažkokių sprendimo variantų, bet klausti vaiko, kokios pagalbos jis tikisi, kaip geriausiai jam būtų galima padėti ir, atsižvelgus į jo atsakymus, kartu su vaiku, planuoti atitinkamus veiksmus. Tėvai neturėtų patys iškart bėgti į mokyklą ir bandyti savarankiškai spręsti problemos, priešingai, kurį laiką jie gali netgi nesikišti, leisdami suprasti vaikui, jog jis turi užnugarį ir suaugusį žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti ir kuris jį palaiko.

Jeigu laikui bėgant pastebima, jog patyčių problema išlieka ir vaikas nepajėgus pats apsiginti, tuomet reiktų aptarti situaciją su mokyklos darbuotojais, kokių priemonių vertėtų imtis, jog patyčios klasėje baigtųsi. Kadangi patyčios yra ne individualus, o grupinis procesas ir patyčių iniciatorius jaučia socialinį bendraamžių palaikymą, mokykloje turėtų veikti atitinkama prevencija, stabdanti tokį elgesį.

Sužinoję apie patyčias, kai kurie tėvai sureaguoja netinkamai: psichologės komentaras
© Vida Press

Kokių priemonių tėvai turėtų imtis, sužinoję jog jų vaikas tyčiojasi?

Apie tai, jog vaikas yra patyčių iniciatorius, tėvai dažniausiai sužino iš kitų suaugusiųjų, taigi tokio elgesio sustabdymui svarbūs keli žingsniai. Visų pirma, tėvai turėtų susirinkti kuo daugiau informacijos apie esančią situaciją- kaip vyksta patyčios, kada, ar tai vyksta tik mokykloje ar ir už jos ribų, kaip reaguoja mokyklos darbuotojai.

Kitas žingsnis yra ramus tolimesnių veiksmų apgalvojimas. Reikia nuspręsti, kaip galima kuo konstruktyviau reaguoti, ką pasakyti vaikui ir kaip aptarti vykstančią situaciją. Pasiruošimas pokalbiui yra būtinas, kadangi netinkamai pasirinktas kalbėjimo tonas – piktas, nekantrus, kaltinantis - gali priversti vaiką dar labiau užsidaryti, kadangi jis jausis puolamas ir kaltinamas.

Nors tėvams itin norisi kontroliuoti vaikus, tačiau kuo didesnė kontrolė, tuo labiau paauglys stengsis atsiriboti.
Psichologė Jurgita Smiltė JASIULIONĖ

Trečiasis žingsnis - pokalbis su vaiku. Šiame etape tėvams reikalinga kantrybė ir ramybė. Svarbu yra neatakuoti vaiko kaltinimais, jog jis yra negeras, bet įvardinti, kad apie situaciją yra sužinota ir norima suprasti, kaip vaikas ją mato.

Dažnai paaugliai jaučiasi provokuojami, arba mano, jog tai nėra blogai, kadangi visi iš jo elgesio juokiasi ir jis gauna kitų bendraamžių pripažinimą. Tėvai turi aiškiai pasakyti, jog toks elgesys yra nepriimtinas, transliuoti konkrečią žinutę apie savo lūkesčius ir jei patyčios kartojasi įspėti, kokios pasekmės bus numatomos. Tačiau nuobaudos turi atsirasti tik tuomet, kai yra išbandyti visi būdai atrasti ryšį su vaiku ir sužinota, kokie motyvai skatina tokį vaiko elgesį.

Internetui atliekant vis svarbesnį vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje, socialiniai tinklai tampa pagrindine patyčių arena. Neretai siekdami dėmesio paaugliai publikuoja asmenines nuotraukas neapgalvodami gręsiančių pasekmių. Kaip turėtų reaguoti tėvai, į vaiko skelbiamą informaciją internete? Ar ją reiktų kontroliuoti?

Nors tėvams itin norisi kontroliuoti vaikus, tačiau kuo didesnė kontrolė, tuo labiau paauglys stengsis atsiriboti, taigi didysis darbas turi būti atliktas dar prieš paleidžiant vaiką į socialinius tinklus. Reikia paaiškinti, kokias nuotraukas galima viešinti, kokiu tikslu jos publikuojamos, kas yra asmeninė informaciją, kuria galima dalintis, o kuria ne.

Kuomet vaikas jau paauglys, kiekvienas bandymas įvesti kontrolę tik didins įtampą tarp vaiko ir suaugusiojo bei skatins slėpti publikuojamą informaciją nuo tėvų. Jei tėvai pamato, kad vaikas neadekvačiai naudoja socialinius tinklus, svarbu ne moralizuoti, bet kalbėti kaip su kitu suaugusiu žmogumi, patarti, neįkyriai pasakyti savo nuomonę ir supažindinti su gresiančiomis pasekmėmis.

Tėvams svarbu suvokti, jog paauglių elgesio nesukontroliuos ir leisti vaikui suprasti, jog bet kokiu atveju jis sulauks palaikymo. Neūmios reakcijos skatins bendradarbiauti su tėvais ir kurs artimesnį tarpusavio ryšį.

Paauglystė yra savęs ieškojimo metas ir socialiniai tinklai yra pasitelkiami kaip įrankis tyrinėti save, atsakant į klausimus: kaip turiu atrodyti, kokį sociumas mane priima, kaip mane vertina. Tėvai šiuo laikotarpiu turi suteikti visapusišką palaikymą ir išlaikyti ryšį su vaiku, atsisakydami kontrolės.

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija "ATSAKINGA TĖVYSTĖ". Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis", tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.