Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Auginu paauglį 15 metų ir turiu nerimo dėl jo abejingumo ir pasyvumo. Jau nuo mažų dienų jis niekaip neišsirinkdavo mėgstamos srities: vienus metus šoko, kitus – lankė krepšinį, tada metus lankė kompiuterių būrelį, tada – chemijos. Vis kažką bandė ir niekas jam nepatiko. Dabar jau antri metai nieko nelanko ir sako, kad nieko nenori. O baisiausia, kad nežino, kokia sritis jam patinka, ką studijuoti ir kokius mokslus mokykloje reiks rinktis. Sako: „man dzin“.

Jo charakteris toks iš lėtesnių, bet man atrodo, kad jau laikas atrasti savo veiklą ir kryptį, ką veikti reiks gyvenime. Negi 12 klasėj paims, bakstels pirštu ir rinksis bet kokią profesiją, taip ir nesužinojęs, kas jam „limpa".

Kaip padėti paaugliui atrasti save, motyvuoti jį, kad nebūtų viskas „dzin"? Kaip išryškinti jo talentus ir gabumus, orientuoti į profesiją būsimą? Gal kokie testai yra ar kaip?“

Atsako psichologė Ingrida Pilkionienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Rašote kad jau nuo vaikystės jūsų vaikas niekaip neišsirinkdavo vienos mėgstamos veiklos. Su šia problema dažnai susiduria ne tik paauglių tėvai: vaikai, būna, neišsirenka vienos srities būrelio ir nuosekliai nesiekia pasiekimų jame. Dažnai vaikai keičia savo interesų sritis, nori pabandyti vis kažką naujo. Vaikystėje ir paauglystėje yra normalu, kad vaikai nori išbandyti įvairias sritis, natūralu, kad jų pomėgiai keičiasi. Pavyzdžiui, su dideliu noru pradeda lankyti krepšinio treniruotes, o jau po kelių mėnesių pareiškia, kad nekenčia krepšinio ir nori užsiimti kitomis veiklomis: žaisti futbolą, lankyti plaukimą ar mokytis groti gitara. Įdomu, kaip spręsdavote tokius savo sūnaus pomėgių ir interesų staigius pasikeitimus? Ar aptardavote priežastis, kodėl nebenori lankyti? Ar sutardavote, kiek laiko jis turės lankyti naujai pasirinktą būrelį (pavyzdžiui, vienerius mokslo metus)?

Kartais vaikams po pirmų nesėkmių užsiėmimuose ar didesnių iššūkių juose nesinori lankyti nieko. Visgi veiklos nesustabdžius, atsiradus pirmiems rezultatams, susiradus draugų, motyvacija ilgainiui padidėja. Panašu, kad jūsų sūnus lengvai „mesdavo" pasirinktas veiklas.

Kartais paaugliai pasirenka praleisti laiką ten, kur lengviau, kur patogiau, kur tuo metu jiems įdomiau – prie kompiuterio, su draugais ar kitur. Tai dažna ir tai neramina tėvus. Ką daryti? Turbūt drąsinti sūnų pabandyti ir vėl. Svarbu kalbėtis, kad pasirinkta veikla neatneša rezultatų iškart. Dažnai reikia dėl jų pasistengti ir tą veiklą išbandyti ilgiau.

Kartais paaugliai pasirenka praleisti laiką ten, kur lengviau, kur patogiau, kur tuo metu jiems įdomiau – prie kompiuterio, su draugais ar kitur. Tai dažna ir tai neramina tėvus.
Psichologė Ingrida Pilkionienė

Kitas jūsų išsakytas nerimas yra susijęs su sūnaus pasirinkimais, tiksliau, su jo negalėjimu pasirinkti, kas yra svarbu, kas gali būti reikšminga jo ateičiai. Tiesa ta, kad mokiniams 10 klasėje privaloma atsisakyti tam tikrų dalykų. Dažnai tai darydami jie nenutuokia, ar tikrai tie dalykai jiems nebebus reikalingi ateityje. Čia jūsų sūnui gali padėti mokykloje dirbantys specialistai: psichologas, socialinis pedagogas ar karjeros specialistas. Tai žmonės, kurie turi žinių ir priemonių (testų, klausimynų ir kt. metodikų), padedančių jaunam žmogui geriau pažinti save.

Pasikalbėti su jūsų sūnumi apie ateities perspektyvas gali ir kitas žmogus, kuriuo pasitiki paauglys, kuris jam yra autoritetas (tėtis, mokytoja(-as), vyresnis pusbrolis ar kt.). Tačiau joks kitas žmogus negali nuspręsti už jūsų vaiką, ką pasirinkti, kur stoti, kuo būti. Į šiuos klausimus turės rasti atsakymą pats vaikas. Jūs, mama, kalbėkitės su sūnumi, bendraukite ir... pasitikėkite sūnumi, jo sprendimais.

Nemanau, kad jūsų vaikui yra „dzin", kokia jo laukia ateitis. Kartais tokiu elgesiu išreiškiamas sumišimas, pyktis, pasimetimas dėl nežinojimo. Esu konsultavusi daug paauglių, kurie ateidavo su panašiais klausimais: „nežinau, ko aš noriu gyvenime", „nežinau, kur eiti", „nežinau, kuo būti". Kartais po tuo slypi ne nežinojimas, o baimė išsakyti tikruosius norus – pavyzdžiui, jų norai nesutampa su tėvų lūkesčiais: „noriu būti režisieriumi, bet tėvai nori, kad būčiau gydytoju", arba paauglio norai jam atrodo neįgyvendinami, nerealūs: „noriu būti gydytoju, įdomu viskas kas susiję su medicina, bet nesiseka biologija" ir t.t.

Nemanau, kad jūsų vaikui yra „dzin", kokia jo laukia ateitis. Kartais tokiu elgesiu išreiškiamas sumišimas, pyktis, pasimetimas dėl nežinojimo.
Psichologė Ingrida PILKIONIENĖ

Pokalbis, konsultacijos, įvairūs profesijų testai leidžia geriau pažinti save, leidžia suprasti, kokios veiklos yra patrauklesnės, kur yra jų stiprybės, o kur reikia įdėti daugiau pastangų, darbo, kur ir kaip tobulėti. Dažnai konsultacijos motyvuoja jaunus žmones siekti svajonės, pagalvoti, kur link reiktų „eiti", kad ši svajonė taptų gyvenimu.

Jūsų išsakytas nerimas dėl vaiko abejingumo ir pasyvumo yra suprantamas. Mums norisi, kad vaikas būtų aktyvus, žingeidus, besidomintis. Deja, ne visi tokie yra. Savo buvimu šalia, patarimais ir padrąsinimais, palaikymu ir meile leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kur jis eis, ką jis rinksis.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas?

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.

Psichologė: svarbiausia, kad seksualinę prievartą patyręs vaikas aiškiai išgirstų: tai ne tavo kaltė

Tylėti - ne išeitis kilus įtarimui, kad vaikas patiria seksualinį smurtą. Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro psichologė Vilma Paliaukienė su naujienų agentūra ELTA pasidalijo patirtimi, ką sakyti ir ko nesakyti vaikui, kuris patyrė seksualinę prievartą.