Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Mama klausia:

„Auginu paauglį 15 metų ir turiu nerimo dėl jo abejingumo ir pasyvumo. Jau nuo mažų dienų jis niekaip neišsirinkdavo mėgstamos srities: vienus metus šoko, kitus – lankė krepšinį, tada metus lankė kompiuterių būrelį, tada – chemijos. Vis kažką bandė ir niekas jam nepatiko. Dabar jau antri metai nieko nelanko ir sako, kad nieko nenori. O baisiausia, kad nežino, kokia sritis jam patinka, ką studijuoti ir kokius mokslus mokykloje reiks rinktis. Sako: „man dzin“.

Jo charakteris toks iš lėtesnių, bet man atrodo, kad jau laikas atrasti savo veiklą ir kryptį, ką veikti reiks gyvenime. Negi 12 klasėj paims, bakstels pirštu ir rinksis bet kokią profesiją, taip ir nesužinojęs, kas jam „limpa".

Kaip padėti paaugliui atrasti save, motyvuoti jį, kad nebūtų viskas „dzin"? Kaip išryškinti jo talentus ir gabumus, orientuoti į profesiją būsimą? Gal kokie testai yra ar kaip?“

Atsako psichologė Ingrida Pilkionienė / Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacija.

Rašote kad jau nuo vaikystės jūsų vaikas niekaip neišsirinkdavo vienos mėgstamos veiklos. Su šia problema dažnai susiduria ne tik paauglių tėvai: vaikai, būna, neišsirenka vienos srities būrelio ir nuosekliai nesiekia pasiekimų jame. Dažnai vaikai keičia savo interesų sritis, nori pabandyti vis kažką naujo. Vaikystėje ir paauglystėje yra normalu, kad vaikai nori išbandyti įvairias sritis, natūralu, kad jų pomėgiai keičiasi. Pavyzdžiui, su dideliu noru pradeda lankyti krepšinio treniruotes, o jau po kelių mėnesių pareiškia, kad nekenčia krepšinio ir nori užsiimti kitomis veiklomis: žaisti futbolą, lankyti plaukimą ar mokytis groti gitara. Įdomu, kaip spręsdavote tokius savo sūnaus pomėgių ir interesų staigius pasikeitimus? Ar aptardavote priežastis, kodėl nebenori lankyti? Ar sutardavote, kiek laiko jis turės lankyti naujai pasirinktą būrelį (pavyzdžiui, vienerius mokslo metus)?

Kartais vaikams po pirmų nesėkmių užsiėmimuose ar didesnių iššūkių juose nesinori lankyti nieko. Visgi veiklos nesustabdžius, atsiradus pirmiems rezultatams, susiradus draugų, motyvacija ilgainiui padidėja. Panašu, kad jūsų sūnus lengvai „mesdavo" pasirinktas veiklas.

Kartais paaugliai pasirenka praleisti laiką ten, kur lengviau, kur patogiau, kur tuo metu jiems įdomiau – prie kompiuterio, su draugais ar kitur. Tai dažna ir tai neramina tėvus. Ką daryti? Turbūt drąsinti sūnų pabandyti ir vėl. Svarbu kalbėtis, kad pasirinkta veikla neatneša rezultatų iškart. Dažnai reikia dėl jų pasistengti ir tą veiklą išbandyti ilgiau.

Kartais paaugliai pasirenka praleisti laiką ten, kur lengviau, kur patogiau, kur tuo metu jiems įdomiau – prie kompiuterio, su draugais ar kitur. Tai dažna ir tai neramina tėvus.
Psichologė Ingrida Pilkionienė

Kitas jūsų išsakytas nerimas yra susijęs su sūnaus pasirinkimais, tiksliau, su jo negalėjimu pasirinkti, kas yra svarbu, kas gali būti reikšminga jo ateičiai. Tiesa ta, kad mokiniams 10 klasėje privaloma atsisakyti tam tikrų dalykų. Dažnai tai darydami jie nenutuokia, ar tikrai tie dalykai jiems nebebus reikalingi ateityje. Čia jūsų sūnui gali padėti mokykloje dirbantys specialistai: psichologas, socialinis pedagogas ar karjeros specialistas. Tai žmonės, kurie turi žinių ir priemonių (testų, klausimynų ir kt. metodikų), padedančių jaunam žmogui geriau pažinti save.

Pasikalbėti su jūsų sūnumi apie ateities perspektyvas gali ir kitas žmogus, kuriuo pasitiki paauglys, kuris jam yra autoritetas (tėtis, mokytoja(-as), vyresnis pusbrolis ar kt.). Tačiau joks kitas žmogus negali nuspręsti už jūsų vaiką, ką pasirinkti, kur stoti, kuo būti. Į šiuos klausimus turės rasti atsakymą pats vaikas. Jūs, mama, kalbėkitės su sūnumi, bendraukite ir... pasitikėkite sūnumi, jo sprendimais.

Nemanau, kad jūsų vaikui yra „dzin", kokia jo laukia ateitis. Kartais tokiu elgesiu išreiškiamas sumišimas, pyktis, pasimetimas dėl nežinojimo. Esu konsultavusi daug paauglių, kurie ateidavo su panašiais klausimais: „nežinau, ko aš noriu gyvenime", „nežinau, kur eiti", „nežinau, kuo būti". Kartais po tuo slypi ne nežinojimas, o baimė išsakyti tikruosius norus – pavyzdžiui, jų norai nesutampa su tėvų lūkesčiais: „noriu būti režisieriumi, bet tėvai nori, kad būčiau gydytoju", arba paauglio norai jam atrodo neįgyvendinami, nerealūs: „noriu būti gydytoju, įdomu viskas kas susiję su medicina, bet nesiseka biologija" ir t.t.

Nemanau, kad jūsų vaikui yra „dzin", kokia jo laukia ateitis. Kartais tokiu elgesiu išreiškiamas sumišimas, pyktis, pasimetimas dėl nežinojimo.
Psichologė Ingrida PILKIONIENĖ

Pokalbis, konsultacijos, įvairūs profesijų testai leidžia geriau pažinti save, leidžia suprasti, kokios veiklos yra patrauklesnės, kur yra jų stiprybės, o kur reikia įdėti daugiau pastangų, darbo, kur ir kaip tobulėti. Dažnai konsultacijos motyvuoja jaunus žmones siekti svajonės, pagalvoti, kur link reiktų „eiti", kad ši svajonė taptų gyvenimu.

Jūsų išsakytas nerimas dėl vaiko abejingumo ir pasyvumo yra suprantamas. Mums norisi, kad vaikas būtų aktyvus, žingeidus, besidomintis. Deja, ne visi tokie yra. Savo buvimu šalia, patarimais ir padrąsinimais, palaikymu ir meile leiskite vaikui pačiam nuspręsti, kur jis eis, ką jis rinksis.

Straipsnis yra informacinės kampanijos „Iš kantrybės neišvedama. Iš kantrybės išeinama" dalis. VšĮ Psichologinės sveikatos centras drauge su TavoVaikas.lt siekia supažindinti tėvus su vaikų netinkamo elgesio priežastimis ir galimais pozityviais jų sprendimo būdais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kaip be žodžių galima sustabdyti patyčias (2 VIDEO)

Vaikams ir paaugliams emocinę paramą telefonu ir internetu teikianti „Vaikų linija" pristato socialinę kampaniją „Kartu galime sustabdyti patyčias!".

Dažniausi mitai apie globojamą vaiką: kaip juos įveikti

VšĮ „Šeimos santykių institutas“ psichologė Rasa Pietarienė ir šeimų konsultantė Živilė Baronienė aptaria dažniausius mūsų visuomenėje sklandančius mitus apie globojamus vaikus.

Požymiai, kad vaikas turi išskirtinių gabumų

Atsakydami į testo klausimus išlikite objektyvūs: stenkitės ne pagražinti realybę, o tiksliai įvertinkite savo vaiko gebėjimus.

Kas nutinka, jei po skyrybų tėvai vaiko labui draugauja, pietauja, kartu atostogauja (1)

Tiek necivilizuotos, tiek „per daug civilizuotos" skyrybos gali sukelti sunkumų vaikui, kurio šeima byra. Taip portalui tavovaikas.lt teigė Vilniaus universiteto docentė, psichologė dr. Miglė Dovydaitienė.

Kodėl milijonieriais tampa vidutiniškai besimokantys mokiniai, o ne pirmūnai (9)

Geri pažymiai ir puikiai baigta mokykla – patikimiausias kelias į sėkmę. Bent jau tokią žinią mums siunčia švietimo įstaigos. Tačiau tokią nuomonę visiškai paneigia garsių žmonių, kurie mokykloje buvo vidutiniokai, tačiau tai nesutrukdė jiems tapti labai sėkmingais įvairiose srityse, sąrašas.

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.