Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti

Sulig kompiuterių, išmaniųjų telefonų ir kitų XXI amžiaus technologinių naujovių išpopuliarėjimu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojamas vaikams ir paaugliams būdingas rekordiškai mažas fizinis aktyvumas.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Ir nors įprasta manyti, jog nugaros ar kaklo skausmai – jau suaugusiųjų bėdos, dėl fiziškai pasyvaus laisvalaikio šios problemos vis dažniau pastebimos net tarp mokyklinio amžiaus vaikų.

Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto docentė dr. Daiva Mockevičienė pastebi, jog kasmet mažėjantys paauglių aktyvumo rodikliai – natūrali reakcija į besikeičiančią aplinką. Vis dėlto dr. D. Mockevičienė pasidalija patarimais, kaip ir iš šiuolaikinio gyvenimo neiškristi, ir sykiu sumažinti šiuolaikinių technologijų žalą sveikatai tiems, kam dar visas gyvenimas – prieš akis, – mūsų vaikams ir paaugliams.

Pavojaus riba – 2 valandos

Kaip teigia Šiaulių universiteto docentė, nugaros skausmas yra laikomas antruoju (po galvos skausmo) pagal dažnį sveikatos sutrikimu pasaulyje, o esant menkam fiziniam aktyvumui nugaros ir kaklo srities skausmai pradeda pasireikšti nuo 11–12 metų ir ypač dažnėti paauglystėje.

„Atliktų tyrimų duomenys rodo, jog vaikų ir paauglių praleidžiamas laikas sėdint prie televizoriaus, mokantis, naršant ar žaidžiant kompiuteriu, planšetėmis bei mobiliaisiais telefonais yra tiesiogiai proporcingas patiriamiems nugaros skausmams. T. y. kuo daugiau laiko praleidžiama prie šių įrenginių, tuo dažniau ir daugiau patiriama nugaros skausmų", – aiškino dr. D. Mockevičienė.

Štai pavyzdžiui, jei prie kompiuterio per dieną praleidžiama daugiau kaip 2 val., kyla grėsmė atsirasti kaklo ir pečių srities skausmams, formuotis netaisyklingai laikysenai. Tuo tarpu viršijant 5 val. ribą – pasireiškia ne tik nugaros skausmų, bet ir pažeidžiama centrinė nervų sistema, galinti neigiamai paveikti vaiko psicho-emocinę būklę.

Kur ir kaip sėdi vaikas?

Ne mažiau aktualu ir tai, kaip vaikas sėdi, t. y. kokioje pozicijoje yra jo kūnas. Mat, daugumą stuburo skausmų ir iškrypimų lemia netaisyklinga laikysena, kūprinimasis dėl baldo, ant kurio sėdima naudojantis kompiuteriu ar naršant mobiliuoju telefonu.

Tiek kompiuterio, tiek mobiliojo telefono ekranas neturėtų būti ryškesnis nei patalpos, kurioje esama, apšvietimas. O kad kuo mažiau tektų apkrovos vaiko akims, rekomenduojama prislopinti ir ekrano ryškumą bei kontrastingumą.
dr. D.Mockevičienė

„Atsiradus nešiojamiems, planšetiniams kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams vaikai įsigudrino vis daugiau laiko, skirto ne tik laisvalaikiui, bet ir mokymosi tikslams, praleisti tiesiog minkštai įsitaisius ant lovos ar fotelio, tokiu būdu darydami meškos paslaugą stuburui, – kalbėjo dr. D. Mockevičienė. – Kad stuburas išliktų tiesus, pravartu rinktis tvirtą, stabilią kėdę, kurios atlošas nesivarto ir išlaiko statų 90 laipsnių kampą su sėdyne. Augančiam vaikui geriausia kėdė su kuo kietesne sėdyne ir reguliuojamo aukščio funkcija, leidžiančia efektyviai suderinti pastarosios ir stalo aukštį."

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti
Netaisyklinga kaklo pozicija, judesio korekcijos specialistė Inga Šimkutė, SHS centro nuotr.

Ne arčiau kaip 45 cm

Dar viena priežastis, skatinanti ne tik stuburo srities, bet ir regos sutrikimus, – netinkama kaklo padėtis ir skaitymas ar žiūrėjimas įbedus nosį tiesiai į ekraną.

„Vaikams naudojantis kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu nereikėtų kūprintis, sėdėti palenkus galvą žemyn – mat, mažiausiai žalos patiriama, kai ekranas yra akių lygyje. Taip pat svarbu ir atstumas, pavyzdžiui, nuo ekrano iki akių rekomenduojamas bent jau 45 cm nuotolis", – vardijo docentė.

Patalpos apšvietimas lygu ekrano apšvietimas

Kaip teigia dr. D. Mockevičienė, paaugliai įsistebeiliję į išmaniųjų įrenginių ekranus, neretai mėgsta sėdėti prietemoje. Šis įprotis žalingas tuo, jog nukreipus žvilgsnį nuo ryškaus ekrano į tamsią kambario aplinką itin varginamos akys: jos ima perštėti, ašaroti, o laikui bėgant silpnėja regėjimas.

Rodikliai išties grėsmingi, todėl šiandienos vaikams vien informacinio raštingumo nepakanka, o šalia jo privalu skiepyti ir fizinį raštingumą – mokyti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo.
dr. D. Mockevičienė

„Tiek kompiuterio, tiek mobiliojo telefono ekranas neturėtų būti ryškesnis nei patalpos, kurioje esama, apšvietimas. O kad kuo mažiau tektų apkrovos vaiko akims, rekomenduojama prislopinti ir ekrano ryškumą bei kontrastingumą. Šiuos parametrus taip pat pravartu reguliuoti, priklausomai nuo to, kokiems tikslams vaikas naudojasi įrenginiu, t. y. naršo socialiniuose tinkluose, rašo žinutes, žiūri vaizdo įrašus ir kt.", – kalbėjo dr. D. Mockevičienė.

Be to, reikėtų nepamiršti kuo dažniau mirksėti, o akims įvargus jas pailsinti mankšta, pvz., nesudėtingais sukamaisiais judesiais.

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti
Netaisyklinga kūno padėtis, judesio korekcijos specialistė Inga Šimkutė, SHS centro nuotr.

Situaciją gelbsti fizinis raštingumas

„Minėti sutrikimai neatsiranda per dieną ar savaitę, tačiau taip leidžiant laiką nuolat ir gyvenant fiziškai pasyvų gyvenimą, ateityje tokiems vaikams gali kilti itin rimtų sveikatos problemų", – sakė dr. D. Mockevičienė.

Remiantis neseniai Šiaulių universiteto tyrėjų ir Šiaulių miesto savivaldybės atlikto paauglių (apklausta 687 aštuntos klasės moksleivių) fizinio aktyvumo įtakos sveikatai tyrimo duomenimis, paauglių įpročiai neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų. Kitaip tariant, paauglių fizinis aktyvumas nesiekia vidutinio intensyvumo fizinio krūvio po 60 min. per dieną penkis ar daugiau kartų per savaitę, o pagrindine fizinės veiklos forma išlieka tik kūno kultūros pamokos (2 kartus per savaitę, po 45 min.).

Įdomiausia tai, kad tik apie pusę tyrime dalyvavusių moksleivių užsiima fizine popamokine veikla, t. y. laisvalaikiu lanko sporto būrelius arba kitas aktyvias laisvalaikio formas.

Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti
Netaisyklinga stuburo padėtis, judesio korekcijos specialistė Inga Šimkutė, SHS centro nuotr.
© Asmeninio albumo nuotr.
Technologijų žala sveikatai, kurios negalima ignoruoti
Taisyklinga stuburo padėtis, judesio korekcijos specialistė Inga Šimkutė, SHS centro nuotr.

„Rodikliai išties grėsmingi, todėl šiandienos vaikams vien informacinio raštingumo nepakanka, o šalia jo privalu skiepyti ir fizinį raštingumą – mokyti sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo. Juk būti fiziškai aktyviam dar nereiškia, jog būtina užsiimti aktyviu sportu – kad būtų pasiektas optimalus sveikatos lygis, svarbiausia tiesiog judėti. Pavyzdžiui, prekybos centre, užuot kilus eskalatoriumi, užbėgti laiptais, esant galimybei į mokyklą keliauti pėsčiomis ar pagelbėti tėvams vakarais vedžiojant šunį", – šypsojosi docentė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.

Su kokio amžiaus vaikais ir kaip kalbėti apie alkoholį, rūkymą ir narkotikus

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) turimais duomenimis, dažniausiai suaugusieji vaikams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą yra linkę pasakoti tik tada, kai jie tampa paaugliais.

Dėl gripo 135 šalies mokyklose paskelbtas karantinas

Švietimo ir mokslo ministerija informuoja, kad šiandien Lietuvoje karantinas buvo paskelbtas maždaug 13 proc. visų šalies mokyklų.