Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga

 (1)
Be abejonės, visi tėvai nori, kad jų vaikams mokykloje sektųsi puikiai, tad dėl geresnių rezultatų jie pasiryžę padaryti viską. Vis dėlto kai kurie tėveliai persistengia. Psichologai įspėja, kad vaikui mokantis tėvų pagalba ir palaikymas yra būtini, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neperžengiant ribos ir neatliekant mokinio užduočių už jį.
© Adobe Stock

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Apie tai, kaip vaikui nepadaryti meškos paslaugos, pasakoja psichologė, mokymų tėvams, pedagogams ir jaunimui lektorė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje" autorė Asta Blandė ir daugiau nei 15 metų profesinę patirtį turintis vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys.

Namų darbų ruošimas už vaiką – ne pagalba

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga
Psichologė Asta Blandė
© Organizatorių nuotr.

„Visuomet naudinga, jei tėvai kartu su vaiku ieško atsakymų į jam sudėtingus klausimus ir savo buvimu šalia išmintingai lydi link supratimo. Vis tik tai yra nelengva užduotis. Toks mokymosi procesas iš tėvų reikalauja kantrybės, pagarbos vaiko gebėjimams bei tikėjimo, kad kartu galima daryti atradimus. Jei tėvai yra nekantrūs, neturi laiko drauge ieškoti atsakymų ir tiesiog nori kuo greičiau už vaiką padaryti namų darbus, tuomet žala yra garantuota", – sako vaikų ir paauglių psichologė A. Blandė.

Pasak jos, ši žala yra ilgalaikė, nes tokiu būdu vaikui siunčiama žinia, kad jis yra kvailas, o jo tėtis ar mama – protingi. Tuomet vaikas pradeda galvoti, jog vienintelė išeitis – ne bandyti suprasti ir ieškoti atsakymų, o savo namų darbus paversti tėvų darbais. Tokiai minčiai pritaria ir vaikų bei paauglių psichiatras L. Slušnys. Jo įsitikinimu, besti pirštu ir parodyti vaikui teisingą atsakymą yra ne tik nerekomenduotina, bet ir kone nusikalstama.

Ši žala yra ilgalaikė, nes tokiu būdu vaikui siunčiama žinia, kad jis yra kvailas, o jo tėtis ar mama – protingi. Tuomet vaikas pradeda galvoti, jog vienintelė išeitis – ne bandyti suprasti ir ieškoti atsakymų, o savo namų darbus paversti tėvų darbais.
Asta BLANDĖ

„Tėvai tikrai turėtų įsitraukti į vaiko mokymosi procesą, tačiau tai neturėtų būti ėjimas lengviausiu ir greičiausiu keliu. Be abejo, teisingų atsakymų surašymas vaikui leis gauti geresnius pažymius, tačiau tai užkirs kelią realių įgūdžių įgijimui. Tokiu būdu vaikas yra įpratinamas visuomet pasikliauti tik tėvais, tad akivaizdu, kad kažkada ateis toks metas, kai tėvai negalės padėti, ir vaikui teks savarankiškai ieškoti sprendimų", – sako L. Slušnys.

Gali pakenkti mokymosi rezultatams

Tėvai, norėdami vaikui gero, ne visuomet pastebi, kad pernelyg daug ar netinkamu būdu kišasi į savarankišką vaiko mokymąsi. Anot psichologės A. Blandės, apie tai yra signalizuojančių ženklų.

„Visų pirma, už vaiką viską atliekant tėvams, silpnėja mokinio pasitikėjimas savimi bei motyvacija. Atsiranda nenoras eiti į mokyklą, kartais netgi praleidžiamos pamokos. Be to, kuo vaikas vyresnis, tuo labiau jis linkęs namų darbus ignoruoti arba „versti" tėvus juos atlikti. Be abejo, tai negali neatsiliepti vaiko mokymosi rezultatams", – sako A. Blandė.

Psichologės nuomone, yra daug tinkamesnių būdų, kaip tėvai galėtų prisidėti prie sėkmingo vaiko mokymosi ir asmenybės ugdymo. Reikėtų domėtis atžalos mokymosi aplinka ir siekiais, drauge mokytis pačių įvairiausių dalykų gyvenimiškoje aplinkoje. Svarbu nuo pat mažens formuoti vaiko supratimą, kad jis yra atsakingas už savo mokymosi pasiekimus, nors tėvai ir yra pasiryžę padėti.

Tėvai sprendžia vaikų namų darbus? Tai – meškos paslauga
Vaikų psichiatras psichoterapeutas Linas Slušnys
© Organizatorių nuotr.

L. Slušnys prideda, kad svarbu išmokyti vaiką tinkamai užduoti klausimus ir rasti išeitis neaiškiose situacijose, nebijoti prašyti pagalbos.

„Nemokėdamas išspręsti uždavinio vaikas turėtų klausti ne koks yra atsakymas, bet kodėl jis yra toks, kokiu būdu jis atrandamas. Savo ruožtu tėvai, susidūrę su vaiko pagalbos prašymu, turėtų stengtis išsiaiškinti, ko tiksliai ir kodėl vaikas nesupranta, ir tik tuomet pamėginti padėti jam tai perprasti. Pavyzdžiui, kartu išsprendus vaiko nesuprastą uždavinį, rekomenduotina įsitikinti, ar jis suvokė sprendimo principą, ir leisti jam savarankiškai įveikti panašių užduočių. Akivaizdu, kad kuo daugiau vaikas atliks pats, tuo geriau išmoks", – sako L. Slušnys.

Svarbu ugdyti savarankiškumą

Edukacinį turinį kuriančios leidyklos „Šviesa" leidybos vadovė Daiva Bartninkienė pažymi, kad šiandien moksleiviai turi galimybes naudotis visa įvairove kokybiškų ir pagal šiuolaikines ugdymo metodologijas parengtų savarankiško mokymosi priemonių, todėl vaikus lydėti mokslo keliu tėveliams yra gerokai lengviau.

Svarbu išmokyti vaiką tinkamai užduoti klausimus ir rasti išeitis neaiškiose situacijose, nebijoti prašyti pagalbos.
Linas SLUŠNYS

„Tikrai nereikėtų nuvertinti vaikų gebėjimų ir manyti, kad be tėvų pagalbos jie negali nieko nuveikti ar savarankiškai paruošti namų darbų. Paprastai įgimtas smalsumas vaikams ne tik leidžia perprasti nelengvas užduotis, bet ir atrasti naujų netikėtų būdų joms išspręsti ar net pastebėti knygoje įsivėlusias klaidas. Tai dar labiau pakelia vaiko savivertę ir supratimą, kad klysta ir suaugusieji. Be abejo, jausti tėvų paramą ir palaikymą vaikams yra svarbu, tačiau tai neturi virsti stresą keliančiu spaudimu, o kasdienės namų darbų užduotys su mokytojo pagalba turi vaiką sudominti ir paskatinti mokytis savarankiškai", – sako D. Bartninkienė.

Vaikų ir paauglių psichologės A. Blandės teigimu, viena svarbiausių sėkmingų asmenybių savybių yra savarankiškumas, todėl labai svarbu nuo mažens jį ugdyti: „Būti savarankiškam bet kurioje gyvenimo srityje yra dovana ir laisvė. Kiekviename žmogaus amžiaus tarpsnyje savarankiškumo lygis yra skirtingas, tačiau vaikas turi būti savarankiškas ten, kur pajėgia. Atlikdami tam tikrus dalykus už vaiką arba „tausodami" jo jėgas tėvai gali nejučiomis formuoti tokią asmenybę, kuri dažniau kalba apie nesėkmes, o ne apie tikslus ir siekius".

Klaidos – mokymosi dalis

Psichologė pažymi, kad kartais tėvai savo vaikų galimybes vertina šiek tiek nerealistiškai, įtiki juos esant tobulus, todėl daro viską, kad šią iliuziją palaikytų. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl tėvai imasi už vaikus daryti jų namų darbus ir kitas užduotis, o dėl kokių nors vaiko nesėkmių kaltina aplinką – mokytojus, neva netinkamus vadovėlius, mokinio bendraklasius.

„Kai kurie tėvai iš tiesų gyvena iliuzijų pasaulyje ir kuria jį savo vaikams. Užuot tikėję savo vaikų tobulumu, turėtume leisti jiems būti tiesiog smalsiais ir pasaulį mylinčiais vaikais. Reikėtų stengtis suprasti ir padėti įveikti sunkumus, o ne ieškoti kaltų. Galiausiai reikia pripažinti, kad būtent klaidos yra vienas stipriausių stimulų ieškoti kito, galbūt teisingesnio atsakymo", – sako A. Blandė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.