Tėvų paklausė, ar jų vaikas laimingas. Rezultatai nustebino

 (2)
Kai aplinkiniai duoda pastabą ar patarimą apie vaiko vystymąsi ar elgesį, tėvai dažnai atsako (dar dažniau pagalvoja), kad savo vaiką jie pažįsta geriausiai ir tik jie žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.
© Vida Press

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Iš tiesų tai yra logiška, kad būtent tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką: juk jie su juo praleidžia daugiausia laiko: žaidžia, miego, valgo, drąsina ir guodžia. Vaikai ir tėvai yra labai artimi, ir, ko gero, tai ir yra priežastis, kodėl tėvai savo vaikų nepažįsta taip gerai, kaip patys įsivaizduoja.

Būtent apie tai skelbiama naujajame tyrime, publikuotame „Journal of Experimental Child Psychology“. Didžiojoje Britanijoje esančio Plimuto universiteto psichologai apklausė 360 vaikų ir jaunuolių bei jų tėvus, prašydami atsakyti į klausimyną apie laimę. Ar tėvai mano, kad jų vaikai yra laimingi? Kaip jaučiasi patys vaikai - labiau laimingi ar ne? Atrodytų, užduotis paprasta - artimiausi žmonės, tėvai, geriausiai pažįsta savo vaikus ir gali žinoti, kaip šiuo metu jaučiasi jų atžalos.

Tačiau užduotis nebuvo lengva. Kaip parodė tyrimo rezultatai, tėvai dažnai neteisingai įvertino savo vaikų jauseną. Jie manė, kad jų vaikai šiuo metu yra laimingi ar nelaimingi, tuo tarpu patys vaikai savo būseną įvertino visai kitaip, negu tėvai.

Tėvai, turintys 10-12 metų vaikus dažniau buvo linkę pervertinti tai, kad jų vaikai yra laimingi (patys vaikai taip nesijautė). Tuo tarpu tėvai, kurių vaikams buvo 15 ir 16 metų dažnai neįvertino, kad jų vaikai yra laimingi, sakydami, kad jie labiau jaučiasi nelaimingi (patys vaikai taip nemanė).

Tyrėjai palygino vaikų rezultatus skirtingose amžiaus grupėse. Vidutiniškai paaugliai save įvardijo kaip laimingesnius, palyginus su 10-11 metų vaikais.

Kodėl taip nutinka, kad tėvai neretai suklysta vertindami savo vaikų savijautą?

Tyrimui vadovavusi Belén López-Pérez tai aiškina tam tikru tėvų egocentrizmu, šališkumu, kuris jų vertinimą daro neobjektyvų. Kitaip sakant, tėvai vertina savo vaikų laimę remdamiesi savo laimės jausmu. Tai, kaip tėvai vertino savo vaikų laimę, panašiai vertino ir savo. Tarsi vertintų savo visos šeimos laimę.

Kadangi tėvams su 11-12 metų vaikais namuose pavyksta išlaikyti stipresnį ryšį, negu su vyresniais paaugliais, tėvai manė, kad tokie vaikai yra laimingesni tarp bendraamžių, kad jiems sekasi sutarti su kitais žmonėmis. Paauglystės metu tėvams kyla daugiau problemų bendraujant su vaikais, tad jie manė, kad ir kituose santykiuose jų paaugliams kyla problemų ir juos įvertino kaip nelabai laimingus. Kas, apklausus vaikus, paaiškėjo, nėra visiškai taip.

Manoma, kad tėvų neobjektyvumas vertinant savo vaikų savijautą priklauso nuo jų santykių su vaikais. Kuo emocinis ryšys tarp vaikų ir tėvų yra didesnis, tuo tėvai šališkiau vertina savo vaikus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Kas neveiksminga ir kas veiksminga bendraujant su paaugliais

Kai žvelgiame į savo mažylius, atrodo, kad iki paauglystės dar marios laiko, ką čia apie tai ir kalbėti… Tačiau laikas greitas, o įgūdžiai, reikalingi, kad paauglystės laikas būtų kuo malonesnis abiems pusėms (tėvams ir vaikams), neatsiranda patys savaime. Todėl ruoštis paauglystei derėtų pradėti kuo anksčiau.

Psichologė: paauglystės elgesio sunkumai pasireiškia jau 12–13 metų vaikams

Paauglystė kiekvienam vaikui yra emociškai sunkus laikotarpis.

Patarimai, kaip sėkmingai ir be streso išlaikyti egzaminus

Kaip išgyventi egzaminų karštinę? Patarimai abiturientams ir jų tėvams.

Kai mergaitė tampa mergina: pirmosios menstruacijos, brendimas ir kiti svarbūs dalykai, kuriuos privalu žinoti

Tėveliai, auginantys dukterį, žino: anksčiau ar vėliau ateis pokyčių amžius. Kaip paprastai ir suprantamai paaiškinti apie tai, kaip skleidžiasi moteriškumas?

Labai svarbus įgūdis, kurį reikia lavinti, kad vaikas augtų savarankiškas ir nebijantis išsakyti nuomonę

Esame girdėję ir patys ne kartą įsitikinę praktiškai, kad viešasis kalbėjimas – viena didžiausių baimių, kuri gali mus apimti.

Po mokyklos – „Gap Year“: atradimų metai ar laiko švaistymas? (1)

Panašu, kad ilgą laiką buvęs kelrodžiu, gyvenimo modelis „mokykla-universitetas-darbas" praranda savo pozicijas.

Kaip ugdyti vaikų verslumą jau nuo ikimokyklinio amžiaus?

Dėl vaikų savarankiškumo, kūrybiškumo, emocinio intelekto, socialinių įgūdžių lavinimo būtinumo diskusijų jau nekyla.

Nuo transplantacijos berniuką išgelbėjo ragenos sustiprinimo operacija

Pažaboti klastingą akių ligą paaugliui padėjo medicinos naujovė, apie kurią sergantis tėvas negalėjo net pasvajoti

Dr. Monika Skerytė-Kazlauskienė: ko reikia, kad patyčios išnyktų visiems laikams

Kartais viltingai atrodo, kad didėjant žmonių sąmoningumui patyčios vis mažiau pasireiškia mūsų gyvenime. Tačiau tuomet išgirstam apie subtilias, užslėptas patyčių formas, egzistuojančias net darželiuose, tokias, kurias sunku pastebėti, sunku įrodyti.

Vaikai kviečiami internete atlikti testą ir pasitikrinti, ar jie nepatiria patyčių (1)

Kovai su patyčiomis - naujas interaktyvus kampanijos „Už saugią Lietuvą" įrankis.

Visuomenė tampa vis labiau tolerantiška Dauno sindromą turintiems vaikams

Tyrimas parodė, kad 58 proc. lietuvių Dauno sindromą turintiems vaikams atvertų kelią į bendrojo lavinimo mokyklas.

Spręs, ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų

Žiniasklaidai paskelbus apie pagimdžiusią 12-os metų mergaitę, Lietuvos žmogaus teisių centras suabejojo Lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, kuri pagaliau prasidėjo Lietuvos mokyklose.

Psichologas Vytis Valantinas: patarimai tėvams, kurių vaikai laikys egzaminus

Psichologo Vyčio Valantino trumpa atmintinė tėvams, kurie augina mokyklinio amžiaus vaikus ir šiais metais jų laukia egzaminai.

Dideli šalčiai gali pakoreguoti mokymo įstaigų darbą (1)

Artimiausiomis dienomis sinoptikams prognozuojant šalčius, Švietimo ir mokslo ministerija atkreipia moksleivių ir darželinukų tėvų dėmesį.

A. Landsbergienė pristatė dešimt principų, kaip ugdyti vaikus, kad jie patys norėtų mokytis

Pradėjusi dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais, o vėliau ir pradinukais, edukologė Austėja Landsbergienė pastebėjo, kad jie ugdomi nenatūraliai - tarsi kiaurą dieną lankytų daugybę būrelių.