Tėvų paklausė, ar jų vaikas laimingas. Rezultatai nustebino

Kai aplinkiniai duoda pastabą ar patarimą apie vaiko vystymąsi ar elgesį, tėvai dažnai atsako (dar dažniau pagalvoja), kad savo vaiką jie pažįsta geriausiai ir tik jie žino, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Iš tiesų tai yra logiška, kad būtent tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką: juk jie su juo praleidžia daugiausia laiko: žaidžia, miego, valgo, drąsina ir guodžia. Vaikai ir tėvai yra labai artimi, ir, ko gero, tai ir yra priežastis, kodėl tėvai savo vaikų nepažįsta taip gerai, kaip patys įsivaizduoja.

Būtent apie tai skelbiama naujajame tyrime, publikuotame „Journal of Experimental Child Psychology“. Didžiojoje Britanijoje esančio Plimuto universiteto psichologai apklausė 360 vaikų ir jaunuolių bei jų tėvus, prašydami atsakyti į klausimyną apie laimę. Ar tėvai mano, kad jų vaikai yra laimingi? Kaip jaučiasi patys vaikai - labiau laimingi ar ne? Atrodytų, užduotis paprasta - artimiausi žmonės, tėvai, geriausiai pažįsta savo vaikus ir gali žinoti, kaip šiuo metu jaučiasi jų atžalos.

Tačiau užduotis nebuvo lengva. Kaip parodė tyrimo rezultatai, tėvai dažnai neteisingai įvertino savo vaikų jauseną. Jie manė, kad jų vaikai šiuo metu yra laimingi ar nelaimingi, tuo tarpu patys vaikai savo būseną įvertino visai kitaip, negu tėvai.

Tėvai, turintys 10-12 metų vaikus dažniau buvo linkę pervertinti tai, kad jų vaikai yra laimingi (patys vaikai taip nesijautė). Tuo tarpu tėvai, kurių vaikams buvo 15 ir 16 metų dažnai neįvertino, kad jų vaikai yra laimingi, sakydami, kad jie labiau jaučiasi nelaimingi (patys vaikai taip nemanė).

Tyrėjai palygino vaikų rezultatus skirtingose amžiaus grupėse. Vidutiniškai paaugliai save įvardijo kaip laimingesnius, palyginus su 10-11 metų vaikais.

Kodėl taip nutinka, kad tėvai neretai suklysta vertindami savo vaikų savijautą?

Tyrimui vadovavusi Belén López-Pérez tai aiškina tam tikru tėvų egocentrizmu, šališkumu, kuris jų vertinimą daro neobjektyvų. Kitaip sakant, tėvai vertina savo vaikų laimę remdamiesi savo laimės jausmu. Tai, kaip tėvai vertino savo vaikų laimę, panašiai vertino ir savo. Tarsi vertintų savo visos šeimos laimę.

Kadangi tėvams su 11-12 metų vaikais namuose pavyksta išlaikyti stipresnį ryšį, negu su vyresniais paaugliais, tėvai manė, kad tokie vaikai yra laimingesni tarp bendraamžių, kad jiems sekasi sutarti su kitais žmonėmis. Paauglystės metu tėvams kyla daugiau problemų bendraujant su vaikais, tad jie manė, kad ir kituose santykiuose jų paaugliams kyla problemų ir juos įvertino kaip nelabai laimingus. Kas, apklausus vaikus, paaiškėjo, nėra visiškai taip.

Manoma, kad tėvų neobjektyvumas vertinant savo vaikų savijautą priklauso nuo jų santykių su vaikais. Kuo emocinis ryšys tarp vaikų ir tėvų yra didesnis, tuo tėvai šališkiau vertina savo vaikus.

Parašyk Redakcijai

Sekite mus:

Prenumeruok

Naujienlaiškį

Prenumeruodami portalą, Jūs sutinkate su taisyklėmis