Reklama

Vaikai grįžta į mokyklas: kur tyko traumos?

Rugsėjui pasibeldus į duris, vaikai sugužės į mokyklas ir darželius. Vieniems tai bus pirmas rugsėjis mokykloje ar darželyje, o kiti – išsiilgę bičiulių nekantraus praverti mokyklos duris.
© Shutterstock nuotr.

Atsisiųskite mobiliąją programėlę

Aktyvūs, žingeidūs ir vasarą pasiilsėję vaikai mokykloje ir darželyje ne tik mokysis, bet ir krės išdaigas.

Tai – neišvengiama vaikystės dalis, deja, kartais išdaigos baigiasi liūdnai: du besistumdantys išdaigininkai nepastebi trečiojo, kuris krisdamas išsinarina koją ar žaisdami futbolą mokyklos stadione berniukai susistumdo ir jaunojo futbolininko ranką tenka gipsuoti. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, kasmet susižaloja apie 14 proc. apdraustų darželinukų ir iki 20 proc. apdraustų moksleivių, kai kurie – po keletą kartų.

Mokyklinukų nuraminimui – speciali muzika

Vaikystės traumos dažną vaiką ištinka mokykloje, darželyje ar mokslo įstaigos sporto komplekse. Sportuodami, išdykaudami ar paprasčiausiai skuosdami laiptais kiemo link vaikai susistumdo, užkliūva, atsitrenkia ar nukrenta.

Pasak Vilniaus „Genio" pradinės mokyklos direktorės Kristinos Gailienės, įvairias traumas vaikai mokykloje patiria tada, kai dūksta ir bėgioja lauke, nesėkmingų griuvimų pasitaiko ir mokyklos koridoriuose, klasėse. Kartais vaikai tiesiog supasi ant kėdžių ir nukrenta. Kasmet draudikai fiksuoja daugybę vaikiškų traumų, kurios, kaip tyčia, dažniau ištinka šiltesniuoju metų laiku.

Šiltas ruduo arba šiltas pavasaris vaikus gena į lauką žaisti krepšinį, ar išdykauti mokyklos kieme. Vilniaus „Genio" pradinės mokyklos direktorė pripažįsta, kad mokytojos labai stengiasi apsaugoti vaikus, bet kartais tiesiog nepavyksta.

„Nelaimingų atsitikimų mokykloje įvyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tačiau, reiktų pabrėžti, kad traumų padaugėja rudenį ir pavasarį, o ypač – lauke", - pripažino K. Gailienė.

Nelaimingų atsitikimų mokykloje įvyksta nepriklausomai nuo oro sąlygų. Tačiau, reiktų pabrėžti, kad traumų padaugėja rudenį ir pavasarį, o ypač – lauke.
Kristina GAILIENĖ

Anot direktorės, pedagogės stengiasi vaikus mokyti drausmingo elgesio, skatina juos klausytis ramios muzikos, nesiausti.

„Pertraukų metu kiekviena pradinių klasių mokytoja yra atsakinga už savo klasės mokinių saugumą. Esant geram orui mokytojos eina su vaikais į lauką. Organizuoja veiklas klasėje, sporto ar mažojoje salėje. Rengiamos įvairios akcijos, kurių metu vaikai klausosi ramios muzikos, mokomi koncentruotis", - pasakojo direktorė.

Šioje mokykloje taip pat yra žaidimų erdvės vaikams, planuojamos specialios poilsio zonos.

Vaikams svarbu saugotis patiems

Visgi, net patogiausioje mokykloje ar darželyje akyliausi mokytojai šalia vaiko negali būti visą laiką. Galbūt todėl draudikai pastebi, kad dažniausiai vaikai gydymo įstaigose atsiduria ne dėl ligų, bet dėl traumų.

Draudimo bendrovės BTA vaikų draudimo statistika byloja, kad daugumą draudžiamųjų įvykių sudaro traumos, kurių, tarkime, darželinukai patiria dvigubai daugiau šiltuoju metų sezonu, būdami kieme ar žaidimų aikštelėje. Smalsūs, judrūs vaikai kartais tiesiog ieškodami vaikiškų nuotykių gali patirti pačių įvairiausių nutikimų. Tėvų pamokymai ir mokytojų budrumas ar draudimai lieka neišklausyti, o vaikai mokosi iš savo klaidų ir skausmingų patirčių.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad draudimai ir pamokymai nesulaiko vaikų nuo neatsakingo elgesio, ypač, kai šalia nėra suaugusiųjų. Tad ne mažiau nei ugdyti vaikų atsakomybę ir atsargumą, svarbu tinkamai rūpintis jų saugumu ir apdrausti juos nuo nelaimingų atsitikimų. Jeigu vaikas impulsyvus, judrus, jis susižeidžia ir ne po vieną kartą – deja, turime ir tokių mažųjų klientų", – sako BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad draudimai ir pamokymai nesulaiko vaikų nuo neatsakingo elgesio, ypač, kai šalia nėra suaugusiųjų. Tad ne mažiau nei ugdyti vaikų atsakomybę ir atsargumą, svarbu tinkamai rūpintis jų saugumu ir apdrausti juos nuo nelaimingų atsitikimų.
Ronaldas GRIZICKAS

Ištraukos iš BTA nelaimingų atsitikimų aprašymų pasakoja pačias įvairiausias istorijas: Karolis iškrito iš medžio ir patyrė kojos čiurnos raiščių plyšimą, Austėja susižeidė gimnastikos treniruočių metu, o Tomas – šokinėdamas ant batuto. Nė vienas vaikas neužaugo nenusibrozdinęs kojų, neužsidirbęs keleto mėlynių, o kartais – ir lūžių. Sveikatos draudimas nuo traumų neapsaugo, bet finansinę naštą tėvams – sumažina.

Traumų neišvengia kas antras vaikas

Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos biuro turima statistika rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių traumų ir nelaimingų atsitikimų patyrė maždaug kas antras Vilniaus mokinys: apie 57,9 proc. berniukų ir 49,8 proc. mergaičių. Šie duomenys yra žinomi, nes šalies vaikų sveikatos ir gyvensenos veiksniai yra vertinami dalyvaujant tarptautiniame mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrime.

Dažniausiai moksleiviai susižeidžia pertraukų metu ir kūno kultūros bei technologijų pamokose. Mažiausiai vaikų nukenčia prieš pamokas. Vaikams augant didėja ir traumų tikimybė, ypač sužalojimų rizika išauga paauglystėje. Paaugliai tėvų pamokymų ir draudimų dažniausiai neklauso, o noras pažinti pasaulį ir patirti naujų įspūdžių – stiprėja. Paauglių rizika būna susijusi su alkoholio, narkotikų ir kitų medžiagų vartojimu, muštynėmis. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad vaikams augant labiausiai kenčia jų kaulai. Dažniausios vaikų traumos – tai kaulų lūžiai, sausgyslių patempimai ar čiurnos raiščių plyšimai.

Užsakymo nr.: PT_72182980

Naujienų prenumerata
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslai ir laisvalaikis

Svarbus psichologės patarimas paauglio tėvams

Paauglį sūnų auginanti mama sunerimusi dėl jo pasyvumo ir abejingumo. Mūsų skaitytojai neretai atrodo, kad jos vaikui viskas „dzin“. Paauglio mamos laišką komentuoja psichologė Ingrida Pilkionienė.

„Vaikų linija“ pradeda teikti pagalbą pokalbiais internetu

Lapkričio 20 d. minint Pasaulinę vaikų dieną, Lietuvos vaikai ir paaugliai gali sulaukti emocinės paramos ir palaikymo nauju kanalu.

Į Lietuvą atvyksta garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos (1)

Lapkričio 23 dieną Lietuvoje viešės ir paskaitą skaitys garsi lytinio ugdymo specialistė iš Prancūzijos Ines Pelissie du Rausas (Inès Pelissié du Rausas). Sorbonos universiteto filosofijos mokslų daktarė ir penkių vaikų mama yra išleidusi net keturias viena kitą papildančias monografijas apie paauglių lytinį ugdymą ir rengimą šeimai. Šiandien ji keliauja po Europą ir skaito pranešimus šia tema besidomintiems tėvams bei edukologijos specialistams.

Šiandien vaikai netektų amo sužinoję, kokius darbus jų bendraamžiai dirbo prieš 100 metų (32)

Dešimties metų vaikas įžengia į ankstyvosios paauglystės amžiaus tarpsnį, kuomet atsakomybių ir pareigų jo gyvenime nuolat daugėja (bent jau turėtų). Tačiau ar gali šiandieninis vaikas įsivaizduoti, ką mokėjo jo bendraamžis prieš 100 metų?

Kaip padėti nerimastingam vaikui

Tėvai dažnai nepastebi požymių, kurie gali reikšti, jog vaiko nerimastingumas yra ypač padidėjęs.

Atsargiai, tėveliai, jūs auginate vaiką perfekcionistą

Kokį vaiką galima pavadinti perfekcionistu ir ką apie jo auklėjimą turi žinoti jo tėvai? Psichologo Tomo Lagūnavičiaus patarimai.

Kaip neprarasti ryšio su paaugliu: efektyvūs patarimai tėvams

Atšalę santykiai su tėvais, jaučiama apatija, liūdesys yra rimtos paauglystės problemos, su kuriomis susiduria daug šeimų.

Menkaverčių užkandžių automatai mokyklose: ką svarbu žinoti tėvams

Į „Sveikatai palankus“ kreipėsi susirūpinę vienos mokyklos tėveliai dėl šalia pradinukų klasės stovinčio menkaverčių užkandžių automato.

Kodėl mokiniai patiria mokyklos baimę ir vienišumą?

Rugsėjis – tai ne tik pirmasis rudens mėnuo, bet ir nauja mokslo metų pradžia. Mokiniai keliauja į naujas mokyklas, sutinka naujus mokytojus ir draugus. Visa aplinka yra nepažįstama ir neištyrinėta. Kiekvienas žmogus atsidūręs tokioje aplinkoje pasijunta nesaugus, dažniausiai bijo išreikšti savo nuomonę.

Siekiant gerų ugdymo rezultatų turi dirbti visi – vaikai, tėvai ir mokytojai

Prasidėjus rugsėjui, vėl atsigręžiama į mokyklas. Nors apie gyvenimą jose dažniau kalbama iš moksleivių ar jų tėvų perspektyvos, retai susimąstoma, kaip diena mokykloje atrodo mokytojų akimis. Apie savo dienotvarkę ir iššūkius pasakoja Vilniaus ir Kauno mokyklų bei gimnazijų mokytojai.

Mokslo metų naujovė abiturientams – egzamino vertės brandos darbas (1)

Abiturientai, norėdami gauti vidurinį išsilavinimą, kaip ir seniau, privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau vietoje kitų kelių egzaminų nuo šiol gali rinktis ir alternatyvią gebėjimų vertinimo formą – brandos darbą.

R. Bogušienė: ar tikrai švediškas stalas mokyklose padėtų vaikams maitintis sveikiau

Viešojoje erdvėje akivaizdžiai pastebimi vaikų maitinimo reorganizavimo siekiai. Kalbama apie tai, kad mokyklose reiktų tiekti vaikams maistą vadovaujantis švediško stalo principu. Ar tai padarytų vaikų maitinimą sveikatai palankesnį?

Specialistų patarimai, koks planšetinis kompiuteris geriausias vaikui (1)

Mokiniams IT technikos pasiūlymų gausu, o kaip patiems mažiausiems – ikimokyklinukams? Jie taip pat nori būti išmanūs ir žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis, todėl Varle.lt kompiuterinės technikos specialistai parengė keletą patarimų, kaip protingai pasirinkti vaikams skirtą planšetinį kompiuterį.

Trečiasis pedagogas – vaikus supanti aplinka

Šiandien, likus vienai dienai iki naujų mokslo metų, Kaune buvo pristatytas pirmasis kvartalas, kuriame ne tik patogiai ir gražiai gyvena šeimos, jų namai apsupti žaliomis zonomis ir išvystyta infrastruktūra, bet ir veikiančiu pradiniu ugdymu nuo „Vaikystės sodas" darželio iki bendrojo ugdymo „Karalienės Mortos" mokyklos.

Psichologė: ką daryti, jei vaikas skriaudžia kitus (3)

Patyčios mokykloje vis dar dažnas reiškinys. Jei aukos ir jų tėvai paprastai sulaukia aplinkinių supratimo ir atjautos, tai „peštuko" tėvams susirinkimuose tenka raudonuoti arba gynybiškai teisintis.